Ekranuose – DJ E iš Stambulo anketa!
Sena draugystė nerūdija – stambulietis DJ E Lietuvoje lankėsi ir puikiai šokdino pats, į Turkiją buvo atsigabenęs „RyRalio“ vyrus bei šių muzikinį pusbrolį Mindą. Pastarasis vėl suka istorijos ratą bei su duona ir druska DJ E laukia penktadienį sostinės „Opium“, šeštadienį – Klaipėdos „Taifun“. Bus lėtesnio, nei per greitas, house, disco, gal net funk. Savo šalies klubų ir radijo veteranas Erhan atsako į mano anketos klausimus ir dar specialiai 1-800-DAINAD skaitytojams internetan pakrovė miksą!
Ką apie tavo karjerą jos pradžioje manė tėvai? Ir ką mano dabar?
Na, jeigu ką, tai nuo devintos iki penktos dirbu normaliam žmoniškam darbe. Tėvams tinka. Didžėjavimas, deja,visuomet antroje vietoje, bet tai kita ir labai ilga istorija, che che.
Geriausias tavo pasirodymas.
Kažkada ant viešbučio stogo, kai darbuotojai išjungė elektros saugiklius, kad muzika nebegrotų. Nes pusę septintos ryto niekas nė nemanė eiti miegoti.
Dalykas, dėl kurio verta gyventi Stambule.
Tai milžiniškas miestas, megapolis, ir čia nuolat vyksta labai daug įdomybių
Blogiausia, kas nutinka gyvenant Stambule.
Tos įdomybės kartais ima ir prislegia, tada norisi tiesiog pasprukti iš miesto.
Ką pats labiau mėgsti – Aziją ar Europą?
Na, mano manymu, Turkija nėra nei Europa, nei Azija. Tai kryžkelė, miksas, taigi ir man, Stambulo gyventojui, patinka ir tas, ir anas.
Esi gyvenęs Niujorke, kas labiausiai iš to periodo įsiminė?
Pirmąkart lankiausi prieš jau kokius dvidešimt metų, taigi regėjau house kultūros pradžią ir savo akimis bei ausimis fiksavau dabar jau istorinius didžėjus, klubus ir muziką...
Kada underground nustoja būti underground? Ar tokie dalykai tau rūpi?
Kai per plačiai išplinta bei pavargsta pats nuo savęs. Tam tikra prasme man rūpi... Bet tai natūralu. Ką nors specifiško anksčiau ar vėliau pasigauna įprastesnio skonio savininkai. Taigi kol bus kuriančių individų, tol bus jų produkcija mintančių masių.
Kokie stereotipai apie DJ kultūra tave juokina? Arba pykina?
Tiesą sakant, nelabai ta kultūra domiuosi. Žmonių pasaulyje yra tikrai įvairių, jie groja įvairią muziką, tai daro įvairiais būdais. Ir tai nėra blogai. Tiesa, renginių organizatoriai turėtų jausti skirtumą tarp dvejus metus grojančio didžėjaus, kuris atsisiuntė 20 kūrinių, ir to, kuris upes brido ir kalnus kopė dėl tos ypatingos plokštelės, pažįsta minią ir kiekvienam renginiui prideda papildomų prieskonių. Nesuprask klaidingai – tas pirmasis irgi didžėjus, bet tai skirtingos atlikėjų kategorijos ir jos neturėtų būti maišomos
Gal galėtum paaiškinti, kodėl klube ar vakarėlyje apskritai reikia didžėjaus ar gyvo elektronikos atlikėjo?
Oi, Daina, sunkus klausimas! Manau, anksčiau, kai klubuose grojo gyvos grupės, tai trukdavo tikrai trumpai. Progresas nuvedė į plačiau ir giliau besidominčius muzika, talentingus ir turinčius skonį didžėjus. Tokius, kurie, kaip minėjau, geba skaityti minios mintis ir vesti ją į muzikinę kelionę.
Kokia DJ ateitis?
Jau daug kartų sakyta, kad house greit mirs ir visa ši muzika skamba vienodai. Na, dabar štai jau baiginėjasi 2011-ieji, o muzika vis dar šviežia, vis dar progresuoja. Kol taip bus, nemirs ir DJ kultūra.
Kuri nakties dalis klube sunkiausia?
Kai periminėji pultą ir didžėjus prieš tave groja visiškai kitokią muziką, nei turi ar ruošiesi groti, bet miniai tai labai patinka. Sunku visa tai nutraukti ir pradėti iš naujo.
O kuri – smagiausia?
Kai pažįsti nakties partnerius, o didžėjus prieš tave groja puikiai. Viskas, ką turi padaryti, tai ir taip įaudrintą minią pakelti dar aukščiau. Nakčiai baigiantis visi prieina ir dėkoja, puiku!
Mėgstamiausia klubo vieta. Išskyrus DJ pultą.
Baras, che che.
Tūso pabaigos topas.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS