„RyRalio“ išleistuvės ir atvirkščios „Opium“ mados
Jei jau aš pradedu maišytis tarp savaitgalio dienų ir jomis numatytų veiksmų, reiškia, pastarųjų sostinėje tikrai gausu. Koncertai, singlai, skyrybos, krikštynos – oi! O gal tiesiog nerandu vieno kalendoriaus, viską patogiai pristatančio?
Kad „RyRalio“ Vilniuje paskutinį kartą gros penktadienį, tiesa, jau senokai žinojau ir planavau. Nors daug labiau planavau kitą vakarą važiuoti į Kauną, to padaryti nepavyko – priežasčių ne viena. Belieka žvelgti pozityviai ir prisiminti, kad su „RyRalio“, nors ir esu kaunietė, pirmą kartą susidūriau Vilniuje, tad aplankyta pirmoji dueto išleistuvių naktis buvo visai simboliška.
Taip, kokiam antram kurse Ore.lt geriausių rinkimuose mano mailas buvo sėkmingas, ir laimėjau norvegišką kompaktą, kurį turėjau atsiimti nuėjusi į „RyRalio“ renginį. Netrukus toks vyko prie „Litexpo“ komplekso gyvenusiame „Čane“, tad sukaupiau visą drasą ir ėjau. Nuo to vakaro prasidėjo pažintis, kurios metu ko ko, bet diskotekų, muzikos ir dar daugiau pažinčių visuomet buvo daug (galima paspausti ant tago ryralio ir įsitikinti). Ką gali žinoti, gal ir www.dubauskaite.lt šiandien būtų neužimtas.
Tokiais sentimentais vadavausi visą praėjusią savaitę. Prisimindavau „RyRalio Wet“ laivus Kaune, tik vieną kartą spėtą aplankyti „RyRumba“ senajame „Exit“, gimtadienius „91“ ir kitose netikėtose gimtojo miesto vietose, pirmą kartą būtent Karaliaus gimtadienyje Jachtklube išgirstą Golden Parazyth, nurautas Rithma viešnages ir kūrinį apie šešką, ir dar daug kitų dalykų.
Todėl tikrai nesutinku su kai kuriomis viešai skleidžiamomis nuomonėmis, kad „RyRalio“ visada tik sekė madą ir ieškojo lengvų išeičių. Ne. Didžioji devynerių metų istorijos dalis buvo kas tik nori, bet ne nuobodi ir „pagal madą“.
Pastaraisiais metais atradau kitų skambesių ir žmonių, manau, tai natūralu. Bet tokios progos dar, gerai, paskutinį, kartą pamatyti Karalių ir Lauryną, atėjusius ne šiaip pabūti, o pagroti, praleisti negalėjau. Ir bendraminčių buvo ne vienas. Smagu, nes nebuvo aišku, ko tikėtis einant į „G Stars“ – vilniečiai spėliojo, kad dėl nemokamo įėjimo faktoriaus bus sausakimša. Taip nebuvo, bet tuštumos jausmo irgi nejaučiau. Nes, kaip minėjau, prisirinko ryralistų, kurių ne tik „RyRalio“, bet ir apskritai diskotekose pastaraisiais metais nebesimatė. Buvo net iš Londono ar motinystės atostogų šia proga grįžusių.
Žmonės penktadienį ir buvo svarbiausia. Nė vienam iš tų, su kuriais žinojau, kaip pasisveikinti, „G Stars“ nėra tapę antraisiais namais, tiesa, daugelis vienu ar kitu metu galėjo taip pasakyti apie „Gravity“. Godą prie baro pakeitė Lina Karoblytė, o šokių aikštelę pildė jei ne šokių muziką, tai miesto centrą neseniai atradusi minia. Vis užklupdavo mintis, kad esu ne „RyRalio“ atsisveikinime, o „Gravity“ uždaryme. O aplinkinių tuo tarpu klausinėjau, ką šie manantys apie dueto veiklą. „Nuomonė įvairialypė. Kadaise maniau gerai, bet kai susipažinau, supratau, kas jie per žmonės“, – šis atsakymas buvo sutiktas karščiausiai.
Lauris Lee ir Karalius ne tik pasirašinėjo ant dovanojamų plokštelių, bet ir grojo. Prisipažinsiu, tikėjausi daugiau „seno gero“, bet bent jau iki antros valandos nakties programa buvo labiau šiandieninė, nei retrospektyvinė. Nors, žinoma, „Dance Out Loud“ skambėjo, taip pat ir „Groovejet“, dar įvairūs bootlegai ir editai. O ar buvo Kaskade ir „Future of the Future“, pasakys turbūt tik dar ir „Pop Star Bar“ šeštadienį apsilankę. Po antrojo išleistuvių vakaro šventėjai budo tik sekmadieniui baigiantis, yeah!
Prisiminus pakankamai daug beliko keisti lokaciją, tad netrukus beldėmės į „Briusly“ duris. Neatsitiktinai pirmiau sakau „Briusly“, nei „Opium“ – viršuje susirinkusio entuziastų būrio temperatūra buvo gerokai aukštesnė už vidutinę. Mario ir Vidis ją kėlė sintetiniais klavišais ir kitais laiko patikrintais, o ir visiškai naujais metodais. Pavyzdžiui.
Šokiai kavinėse ar kitose tam nebūtinai pritaikytose vietose visuomet turi to grynumo, netikėtumo ir nuoširdumo, kuris teisingai išdažytų ir suprojektuotų klubų sienose kartais pradingsta, ar ne? Na, bet „Opium“ rūsio nepatikrinti nebuvo galima, nes ten juk ir buvo kalama esminė vakaro vinis. „Downtown Party Network“ singlą „We Are Cats“ laistė jį išleidęs ispanas Nacho Marco, ir nors laistė tikrai giliai ir svajingai, šokėjai, o ir nuogomis blauzdomis švytavusios šokėjos, visgi mieliau rinkosi pirmąjį aukštą. Geras oras ir rūsys mentaliniame lygmenyje sunkiai suderinami, tiesa, todėl organizatorių sudaryta programa kartais ima ir apsiverčia aukštyn kojom.
Tiek apie praėjusį penktadienį. Kitas vakaras gi paskirtas lietuviškam kinui (jau gal tikrai paskutinį kartą...) ir kavinių pokalbiams. „Plum Bum Bar“ patiko labiausiai – aplinka sėdimoji ir paprastoji, be jokių „teminių interjerų“ ir akcentų, o groja techno (ir „Minimal Mondays“ čia vyksta, jeigu ką). Kažkoks beveik Berlynas, nors ir „Respublikos“ redakcijos glėbyje. Žinau, kad kai ką tikrai praleidau – ne tik „RyRalio“ ir Zabielą Kaune, bet ir „AMMO“ komandos gimtadienį „48 Ceche“. Tai su gimtadieniu.
P.S. Nepraleiskite ryt „Sattoje“ vyksiančios trečiosios diskotekinių paskaitų ciklo „Teorijos“, jei tik galite. Matas Petrikas – nedažnas svečias gimtinėje, o dabar dar ir „Soundcloud“ projektą, kurio rėmuose darbuojasi, pristatys. Penktadienį tuo tarpu pagros „ŠMC kavinėje“.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS