1-800-DAINAD

Žygį, visą sergantį, jo palėpėje aplankiau iškart po klipo „Nelieskit mėlynojo gaublio“ premjeros „Skalvijoje“. Buvo pati žiemos pabaiga, pokalbis vyniojosi kažkaip siurrealiai – gal dėl Mesijaus temperatūros, gal dėl asmenybės. Visiškai priartėjus „Paskutinio repo albumo“ premjerai (šį penktadienį!) metas viską paviešinti.

Antradienis buvo „Lofte“, ir šįkart, turiu pripažinti, 4 su puse valandos jame prailgo ne taip baisiai, kaip stebintis apdovanojimais „T.Ė.T.Ė“.

Atsakymas į mįslę pavadinime labai lengvas – savaitgalis. Neabejoju, kad artimiausius tris mėnesius tai taps įpročiu ir aikčiojimų nebekels. Kol kas nuogos blauzdos, pledai, strazdanos ir jokių rankovių yra fantastika.

Benua yra toks geras ir toks patyręs didžėjus, kad tai, jog iki šiol nesisvečiavo mano bloge, yra kažkokia klaida. Taip jau nutinka, bet šiandien jis čia. Ir, kai karštis nuslūgs ir saulė nusileis, bus pats metas pasinerti į jo miksą. Ne veltui „Kelialapis“.

Dar vienas rytas, dar vienas pranešimas spaudai pašto dėžutėje. Galvojau, bus eilinis geriausių ir karščiausių romanas, bet turinys visai saulėtai nuteikė. Nida!

Jurgos albumas „Breaking the Line“, metų prodiuserio apdovanojimas „M.A.M.A“, 8 metai su Jazzu, audiovizualiniai eksperimentai, tango, analoginė fotografija... Jei Leon Somov išvyktų atostogų į negyvenamą salą, turbūt ir ten rastų ką sukomponuoti ar net įrašyti.

Penktadienį formulė renginiuose buvo maždaug tokia. Lauke – 60%, prie baro – 30%, šoka – 10%. Generalizuoju, bet tendencija tik stiprės. Beliko atidaryti „Vasaros terasą“, ir klubai pamažėle išeis atostogų. Ar bent jau sumažins apsukas iki minimumo, jei to dar nepadarė. Kaip ir kasmet.

Tai ne muzika ir ne šokiai, tai – stiprus visaapimančio vieno asmens talento įrodymas. Kad Shidlas moka repuoti ir regiuoti, jau seniai žinome. „Šventinis bankuchenas“ gi yra visų pirma kreivo veidrodžio projektas, kuriame atrandame jei ne save, tai kaimynus, bendradarbius ir ypač buvusius klasiokus.

Neseniai sakiau, kad eičiau Elenos (Umiko, „Dubenėlis“) klausyti, net jei ji black metal grupėje dainuotų. Lygiai taip pat ir su Giedre Kilčiauskiene. Jos balsas man yra puikus, jis lygiai taip pat puošia ir elektroniką, ir gyvais instrumentais atliekamą muziką.

25 metai scenoje – tai jau visos sidabrinės vestuvės. Tuomet dar tik būsimas duetas „Cassius“, pradėję nuo muzikos prancūzų reperiui MC Solaar, rimtesnių darbų ėmėsi tik 1996-aisiais. O kuo susijęs projekto pavadinimas ir 1999-ieji, bet kuriam, diskotekose klibančiam daugiau nei penkmetis, turbūt nebereikia priminti.

Taigi! Savaitgalis – puikus, su daug sekmadieninių apmąstymų ir pažadų sau. Prasidėjęs įvykiais jau ketvirtadienį ir pažėręs tikrai plačią nuorodų puokštę visiems skoniams. Aš asmeniškai net šešių pavadinimų renginius spėjau aplankyt.

Prieš trejus metus balandžio 26-ą užregistravau adresą, kuriame dabar esi. Kas iš pradžių turėjo būti tik straipsnių archyvas, dabar man yra antri namai. Internete – ir visi pirmi.

Diskotekinių vėjų į „Dainų Dainai“ seriją pučia nuo pat savo karjeros pradžios mane džiuginantis duetas „The Sneekers“. Visada pozityvūs ir nusiteikę ne tik linksmintis, bet ir padirbėti, kad visiems būtų dar linksmiau. Gal todėl ir sekasi jiems ne tik Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Intakz, ne kartą mano bloge aprašytas ir kalbintas pasvirusio gyvenimo būdo didžėjus ir šiaip veikėjas, turi naują projektą. Drum’n’bass – šįkart lengvesnio ir skaidresnio – sklaidai skirtą.

Anoniminio „Mėnesio Juodaragio“ darbuotojo išstojimas festivalio vardu apie šeimos sampratą buvo gal tiesiog nesusipratimas, nors ir skaudus, o čia, čia yra tiesiog fantastika.

Kai pagalvoju apie latvių elektroniką, pirmiausiai ausyse sužvanga „Dirty Deal Audio“ veikla, o štai Estijai smegenyse atstovauja 1DERL&.

Maceo Plex vardas brangsta kiekvieną dieną, o tvarkaraštyje laisvų minučių vis mažėja. Nenuostabu, kad į Kauną šis amerikiečių didžėjus ir prodiuseris, sugebantis deep’u šokdinti didžiąsias scenas, buvo viliojamas gerą pusmetį, ir tikrai nėra jo muzikai talpesnės vietos šiame mieste, nei „Gargaras“.

Kai prieš keletą metų naujieną apie „Record Store Day“ publikavau auksinio atminimo portale Djscene.lt, buvo – kaip netikėta – nepatenkintų. Maždaug, jau geriau gatvės muzikos diena, švęskime muziką, o ne jos pardavinėjimą, tai dar viena proga užsidirbti, vagys, ir taip toliau.

Oh! Kas prieš kurį laiką prasidėjo Klaipėdoje ir virto ilgomis eilėmis Vilniuje dar nesutemus? Kas kurį laiką tylėjo ir praėjusį penktadienį pakvietė ne-dar-vienai-nakčiai-kažkur-mieste-su-visais? Man „Dance Macabre“ buvo pirmas kartas, ir dėl to galiu gailėtis neatradusi anksčiau, bet galiu ir džiaugtis, kad įspūdis buvo toks vaiskus.

„HD is not compatible with mono audio systems, laptop speakers, cell phones or any other inferior reproduction method“, - šį perspėjimą pamačiau tik perklausiusi naują Atom™ albumą tiesiog „Youtube“, teadleidžia man kūrėjas.