Pete Tong: „Jei nori uždirbti ir išgyventi iš muzikos, turi būti bent jau atviras galimybei, kad dirbsi su prekiniais ženklais“
Vos prieš mėnesį Pete Tong buvo įteiktas Britanijos imperijos ordinas – už ilgametį kultūros puoselėjimą, kūrybą, skleidimą, palaikymą. Radijo ir klubų didžėjus, organizatorius, talentų atradėjas, kolegų būrėjas ir šokių muzikos pulso palaikytojas... Kai turi vos 5 minutes pokalbiui su tokia asmenybe, net nežinai, nuo ko pradėti!
Šią vasarą britas daug laiko leis Ibizoje, kaip ir kasmet. Be kitų savo veiklų, dalyvaus ir DJ konkurso „burn Residency“ mentorių programoje, kurioje bandys dalį savo patirties perduoti jaunesniems. Būtent šio konkurso proga ir teko pabendrauti. Bei įsitikinti, kad šiam ponui, amžiumi daugeliui mūsų tinkančiam į tėvus, tikrai neatsitiko „It’s all gone Pete Tong“.
Nuo 2008-ųjų Ibizoje rengi konferenciją „International Music Summit“. Kiek pamenu iš viešnagės ten 2009-aisiais, konferencija išsiskiria labai tampriu bendravimu ir nedideliu delegatų skaičiumi. Kaip jai sekasi šiandien ir kodėl tu ją organizuoji?
Sekasi puikiai. Esame įtempto planavimo fazėje, bilietus jau pardavinėjame, bet tikslios programos dar nepaskelbėme. Šiemet konferencija vyks šeštą kartą.
2008-aisiais pasirodė logiška suorganizuoti kažką vienijančio Ibizoje, saloje, kur vasarą tiek klubinio veiksmo. Nusprendėme tai daryti sezono pradžioje ir taip lyg padiktuoti tempą visai vasarai. Visa mūsų komanda į šį projektą žiūri aistringai. Norėčiau tikėti, kad turime įtakos. Ši konferencija kitokia, nei visos, kad ir ta pati ADE, kuri irgi yra puikus dalykas.
Prieš porą metų startavome JAV, Coachella festivalyje, o pernai pakvietėme į vienos dienos renginį „IMS Engage“ Holivude, šį balandį jis vyks ir vėl.
Konferencijos, grojimai, radijas, dar šimtai darbų, ir taip jau ne pirmą dešimtmetį. Ar nežiūri kartais į viską tik kaip į verslą, ne malonumą? Būna, kad nebesinori eiti groti?
Visuomet reikia siekti balanso. Ir galėti bei mokėti kartais tiesiog išsijungti, nes kitaip dėl perkrauto tvarkaraščio nuvažiuos stogas. Šiaip jau darau tai, kas man tikrai patinka – negaliu skųstis. Man pasisekė. Ir pasisekė, kad kartais galiu dingti dienai ar dviem ir išsijungti telefoną.
Kalbant apie grojimus... Renkuosi tuos, kurie man tikrai įdomūs. Retai kada begroju dėl kokios nors kitos priežasties, nei asmeninis noras. Renkuosi įvairiai – kartais didelius, kartais mažus klubus, kartais komercinius, kartais labiau underground renginius. Manęs tikrai niekas neverčia. Ir ne grojimai sunkiausia, o tarp jų bei visų kitų darbų rasti laiko ir atsidėti kūrybai. Taip, galimybė kurti muziką niekam netrukdant yra didžiausias iššūkis iš visų.
„burn Residency“ Ibizoje būsi vienas iš dėstytojų. Neklausiu, ko mokysi jaunus didžėjus – įdomiau, kokį geriausią su šia veikla susijusį patarimą esi gavęs tu?
Nesvarbu, ar kalbame apie leidybinę veiklą ir atlikėjų paiešką, ar kūrybą apskritai – svarbiausia, kad tai, ką darai, patiktų tau pačiam. Kad paliestų emociškai ir tuo tikėtum. Nes jei netiki tu, gali būti tikras, kad nepatikės ir aplinkiniai.
Kaskart, kai bandydavau padaryti kažką dėl to, kad įtikčiau kitiems, nes man atrodydavo, kad jiems patiktų, nudegdavau. Kai tik kažkas ima neveikti ar nepavyksta, visi atsisuka į tave, o tu juk tuomet negali pasakyti „Ai, aš nuo pradžių šituo netikėjau“, ar ne?
Pradedant sunku, žinoma. Bet jei pažiūrėtume į tuos, kuriems visgi pasisekė, pamatytume, kad sėkmė aplankė tikrai ne dėl to, kad jie netikėjo tuo, ką darė. Daugelis sėkmingų muzikantų savo pasiekė todėl, kad kuria muziką, kuri jiems patinka. Tai, matyt, svarbiausia mano išmokta pamoka.
Prieš porą metų Tong minėjo 20-ies metų BBC Radio 1 sukaktį. Čia gal dar seniau?
Prieš porą metų Tong minėjo 20-ies metų BBC Radio 1 sukaktį. Čia gal dar seniau?
Bendraujame prekinio ženklo iniciatyva, taigi klausimas ir į šią pusę. Ar manai, kad muzika netolimoje ateityje bus neatsiejama nuo rinkodaros biudžetų?
Jei nori uždirbti ir išgyventi iš muzikos, tai, žiūrint iš verslo pusės, manau, turi būti bent jau atviras galimybei, kad dirbsi su prekiniais ženklais. Keičiasi visa ekonomika ir tai, kaip viskas veikia muzikoje daugeliu lygmenų. Senieji principai nebeveikia. Ne vienas žmogus man sakė, kad Lady Gaga festivalyje SXSW pareiškė, kad jei ne „Doritos“, jos ten nebūtų. Skamba linksmai, bet ji turėjo omenyje, kad jei jau norime didelių šou, įspūdingų kostiumų ir visų kitų investicijų reikalaujančių dalykų, tuomet neturėtume kreipti dėmesio į tuos logotipus ir kitas verslo integracijas. Nes tokia realybė. Anksčiau už viską mokėjo įrašų kompanijos, dabar nebemoka, nes paprasčiausiai neturi iš ko.
„burn“ tikrai daug investavo į šį DJ konkursą. Būtent ši kompanija, o ne „Universal Music“. Tokia yra šiandiena.
Šiaip tikrai nenorėčiau manyti, kad marketingo įgūdžiai gali kažką paversti puikiu didžėjumi. Daug svarbiau yra kūrinių parinkimas, kūryba, techniniai įgūdžiai. Bet, žinoma, asmenybė irgi svarbi.
Tiesą sakant, Lady Gaga ir „Doritos“ šį klausimą ir įkvėpė...
Esi praktiškai daugiavaikis tėvas. Ar vaikams įdomi tavo veikla? O gal seka tavo pėdomis?
Oi, seka! Du vyresnieji smarkiai seka. Pats neskatinau ir darbų jiems neorganizavau...
Sūnus yra prodiuseris, studijavo muzikos technologijas universitete, atliko praktikas įvairiose studijose, ir dabar stojasi ant savo kojų. Jo muziką įvertino keletas blogų ir tai padėjo jo žinomumui. Pasirašinėja kontraktus su leidyklomis, neseniai remiksavo Diplo... Žodžiu, reikalai vyksta! Jis ir didžėjauja, nors pats sako, kad to nenori, nervinasi ir sutinka tik labai prašomas. Laiko save muzikos kūrėju, o ne didžėjumi. Bet va, neseniai su Cyril Hahn grojo Paryžiuje.
Dukra dirba su „Sony“ susijusioje muzikos vadybos kompanijoje. Jai sekasi tiesiog puikiai. Irgi niekuomet nematė savęs už DJ pulto, bet dabar tai daro tikrai dažnai. Taip pat ji dirba Londono klube „The Juice Box“. Abu vyresnėliai myli savo darbus, ir jiems jie sekasi.
Atrodo, baigėsi mūsų laikas, bet turiu dar vieną klausimą, kurį norėjau užduoti jau labai seniai. Kertinė tavo „Essential Mix“ laidos, o ir savaitgalio pradžios, frazė „The weekend has landed“. Kaip ji atsirado?
Kiek pamenu, kai buvau vaikas ir susižavėjau radiju, man visada labiau patiko ekscentriški, sparnuotų frazių negailėdavę laidų vedėjai. BBC Radio 1 dirbo toks amerikietis Emperor Rosko. Jis leisdavo funk ir soul, turėjo daug įtakos mano muzikiniam skoniui. Ir visuomet kalbėjo mįslėmis. Dabar tai galbūt skambėtų banaliai, bet 8-ajame dešimtmetyje buvo revoliucinga.
Dar buvo stotis „Radio Luxembourg“, kurios visi klausėmės paauglystėje. Joje dirbo DMC ir „Mixmag“ įkūrėjas Tony Prince. Irgi mėgdavo užsukti kalbą. Tuomet, dar būdamas gana jaunas, ėmiau skraidyti į JAV. Pamenu, sėdėdavau Niujorko viešbučiuose ir įrašinėdavau tokius radijo didžėjus kaip WBLS darbuotojas Frankie Crocker...
... Taigi šie žmonės, jų kalbos stilius, frazės man turėjo labai daug įtakos.
Pati eilutė „The weekend has landed“, jei atvirai, gimė dirbant su filmu „Human Traffic“. Daug bendravau su kūrybine grupe, dalyvavau rašant scenarijų. Manau, iš dalies įkvėpiau juos. Filme frazę ištaria aktorius John Simm. Velsietis režisierius ir scenaristas, tuomet dar studentas Justin Kerrigan sakė, kad užaugo klausydamasis mano laidų. Taigi jis sukūrė šią frazę galvodamas apie mane, kaip laidų vedėją, o vėliau ji prigijo ir tikrame eteryje.
Toks va ilgas atsakymas į trumpą klausimą. Pažiūrėk filmą!
Žiūrėjau ne kartą, todėl ir buvo įdomu. Kažkodėl maniau, kad eteryje ją naudodavai ir anksčiau.
Na va, pagaliau išsiaiškinom!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS