Stereofoniškai radiofoniškai
Per parą sukoriau 5000 km, o gerų jausmų patyriau turbūt dar daugiau. Gaila, fiziškai spėjau ne visur, bet širdimi palaikiau visus, šį savaitgalį ką nors dariusius.
Penktadienį susiviliojau Kaunu ir, deja, teko praleisti "Go Gaga" premjerą. Bet viskas įmanoma - "Axis" singlą "Radiophonic", ką tik išleistą pas "Partyzanus", su "Nesakyk mamai" ekipa klausėm pakeliui. Ir klausėm garsiai. Klausydami antrojo remikso jau rėkėm kartu! Gražu klausyt visas užsienines tendencijas atitinkančio vokalo su mielu lietuvišku akcentu, gitarų, vietomis primenančių "Dandy Warholes", Mic'Kolia analoginių kuždesių, kvepiančių aštria meile, ir Aivaro iš "Sojos" visai ne gavėniškų variacijų. Kadangi geriausi dalykai - nemokami, griebk ir tu, jei iki šiol nesupranti, apie ką aš.
Niekas iš ekipažo nežinojo, kas laukia Lietuvos širdyje - organizatoriai nauji, vakarėlio pavadinimas juokingas ("Snowflakes", jei neklystu), veiksmo vietoje anksčiau blynus valgydavom... Bet skubėjom - apie tai, kad Kaune pramogos startuoja lygiai 10-ą, žino visi.
Beveik visus gan skubiai atėjusius lankytojus mačiau pirmą kartą. Diskžokėjai, beje, irgi. Bet tai nesutrukdė mažiau nei po valandos duoti vieni kitiems amžinus ištikimybės įžadus! Jaunimas pasidavė be kovos, o Manfredas su Kym Wild atidavė viską iki paskutinio siūlo. Tiesa, buvo atlyginta - viena daili kaunietė Manfredui įteikė marškinėlius su užrašu "Superlover"... Ak.
Laisvės alėja tąnakt šimto metrų atstumu buvo priglaudusi ir antrą įvykį - repo susiėjimą mano mėgstamiausioj Kauno vietoj - "Pizza Jazz" bare. Repo, bet ne reperių - publika, priešingai, nei "Snaigėse", buvo ta, kurią ten palikau prieš keletą metų emigruodama sostinėn, tik jau solidesnė. Žinoma, buvo ir bling bling atstovų, ir true reperių, bet visi jie, besigrūdantys jau šventėms papuoštoje mažiausioje šalies diskotekoje nė iš tolo nepriminė vilnietiškų "PMP" vakaronių lankytojų. Tik muzika tokia pat. Būčiau dar pažiopsojusi į ant atbrailos stovintį ir eiles publikai svaidantį Tanokos Beardo draugelį, bet pradėjau dusti nuo oro trūkumo ir pagyvenusių dėdžių dėmesio pertekliaus. Oi. Taigi grįžau į jau sava tapusią "City Cafe".
Niekas nenuobodžiavo: pačiam nakties įkaršty pirmą kartą girdintys tokią tokių dainų pasiūlą jaunuoliai buvo užlipę ant visų įmanomų paviršių skandavo "Man-fre, Man-fre" (Kym Wild tuo metu mokėsi, ką reikia veikti su groupies). Ir tuoj pat buvo apdovanoti U2 "Where the Streets Have No Name". Štai kur nesugadintos sielos, štai kur neišlepę skoniai ir tikra meilė bei pagarba... Kiekvienam tikram vilniečiui nepakenktų bent kartą per metus šviečiamojon ekskursijon Kaunan nulėkti.
Žiūrėdama pro langą į ne tokią ir tuščią Laisvės alėją, vis giliau grimzdau nostalgijon, o kai Kym uždėjo Laurent Garnier "The Man With The Red Face", galutinai grįžau laiko mašina atgal, pasikroviau teigiamų tėviškės emocijų ir išvažiavau Vilniun - kad nesugadinčiau įspūdžio.
O demagogija apie Kauno linksmybes, kurios baigiasi vėliausiai trečią, buvo be kompromisų sutrypta iki šešių laikino danceflooro nepalikusių šokėjų.
Šeštadienį praleidau maršrute Vilnius - Palanga - Londonas - Vilnius. Nieko, be lėktuvo sparno ir evakuacijos instruktažų (vis tiek įdomiau nei naminis televizorius), nemačiau, bet pakeliui spėjau perskaityti visus laikraščius, o Palangos oro uoste grojo dramenbeisas.
Vėliau vakare aplankius "Ibish Lounge" trumpam pasirodė, kad vis dar esu Kaune - ir pakankamai anksti, ir jau šokėjų pilna, ir akys visų šviečia - kam nuo kokteilių, kam nuo house iš plokštelių "B" pusių... vilniečiai "RyRalio" mėgėjai, atrodo, persilaužė, o tie, kurie šiam kartui nespėjo, praleido bent jau tą idilišką Astralo, leidžiančio Basement Jaxx "Just one kiss", vaizdelį. Nors klausėsi svečio setas visai dailiai, vis dėlto manau, kad labiau jam sekasi piktai groti dramenbeisą (ir palaikymo daugiau sulaukia).
Iš paskutiniųjų dar nusivilkau ir į "Intro" - ten savanoriai 2Fresh ir Quazar kultūrinę klubo integracijos į breaks programą vykdė ir kolegų į pagalbą pasikvietė. Šimbelis, žinoma, stovėjo patenkintas - geriau penki egzistuojantys lietuviai saujoj nei mistinis Dark Killah laukuose.
Laužytų ritmų vakarėlių deficitas po truputį mažėja, panašiu tempu auga ir gerbėjų armija - prie firminių "Intro" čeburekų eilės nesidriekė, bet uodegas vizginančių buvo daugiau nei pakankamai. Nesu ekspertė, bet visuose tokio tipo vakarėliuose besilankančio Cetuz akyse ne ugnelė liepsnojo, o klaustukai žybsėjo. "Ką jie čia daro?" - retoriškai klausė jis ir po keliolikos minučių jau buvo užsidėjęs striukę. Aš dar paklausiau keleto visai žinomų remiksų ir remeikų, kuriuos vienas kitam iš rankų plėšė ir klausytojams svaidė s0nik ir Jose, ir skubėjau namo, norėdama išvengti "Cozy" ir panašaus tipo įstaigų. Miegoti irgi labai gera bei sveika. Bent nuo pirmadienio iki penktadienio.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS