C’mon, Platforma
C’mon, Platforma, jūs spekuliuojate istorine atmintimi, kraipote faktus pristatydami Vilnių ir Lietuvą užsienyje, nebekalbate su lietuviais žurnalistais, ir visa tai jau turint (bent jau moralinį) palaikymą savivaldybėje. Susiimkit.
„The city of Vilnius has a strict 10 pm curfew for parties and amplified music, though the ordinance apparently doesn't apply to upscale venues. Platforma claims that "posh clubs and hotels" have not experienced a single raid, while their parties and other grassroots renegades are being forced to party in fear of harassment, before eventually being shut down. This has proved both problematic for underground party promoters, while advantageous for the rise of raids - as the early curfew contests the notion of nightlife in Vilnius itself“, – skaitau aš Mixmagą ir negaliu patikėti, kad vilniečiai geležinkelio stoties naujakuriai ėmėsi tokių propagandinių priemonių.
C’mon, Platforma, kas čia per meškos paslaugos? Negyvenu sostinėje jau ketveri metai, ir taip, kai gyvenau, jau buvo prasidėję reidai, kurie nebuvo nei malonūs, nei teisingi. Bet leisti žurnalistui (atrodo, net Lietuvoje nesilankiusiam) paistyti apie tai, kad Vilniuje po dešimtos įsigalioja reivo komendanto valanda, tai jau stipru. O frazė „posh clubs and hotels“ išvis neša į Ibizą. Na, bet OK, suprantu, tai agresyvios rinkodaros dalis. Jie blogi ir turtingi. Mes geri ir... Na, nesam patys biedniausi, nes alus po 3,5 nėra jokia problema.
Šiaip jokiu būdu nesu nei prieš Platformą, nei prieš šokių muziką. Netgi prieš gyvą nesu. Kas yra skaitę mano blogą anksčiau, supras. Daug metų man renginiai, kuriuose garsiai skamba muzika, buvo neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis. Dabar nebėra, ir, stebėdama Platformos, įsikūrusios sostinės stoties rajone, tiesiog ant geležinkelio bėgių, įvykių sparčią evoliuciją, aš suprantu, kad per keletą metų pasikeitė labai daug. Apie pačią Platformos veiklą ir dienos reivo įvykį nesiplėsiu, galite paskaityti čia. Toliau mano pastebėjimai.
Klubų Vilniuje, o ir Lietuvoje, nedaug, ir jie nėra vieningi. Nes konkurentai. Platforma, kultūros centras, pildantis vasaros renginių vakuumą, yra savotiškas atpirkimo ožys už tai, kad per tiek metų miesto savivaldybė su naktinės ekonomikos kūrėjais iš esmės nebendravo. Nei apie narkotikus, nei apie triukšmą (kam triukšmas, kam menas). Tokie, kaip „Satta“ ar „SoulBox“ krito per anksti, ir iki šiol neaišku, kas ten per finansiniai kaimynų rėmėjai buvo.
Bendravo tik pareigūnai. Neperspėję. Grubokai. O Plaforma radosi ten, kur radosi, jau su miesto pritarimu. Todėl ir reikalauti teisių bei deklaruoti pažiūras bei tikslus galima drąsiau. Kai meras feisbuke palaiko. Miesto nakties senbuviai prisijungia, nes a) pagaliau kažkas garsiai kalba jų kalba; b) kur besidėsi? Dienos reivo scena buvo tokia gera, kad joje nebūtų atsisakęs groti joks didžėjus. Grojo dvylika, grojo hitus, grojo masėms. Masės šoko. Masės buvo gražios. Ir labai jaunos, ir jau vidutinio amžiaus – tokiems dienos reivas atrodo kaip didelis privalumas, nes naktį norisi miegot. Čia aš apie save.
Bet, aišku, šeštadienio dieną pylinantis techno patiko ne visiems. Skonio reikalas, o kai kam ir sveikatos ar nuovargio. Man nusiskundimų kiekis ir 15min pasirodęs post-straipsnis tik dar kartą įrodė, kad viskam savo vieta ir laikas. Ne senamiestyje (OK, stotyje), ne vidurdienį. Ta prasme, aš net nelabai noriu atpalaidavus šlipsą tūsint vidury miesto. Man nepatinka, kai mane bet kada gali nufotografuot, ir panašiai. Gal ne be priežasties pogrindiniai muzikiniai judėjimai aplink pasaulį yra (labiau buvo) pogrindiniai? Bet, kita vertus, suprantu, kodėl Platforma nenori likti pogrindyje (jame net nebuvo) ir todėl yra tokia patraukli savo lankytojui.
Tuoj paaiškinsiu, bet turiu pradėti iš toliau. Man atrodo, nekorektiška lyginti Plaformos įvykius su Dainuojančia revoliucija (Mixmago tekste) ar net sausio 13 (reivo event’o sienoje). Ta prasme, dveji metai už džointą nėra adekvatu, bet tu pagrok techno garsiai vidury dienos bet kur pasaulyje ir žiūrėk, kas bus. Bet, greičiausiai, laisvės karta, kuri ją gavo for granted, remiasi vienybės emocija ir vizualiniu panašumu (čia jau apie sugrįžusias 80s/90s madas; aš dar pridėčiau ukrainiečių CXEMA įtaką) į anuos protestuotojus, kuriuos matė tik laiko pafiltruotose nuotraukose ir youtube filmukuose.
O vizualumas laisvės kartai yra viskas. Juk, jei tavęs nemato ir neengagina, tu neegzistuoji. Feisbuko sienoje, instagramo storiuose. Platforrmos reive.
„Tikėjomės daugiau medijos dėmesio“, – sakė man šeštadienį vienas reivo iniciatorių. Bėda tik kad Lietuvoje mes neturim nei Mixmago, nei jokio kitokio mago, kuriame ši problema galėtų būti gerai ištyrinėta. Gerai žinau šią problemą. Daug metų dirbau tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Didžėjai ir vakarėliai iš esmės nebuvo įdomūs netgi „Pravdai“. Nors, sutikit, esė apie naktinę ekonomiką labai tiktų ir „Verslo klasei“. Neįdomu visa tai ir „vardų“ bei „veidų“ rubrikų redaktoriams – tik tada, kai didžėjus miršta arba į vakarėlį užsuka policija Arba kai dalyvauja tiek garsių žmonių, kad pakanka juos išvardinti.
Taigi ką aš noriu pasakyti? C’mon, Platforma, jūs spekuliuojate istorine atmintimi, kraipote faktus pristatydami Vilnių ir Lietuvą užsienyje, nebekalbate su lietuviais žurnalistais, be to, dalis jūsų lankytojų, atrodo, jaučia azartą, kai trukdo kaimynams, ir visa tai jau turint (bent jau moralinį) palaikymą savivaldybėje. Susiimkit. Jei visa tai išties yra apie kultūrą, muziką, saviraišką, toleranciją, tai medijos dėmesys ir feisbuko live’ai galėtų eiti į tolimesnius planus. Tiksliau, tai ateis suvešėjus. Pažiūrėkite į tą pačią CXEMA. Pirmiau linkiu, kad visi, įskaitant kaimynus, įsitikintų, kad jūs veikiat rimtai, o ne tiesiog marozinat pirmą dienos pasileidę bumčiką, o tada vaidinat auką.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS