Swing in Wiesbaden. Svingas Vilniuje?
Prieš porą savaičių senas mano bičiulis Marius, taip pat žinomas kaip 1/3 „Baltic Balkan“ akcijų savininkas, atsiuntė atviruką iš Vysbadeno Vokietijoje. Atvirukas buvo feisbukinis ir vaizdavo rūsį, kuriame savo karjerą pradėjo Ricardo Villalobos! Ot žino Marulis, kaip mane sudominti. Grįžęs pakvietė susitikt ir papasakojo visai ne apie Villalobos, o apie kai ką, kas Vysbadene užgimė gerokai seniau. Jau beveik prieš šimtą metų, ir neseniai grįžo vėl. Svingas! Amerikietiškas, be Vokietijoje. Dabar jau tapęs ir elektrosvingu. Kuo čia dėtas Vilnius, paminėsiu po visos istorijos.
Būtent į svingo vakarėlį spalio pabaigoje Marulis vyko groti. Ir jau antrą kartą. Kaip ir praėjusį, vietinio veikėjo Janeck Altschuler (DJ Janeck, „Hot Swing Club“ ir „La Bolschevita“ – su balkanų įrašais jis viešėjo Vilniuje) kvietimu. Tiesa, šįkart Janeck kartu negrojo, bet nuo to sutikimas teatre-diskotekoje „Walhalla“ vėsesnis nebuvo.
„Pirmą kartą mačiau burleską“, – išsidavė mano pašnekovas, taip pridėdamas Vysbadeno peizažui dar daugiau autentiško prieskonio. Šokiai, sakė, prasidėjo tik po pasirodymo.
Po burleskos.
Po burleskos.
Kaip pasakojo Marulis, seno teatro vaizdas ir atmosfera elementariai velia protą. Lankytojai (įvairaus amžiaus) puošiasi, rengiasi ir visaip kitaip ruošiasi svingo vakarams. Kadangi Vysbadenas – miestas ne itin didelis, tūkstančiais šokėjai nesirenka. Bet šimtais – taip. Beje, įdomu tai, kad svingas čia atskirtas nuo lindyhop kultūros. Pastarosios pasekėjai galvoja, kad electroswing kultūra yra savotiškas iškrypimas, nes patys šoka pagal originalią senąją muziką.
Pačiam teatrui jau daugiau nei 100 metų. Anuomet, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, tai buvo Vysbadeno – dabartinio Kauno dydžio miesto – centro pasididžiavimas.
1897-ieji, atidarymas.
1897-ieji, atidarymas.
Prasidėjus šiam amžiui entuziastai nusprendė atgaivinti istorinę vietą – šiandien ji priklauso savivaldybei ir yra kultūros paminklas, primenantis auksinius laikus ir turintis berlynietiško ar net paryžietiško šarmo. Dulkės ant paminklo tikrai nesikaupia, nes originalų interjerą išlaikiusiame „Walhalla“ nuolat vyksta muzikos, kino, šokių vakarai.
Plakatas - šių dienų, bet šokiai taip pat vadinosi ir anuomet.
Plakatas - šių dienų, bet šokiai taip pat vadinosi ir anuomet.
Viską „Walhalla“ prižiūri ir tvarko kultūrinių industrijų veteranė, teatro ir kino aktorė Sigrid Skoetz. Ji, žinoma, nesilankė pastato atidaryme 1897-aisiais, bet yra tikrų tikriausia ikona, čia praleidusi ne vienerius metus. Teatre garso priežiūra užsiima Sigrid sūnus, bilietus pardavinėja irgi savi žmonės. Šeimos verslas! Beje, Sigrid turi pretenzingą muzikinį skonį, bet jai Marulio muzika, netgi su reggae pintos svingo interpretacijos jai tiko ir patiko.
Marulis su šefe.
Marulis su šefe.
Dar šiek tiek istorijos. Marulis rekomendavo pažiūrėti filmą „Swing Kids“. 1993-ųjų, muzikinis, apie tai, kas iki antro pasaulinio – tiesa, labiau Hamburge, kur buvo judėjimo epicentras. Bet ne tik jame.
Swing Kids
Swing Kids
Taip, tarpukariu Vysbadeno teatre tikrai vyko svingo vakarai. Kol vienas toks veikėjas, be daugelio kitų dalykų, 4-ajame dešimtmetyje neuždraudė ir muzikos, ir šokio. Uždraudus persikėlė į kitą vietą, į pogrindį, be abejo, ir taip gimė alternatyvi, nelegali hitlerjugendui kultūra – Swingjugend. Tai buvo ypač jaunų, keliolikmečių vaikinų kultūra. Iki 1941-ųjų tie, kurių neišvežė ar neišsiuntė, šoko.
Po karo svingas grįžo į tas pačias centrines savo vietas – Frankfurtą, Vysbadeną ir Hamburgą, bet judėjimas galiausiai priduso užleido vietą naujiems. Įdomu, kad Vysbadene buvo dislokuotas didžiausias JAV kareivių dalinys Vokietijoje, ir jaunieji kareivukai patys mielai į šiuos šokius, matyt, priminusius jiems tėviškę, eidavo.
Pats DJ Jannick blaiviai prognozuoja, kad naujojo svingo banga Vysbadene laikysis dar kelerius metus ir neslepia, kad pats ant jos užlipo ėmus blėsti balkaniškam žavesiui. Yra ir artimų naujų srovių – electroblues ir panašiai. Ypač tai populiaru Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje – iš esmės dėl to, kad yra istorija, ant kurios gali statyti naują judėjimą.
Čia juokinga, nes iškaba yra fake, tokios tarpukariu tikrai nebuvo.
Čia juokinga, nes iškaba yra fake, tokios tarpukariu tikrai nebuvo.
Nors istoriškai mes nelabai prie ko, bet bandymų svinguoti šio amžiaus Lietuvoje jau buvo – prieš keletą met Marulis su kolegomis veiksmą kaitė tuomet veikusioje vyninėje „Lola“. Tiesa, ne itin sėkmingai. Žinoma, reikėtų paminėti Parov Stelar su grupe, koncertavusį „Lofte“ – jis šiai kultūrai artimas.
Šiandien po truputį like’us generuoja judėjimas „VilnaSwing“. Manau, neseniai atsidaręs, bet Rašytojų sąjungos istorijų pritvinkęs baras „Salionas“ – puiki tokiems šokiams vieta. Ir jei lapkričio 7-ą, penktadienį, pakeliui pro centrinį paštą – būtinai užeikit.
P.S. OK, OK, čia ir pradžioje minėtas Villaloboso rūsys!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS