Legowelt: „Turbūt aš visada užhipnotizuotas“
Oficialiame Legowelt presspack’e dominuoja muilinės foto iš prodiuserio namų, kuriuose sintezatorių daugiau, nei pas vienišą pensininką kaktusų. Įsijungus bet kurį iš nesuskaičiuojamos daugybės olando įrašų toks prisistatymo būdas nestebina, o perskaičius, kad Danny Wolfers save pristato kaip ufologą bei yra įmonės „Pacific Micro International Software™“ vadovas, viskas susideda į gana specifinės spalvinės gamos paveikslą. Atstovaujantis sintetinei Hagai ir jos pažiboms „Bunker Records“, bet tuo pačiu vienintelis toks Legowelt į Vilnių grįžta po tikrai per ilgos pertraukos. Todėl tikiuosi smarkiausio. „Briusly Gyvas!“ jau už kampo, o čia trumpokas, bet tolygiai atviras mūsų pokalbis.
Briusly gyvas ir Legowelt svetainėje!
Briusly gyvas ir Legowelt svetainėje!
Beje, šį mėnesį Legowelt reziduoja „NTS Radio“. Štai pirmas epizodas, atskleidžiantis ne tik selektoriaus talentą, bet ir skonį anekdotams.
Na, o kartais jam lieka laiko ir naują serialo seriją išleisti... Šioje sodininką vaidina mano kalbintas „STRCAMP“ grojęs DJ Overdose.
Pažiūrėjus į „Discogs“ atrodo, kad naują pseudonimą susikuri kaskart suplanavęs naują muzikinę kryptį – kai kurie vardai turi vos po vieną kūrinį. Ar tam yra priežastis?
Ne, iš tiesų nėra. Prieš 20 metų ir daugiau prodiuseriams taip elgtis buvo normalu – kai kurie ne tik po naują pseudonimą kiekvienam kūriniui sugalvodavo, bet ir po naują leidyklą įkurdavo.
Kaip tada, kai dar nebuvo interneto, tau pavyko atrasti Detroito, Čikagos, Britanijos pogrindžio muziką?
Įrašų parduotuvės ir radijas. Tiek piratinis, tiek valstybinis olandų radijas, kuris tuo metu tikrai neblogai pavarydavo – grodavo Unit Moebius ir I-F.
Man asmeniškai iš visų tavo kolaboracijų turbūt labiausiai patinka darbas su Orgue Electronique. Kaip susipažinot? Ar ateityje iš jūsų kažko dar laukti?
Susitikom dar mokykloje, jis norėjo kurti muziką, tad padėjau jam su įranga ir panašiais dalykais. Kartu iki šiol turime „Chicago Shags“ projektą, kartais pasirodome gyvai, o netrukus ir naujas leidinys bus!
Undergroundo virtuvėje gana populiari tema – parsidavimas. Kada atlikėjai sell out’ina? Ar daug tokių žinai, kurie buvo gerbiami, o tada susižavėjo lengvu pinigu?
Man nelabai tai rūpi, pasirinkimas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Bet kuriuo atveju tam tikrus menininkus gerbiu ir gerbsiu, net jei šiandien jie groja šūdą – ta prasme, jei tik jų klasikiniai kūriniai mane įkvėpė ir savo laiku džiugino, dabar gali daryti ką tik nori!
Kaip kovoji su nuovargiu ar įkvėpimo stoka?
Tokių dalykų nepatiriu. Reikia tiesiog laisvai mąstyti.
Kokį milijoną kartų jau buvo pasakyta, kad tavo muzika veikia kaip hipnozė. Ar esi bandęs tradicinių šios formų?
Nesu, nors, tiesą sakant, turiu tokią smegenų mašiną, kuri gali hipnotizuoti spalvomis ir garsais. Bet, turbūt, aš visada užhipnotizuotas.
Kokia prasčiausia tavo investicija į studiją? Na, kokios įrangos nerekomenduotum?
„Cheetah MS800“, skamba šūdinai, nors gamintojai yra išleidę ir gerų dalykų.
Kada pradėjai naudotis tokiomis programomis, kaip „Ableton“? Ar nebuvo kultūrinio šoko po hardware’o?
Šoko nebuvo, nes kompiuteriais naudojausi visada. Na, anksčiau tai buvo „Atari ST“ ar „Commodore Amiga“ – po 90-ųjų PC ar „Mac“ man neprireikė. Iki maždaug 2009-ųjų, kai turo metu pamačiau, kad Alden Tyrell ir Ross 154/Newworldaquarium naudoja „Ableton“. Pamaniau, kad kietai. Bet pradėti naudoti nebuvo keista, nes neskirstau dalykų į analogą, hardwarą, skaitmeną ir taip toliau. Visa tai tėra kūrybos įrankiai.
Ką tuomet manai apie naujas skaitmenizuotas legendinių aparatų versijas, pavyzdžiui, „Roland Aira“?
Įdomu turbūt, bet man labiausiai ten patinka spalvos ir mirksinčios lemputės. Pats visgi mieliau renkuosi „Yamaha SY35“ skaitmeninį vektorinį sintezatorių už €100, juo galiu išgauti daug įdomesnius garsus. Nes kai visi pasineria į tuos begalinius analoginius signalus, tai skamba tiesiog... taip pat.
Pakankamai daug laiko praleidęs studijoje ir scenoje ar žinai, kas tiksliai suveiks kūrinyje, dar iki jo išleidimo?
Dažniausiai žmonės mano muziką priima visai kitaip, nei aš. Man vidutinišką kūrinį auditorija gali labai pamėgti, o tą, kuris pačiam skamba nuostabiai, ignoruoti… Tai – mistika. Dar, aišku, priklauso nuo laiko ir vietos.
Ar pasiekimai tave išlepino? Ar esi reiklesnis kaip kūrėjas ir kaip atlikėjas nei, tarkim, prieš 15 metų?
Žinoma, po tiek metų tikiesi iš žmonių, su kuriais dirbi, tam tikro profesionalumo lygio.
Kas perkrautame muzikos pasaulyje šiandien tave tebežavi?
Naujos muzikos srautas iš kolegų nenustoja rauti stogo, tai suteikia naujų krypčių, yra iš ko pasimokyti, viskas gerai… Daugiau nieko daryti negalėčiau.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS