Feist Trakų pilyje: išpildytos kanadietiškos svajonės
Antradienį ryte prabudusi skubėjau įsijungti „Labą rytą“, nes tikėjausi, kad Feist man per televizorių sudainuos orų prognozę. Nes galėtų, tikrai galėtų, o ir norėtų, man atrodo. Na, eteryje tepamačiau DJ Kym Wild (kas irgi visai patiko, turint omenyje, kad rugpjūčio 8-oji yra #808day), bet grįžtu prie Feist ir žmogiškai (ar žmoniškai) triukšmingo pirmadienio Trakų pilyje.
Jei trumpai, Feist, jos grupė ir koncertas buvo taip toli nuo tobulumo, kad visiškai, absoliučiai, neįtikėtinai geras. Visi metų laikai, visos paros valandos, altitudės ir kiti gamtoje sutinkami „nuo-iki“.
Bėgėjantis antrai pasirodymo valandai priėjau išvados, kad viskas todėl, jog Leslie Feist muziką kuria ir atlieka ne dėl to, kad jai kažkas sakė, jog ji gerai dainuoja, ne dėl to, jog kažkas ją paliko, ir ne dėl to, kad jai to reikia. Viskas todėl, kad jai tiesiog smagu. Liaudiškai būtų toks trijų raidžių trumpinys iš Z, kuris iš kanadietės lūpų, neabejoju, sučiurlentų kaip koks „Muzikos garsų“ garso takelis. Gal tai kažkiek kanadietiška, prisiminus kitus atsipūtusius tos šalies muzikantus. Beje, prieš koncertą Eglė Sirvydytė rašė, kad Feist ląstelės sudarytos iš garso, visiškai pritariu.
Kalbant žemiškesniais terminais, pora dešimčių Feist kūrybos metų, kuriuose ir Peaches gretimame kambaryje, ir narystė pankroko grupėje, ir norvegiška „Kings of Convenience“ giria girdėjosi, į dvi valandas pilies kieme irgi tilpo. Pati ji sakė, kad jai visos dainos jau praeitis, o mums kai kurios bus dabartis ir ateitis, bet, tiesą sakant, net ir daugiausiai kartų girdėti hitai skambėjo kažkaip taip, vienkartiškai. Gyvai. Tokia nuotaika, dėl kurios niekuomet net tobuliausios kokybės įrašas nepakeis tikro koncerto. Koncerto, kuriam nereikia nei orkestro (kadangi šiemet tokio kalibro koncertų lankiau nedaug, nori nenori vedu paraleles su visai jokio pėdsako širdyje nepalikusiu Jose Gonzalez „Compensa“ salėje), nei makiažo, nei suknelių mainų, nei apšildančių grupių (na, čia gal dėl to, kad pirmadienis, bet tikrai sveikinu tokį sprendimą, leidusį visą dėmesį skirti tik Feist).
Blemba, Feist scenoje atrodo tokia tikra, tikresnė net už susirinkusius koncerte. Skaldė juokus jau nuo pirmų kūrinių, visus nuo kėdžių ant kojų sukėlė su ugningu Nina Simone coveriu (todėl portalų fotografijos iš koncerto yra labai apgaulingos, mat fiksuoti buvo leista tik kelis pirmus kūrinius, o reivas prasidėjo po to), pasakojo visokius nutikimus iš koncertų, pavyzdžiui, piršlybas, visai nepigiai juokėsi, kad lietuviškas „ačiū“ skamba kaip čiaudesys, dėkojo už išpildytas kanadietiškas svajones po to, kai minia galų gale ėmė dainuoti kartu, čia pat rimavo tekstą apie kylančią pilnatį (sakiau, kad ir orų prognozę galėtų), kažką labai intymiai šnekėjosi su gerbėja ar gerbėju pirmoje eilėje jau pasirodymo pabaigoje. Ir tada, žinokit, susimąsčiau apie tai, kad galėtų Feist dabar Trakų pilyje imti ir Vytauto Kernagio tonu užtraukti „Pelėsiais ir kerpėm...“. Ji tikrai galėtų ir jai patiktų, ir mums būtų patikę. Gal kitą kartą.
Pabaigai – apie lokaciją. Žinoma, mačiau prėskų žinučių apie tai, kad „sudegino Rumšiškes, tuoj ir Trakų pilį nugriaus“. Aš manau, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų tokias vietas, kaip pilys ir dvarai, kurie dar stovi arba vėl stovi, laikyti net ne nacionaliniu, o asmeniniu pasididžiavimu. Nuostabu yra tai, kad mes visi šioje šalyje, tiek kartų talžytoje ir grobstytoje, turime tokių vietų su istorija, kuriose muzika ir balsai laisvai liejosi kažkada ir gali tai daryti vėl. Mes turime jas suvokti ir įsiprasminti patiems sau, o ne paversti (tiksliau, palikti būti) nuobodžiais muziejais, kurių patys nenorime lankyti. Žinoma, žmonių ir paveldo saugumas – pirmoje vietoje, bet juk beveik viskas yra išmokstama, aptariama ir suderinama. Na, pagalvojam apie koncertą pilyje ir tada apie koncertą skarbonkėje. Renkuosi pilį, pažadu rūkyti tik leistinose vietose jos teritorijoje, netgi pažadu nesiraukyti mokėdama 3 Eur savo kiemą parkavimo aikštele pavertusiam trakiškiui, nes tai menka kaina už tokią patirtį.
Ačiū Fors Event už tai. Tikiuosi, Feist gerbėjų Trakuose pirmadienį pakako tam, kad pagalvotumėt apie dar vieną jos vizitą pas mus.
P.S. Nuotraukų iš esmės nėra, nes telefonas išsikrovė. Jėga!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS