Recoco ir St. Stereo į vieną pusę keliauja jau metus (interviu)
Visko būna. Būna, kad penktadienis virsta sekmadieniu. Būna, kad marškiniai plyšta, o piniginė juokiasi rodydama dugną. Būna pažinčių, kurių neatsimeni, arba kūrinių, kurių iš galvos nebeištrinsi. Savaitgalis toks jau dalykas.
Poetiškai visa tai į frazę „One Way Ticket“ supynė didžėjai St. Stereo ir Recoco. Būtent tokio pavadinimo serijai artimiausiomis dienomis sukanka metai, ir, spėju, vasario 22-ą ta „Opium“ naktis į vieną pusę tikrai užsitęs. Laukdami berlyniečių didžėjų dueto „Smash TV“ druskininkietis ir vilnietis, savo diskotekines kalvarijas pradėję labai skirtingai, trumpai pasakoja „One Way Ticket“ istoriją ir dar šio bei to prideda.
Ar prisimenate, kada kartu grojot pirmą kartą? Kieno iniciatyva, o gal laimingas sutapimas?
St. Stereo: Pernai sausio 20-ą, pirmojo „One Way Ticket“ metu. Nusprendę, kad skoniai puikiai sutampa, pradėjome naują seriją kartu. O tolimesni įvykiai susiklostė natūraliai.
Recoco: Kiek pamenu, viskas prasidėjo tada, kai St. Stereo ėmiau kviesti į savo vakarėlius pagroti, ir bediskutuodami po jų išrutuliojome mintį už pulto stoti kartu. Jei neklystu, pirmi kartai buvo „Briusly DJ Bar“ vakarėliuose – tuomet mus suvedė deep house.
Kaip mutavo jūsų muzikiniai skoniai ėmus groti kartu? O gal jie suvienodėja tik B2B atvejais, o visą kitą laiką abu grojate kaip groję iki glaudesnės pažinties?
SS: Abu grojame įvairaus skambesio house, mano pusėje gal daugiau disco atspalvių, Lauryno – tech. Viską sudėjus išeina spalvinga kelionė su bilietu į vieną pusę. Soliniai grojimai tikrai skiriasi nuo bendrų, ir manau, kad tai gerai. Kiekvienas didžėjus turi savo energiją, jas sudėjus rezultatas – dar kitoks.
R: Manau, abu į DJ setą atsinešame tai, kas mus kažkada suvedė, ir po dalelę to, ką grojame atskirai.
Ar nebūna pykčių, kad vienas kito gabalus paleidžiat?
SS: Sutapimų tikrai būna, bet tai nėra blogai. Tik parodo kad mūsų nakties vizijos – panašios.
R: Skonių sutapimas tik padeda.
Ar lengvai sutariate dėl to, kokius svečius kviesti į bendrus vakarėlius?
SS: Kiekvienas turime savo mėgstamų atlikėjų, bet visada apsvarstome keletą variantų ir renkamės kartu. Iš esmės „One Way Ticket“ – stipresniems, gal tamsesniems atlikėjams, deep ir tech skambesiui.
R: Vyksta daug diskusijų, darbuojamės ne tik tarpusavyje, bet ir su agentais bei klubų programų vedliais. Ieškant kompromiso padiskutuoti tenka tikrai nemažai...
Ar dažnai tenka savaitgalį varyti be bilieto atgal? Kokias dar prasmes slepia serijos pavadinimas?
SS: „One Way Ticket“ – bilietas į naktį, kurios metu „grįžimas“ neturėtų rūpėti. Dažno mano savaitgalio kelionės grafikas apima penktadienį ir šeštadienį, bet pasitaiko ir papildomų atgalinių bilietų sekmadieniams. Viskas priklauso nuo oro salygų.
R: Kiekvienas savaitgalis yra be bilieto atgal. Jokių papildomų prasmių. Manau, viskas čia labai aiškiai pasakyta.
Kas dar, be „One Way Ticket“, 2012-aisiais paliko didelį įspūdį? Kokie muzikiniai ar ne tik atradimai? Kas džiugina Vilniuje, Lietuvoje?
SS: Praėję metai buvo tikrai sėkmingi Lietuvos klubinei kultūrai! Pačių klubų gal ir nepadaugėjo, favoritai išliko tie patys, tiesiog į madą grįžo užsienio svečiai kiekvieną savaitgalį. Tai džiugu, tačiau ne visada lemia sėkmę.
2012-ieji buvo sėkmingi ir lietuviškos house scenos atstovams. Mario & Vidžio „Care“ tikrai buvo absoliutus vasaros hitas, kaip ir jo „Downtown Party Network“ remiksas. O ir vasaros festivaliai kasmet vis didesni ir turiningesni.
R: Man didžiausią įspūdį savaitgalių gyvenime paliko „Opium“. Nebūtų šios vietos – planuočiau Lietuvoje gyventi tik vasarą. Nuo gimimo negaliu priprasti prie šalčio...
O kas liūdina?
SS: Tik tas žiemos periodas, norisi daugiau saulės ir šilumos!
R: O mane – tai, kad kituose Lietuvos miestuose nėra tokių vietų, kaip „Opium“. Norėtųsi dažniau pakeliauti po šalį atrandant tokią atmosferą. Taip pat tas oras – gaila, kad ne tropinis, ech...
Ar didžėjavimas, renginiai – pagrindinė jūsų veikla, ar visgi norėtumėt, kad tai liktų tik hobiu?
SS: Man tai yra pagrindinė veikla. Vakarėliai, grojimai, studija, radijas – visa diena su muzika.
R: Tai yra mano hobis, kuriuo gyvenu, bet turiu ir savo verslą, planuoju jų ir daugiau...
Neturit minčių apie nuosavas patalpas, barą ar klubą? Jei ne, kas stabdo? Jei taip, kada pakviesit į atidarymą?
SS: Na, man dar tik 21-ri, tad apie savo klubą šiuo metu dar tikrai negalvoju. Bet manau, kad tokį norėtų turėti kiekvienas didžėjus. Manau, šią idėją pasiliksiu ateičiai, kai turėsiu daugiau patirties ir idėjų. Žinau, kad tame klube DJ pultas stovės labai arti publikos.
R: Tokių planų kol kas neturiu.
Idealus paskutinis nakties gabalas.
SS:
R:
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS