Trys trečiadienį: Brokenchord, „mmpsuf“ ir Darius Vaikas
Taip, vasaros savaitgaliais Vilnius vėdinasi ir ilsisi bei džiugina tik ištikimiausius betonui ir turistus. Labai gerai. Tada poilsis sostinėje geriausias. O štai darbo dienų vakarai tokie turiningi, kad tik spėk kursuoti tarp nutrintų ir dar neatrastų kiemų, terasų, centrų ir užkaborių.
Kadangi noro studijuoti komfake man neužteko, žurnalistų kiemelyje iki šiol irgi nebuvau apsilankiusi. Beje, kaip ir dauguma trečiadienio koncerto(ų) paklausyti susirinkusių – „mmpsuf“ vokalistė Eglė Sirvydytė vieno iš draugiškų tarpų tarp kūrinių metu visų paklausė. Bet „mmpsuf“ buvo po Brokenchord, o jis buvo negirdėtas šimtą metų.
Tyla yra atlikėjo pasirinkimas, negali žmogaus priversti transliuoti ir lipti ant scenos, jei paties nedžiugina. Žinoma, keista, kad Brokenchord į urvą grįžti nuspredė vos žybtelėjęs – ir plačiau, nei Lietuva. Iš trumpų jo komentarų pasirodymo metu buvo galima suprasti, kad nauji įrašai – ruošiami, ir netgi išgirdom albumo užuomazgų. Viskas gaivu, paremta senosios mokyklos kanonais ir apkaišyta 2013-ųjų derliumi – nieko uteniškiui Ernestui neprikiši, gal tik drąsos ir vientisumo, vadinamojo flow, norėjosi daugiau, bet tai išugdoma tik būnant scenoje, o ne jos vengiant.
Jei bestogis kiemelis turėjo padėti susilieti su muzika, tai šiek tiek trukdė neadekvatus Brokenchord įgarsinimas. Labai norėjau girdėti tik muziką, bet teko išklausyti ir kelių pokalbių apie tai, kaip rašosi į „Satta Outside“ atvykstantis Phaeleh, ar gros festivalyje „ba.“ ir ar bus šiemet ten dušai. Negali pykt – elektroninė muzika neįpareigoja pasitempti ir tylėti, ne filharmonijoje susirinkom.
Ernestas koncertą baigė taip netikėtai, kaip tik pats moka, ir spruko toliau kurti albumo (gal dešimtmečio?). „mmpsuf“ – tiksliau, Eglė – buvo daug artimesni publikai ta prasme, kad pakalbėjo ir apie tai, kaip kiemelį atrado, ir pasidžiaugė koncertą aplankiusia mama, ir draugais, ir apskritai geru gyvenimu – netgi tuo, kad nelijo, nors lyti galėjo, nes vasarą lietus nebaisus.
„Mesmerizing“ yra pakankamai nuvalkiotas žodis, bet Eglės vokalui apibūdinti tikslesnio, drauge ir platesnio, nerandu. Ir šnabždėti, ir su „The Cranberries“ frontwomenės Dolores O’Riordan jėga surikti jis tinkamas, dera ir prie elektronikos, ir prie gitaros, ir prie tylos. Jei lyginti su instrumentu, būtų smuikas, kuriuo, beje, Eglė pati ir groja. Gera, gera.
Žurnalistų kiemelyje susirinkę prodiuseriai balsu rinkosi, kurį „mmpsuf“ kūrinį remiksuoti – kas juokais, kas visai rimtai. Pavyzdžiui, Darius Vaikas. Po pusvalandžio „Studio 9“ nusėdusių radistų „Despotin Beat Club“ vakaronėje savo pasirodymą Darius pradėjo būtent „mmpsuf“ kūrinio „The Sailors“ remiksu, tuo pačiu, kuris mūsų sceną pristato mikse „Silence Please!“.
Live’as pavėsinėje buvo koncentracija to, ką laimingieji girdėjo šeštadienį „Sūpynėse“. Trumpesnis, gal ir taiklesnis – sunku negirdėjus pirmojo pasakyti, bet gerasis Dariaus house yra vertas dažnesnių vizitų į Lietuvą ir mūsų šokių aikšteles. Nors gal, kai retai girdi, labiau pasiilgsti?
Kitaip, nei pas žurnalistus, „Studio 9“ visi standartiškai labiau domėjosi gėrimais, maistu ir vieni kitais – taip jau tas kiemas surėdytas. Dėl to, kartu su pagarba atlikėjui, kartais verčiau susimokėti ir nueiti į tikrą koncertą, nei tenkintis terasų programomis.
Šiandien, ketvirtadienį, Vilnius vėl turi krūvą pasiūlymų gyviems patyrimams. Pradedant nuo Vilkdujos ir Dovydo Bluvšteino Kirtimų kultūros centre ir baigiant „G&G Sindikatu“ Vokiečių gatvėje. Netgi „Vienuolyno kiemas“, man kažkodėl morališkai visai neartimas, sugalvojo pagaliau atsiverti ir šiandien tai darys su Leon Somov & Jazzu.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS