Dar nė karto nesusitikę: Darius Vaikas ir Paralade
Posėdžio antraštėje išdaviau tai, ką pati sužinojau tik trikampio ryšio Vilnius-Odensė-Golvėjus, arba Daina-Darius-Paralade, pabaigoje! Bet „Baltijos Elektronikoje“ Ramūnas Zilnys juk pastebėjo, kad karštoms smulkmenoms būtent antraštėse ir vieta. Konferencijoje lankėsi ir „Silence Radio“, „Inner Soul Rhythm“, „Mix Subo“ ir kitais lietuviškais kanalais pažįstamas Darius, šiam sklaida nenusileidžiančio Ramūno – toks Paralade žemietiškas vardas – Lietuvoje kol kas nesutiksim. Bet kažkada tas laikas tikrai ateis.
Darius, beje, vasario 15-ą (po teisybei jau 16-ą) gros „best Kept Secret“ serijos vinyje „Opium“ kartu su Vidžiu ir slaptu jo svečiu. O aš skubu savais žodžiais pristatyti gilaus skambesio kasėjų ausyse vietas jau užsitarnavusį duetą, kuris puikiai veikia ir po vieną. Kalbėjomės labai vėsią vasario 2-ą, laukdami, kol „Neringa FM“ eteryje pasigirs mano blogui įrašytas vien Dariaus ir Ramūno kūrybos lydinys. Puikus fonas skaitymui!
Alio, alio, kaip gyvenat?
DV: Savaitėlę sirgau, baigiu pasveikti, bet viskas gerai. Ruošiuosi į Lietuvą.
P: Aš nesergu, nes klausau geros muzikos.
Speigais turbūt nesiskundžiat?
DV: Ne, minus keli, tikrai ne trisdešimt!
Gal nuo to rimtąją pokalbio dalį ir pradėkim – kaip labai abu jaučiat ryšį su Lietuva ir kiek ja domitės? Tiek kasdieniniame gyvenime, tiek muzikoje?
DV: Toks ir ryšys – atsiverti naujienas, tik ne per dažnai, pasiskaitai, kas naujo tėvynėje. Tada yra draugai ir šeima, o visa kita, kas mane sieja su Lietuva, yra muzikinė scena, kuri man įdomi.
Kaip dažnai grįžtį į Lietuvą? Gal kada visam laikui?
DV: Maždaug kas pusmetį. Planai kol kas migloti, norėčiau grįžti ir visam laikui... Gal tada, kai susikomplektuosiu svajonių garso įrašų studiją, bus metas ją susipakuoti ir keliauti namo.
Tai emigracija ekonominė-mokslinė?
DV: Labiau nuotykinė. Baigiau mokslus, norėjau keliauti. Danijoje gyvenu patogiai, turiu laiko muzikai – tiek man iš to užsienio ir tereikia.
P: Mano situacija panaši. Airijoje gyvenu porą metų, išvažiavau šiaip, tiesiog gyventi ir kurti muziką. Tik su gyvenimu tėvynėje ateities nepuolu sieti. Gal jau atsibuvau ten. O šiaip įdomiausia Lietuvoje, aišku, yra muzika. Norisi su kolegomis susitikti, bendradarbiauti.
Lietuvoje su muzikos kūrimu turėjai kažką bendra?
P: Ne, kurti pradėjau visai neseniai. Praėjusiais metais. Vis dar mokausi, esu pačioje pradžioje.
Dariau, tu pradėjai Lietuvoje, tiesa?
DV: Taip, su muzika esu gal dešimt metų. Tik anksčiau kūriau kitiems, o išvažiavęs į Daniją ėmiau muzikuoti sau ir savo vardu. Užsimaniau tapti artistu, che che.
Svečioj šaly, kur gyvenimas lengvesnis materialine prasme, atsiranda daugiau laiko sau ir savo kūrybai... Taip?
DV: Taip. Be to, labiau pasitiki savim, tvirčiau jautiesi, esi drąsesnis... Lietuvoje irgi turėjau svajonių, bet į visas numodavau ranka. Gal siauriau mąsčiau. Užsienyje tiesiog daugiau sau leidau.
P: Mano nuomone, nėra svarbu, kur gyveni. Svarbu klausyti daug muzikos, ją analizuoti, tada ir pats užsimanai kurti. Tai vyksta palaipsniui ir nebūtinai labai greitai. Mano atveju sutapo išvažiavimas į Airiją ir etapas, kai pats ėmiau kurti. Būčiau tą patį veikęs ir neišvykęs iš Lietuvos.
O ką veikiate dienos metu?
DV: Dirbu įvairius darbus, mokausi danų kalbos.
P: Aš tiesiog mokausi. Mokausi kurti muziką. Turiu tikrai daug laisvo laiko ir daug planų, bet gyvenu šia diena ir mėgaujuosi aplinka ir muzika.
Kur Airijoje gyveni?
P: Golvėjuje, Vakaruose. Bet tai nėra mano svajonių miestas. Tik laikina stotelė, leidžianti visą laiką skirti muzikai.
Darius pasakojo, kad susipažinote internetu, bet gal galit priminti šią istoriją?
P: Dabar mano eilė pasakoti. Buvau pažinties iniciatorius. Kažkada užklydau į Dariaus „Soundcloud“, paklausiau poros remiksų, kūrinių, man tikrai patiko... Ypač „For The Loved Ones“. Parašiau jam žinutę su klausimu, ar galiu kūrinį remiksuoti. Darius nebuvo prieš, rezultatas jam patiko, taip pradėjom kalbėti apie bendrą kūrybą. Tokia štai trumpa istorija.
O kokia bendra kūrybinė ateitis?
P: Žiūrint kokie vėjai papūs. Iš tikrųjų kartu dirbant per tam tikrą laiko tarpą galima ir persitempti. Verta pakeisti aplinką ar net partnerį, vien tam, kad praplėstum akiratį. Tai tikrai suteikia įkvėpimo. Man su Darium kurti tikrai patinka, tikiuosi dar ne vieno puikaus kūrinio. Bet gal šiek tiek vėliau, kol kas ieškom kiekvienas savo kelio.
DV: Vyksta šioks toks pasilakstymas, abu eksperimentuojam, aš nusprendžiau išmėginti ir laužytus ritmus. Galima sakyt, individualiai treniruojamės, kad vėliau vėl sujungtume jėgas.
P: Mano tikslas yra išmokti groti klavišiniu instrumentu, ir aš pasiruošęs jį įvykdyti!
Koks tavo, Ramūnai, santykis su didžėjavimu?
P: Cha, na, man žiauriai patinka, bet tikrai negaliu vadintis tikru didžėjumi. Moku groti su kompaktais, bet norint tai daryti idealiai reikia nuolat treniruotis. O noriu groti plokštelėmis, kol kas to neįvaldžiau. Bet papildysiu kolekciją ir visa kita bus paruošta, viskas bus gerai.
Lietuviai jus priėmė tikrai labai šiltai – tiek vyresnių DJ bendruomenė, tiek jaunesni melomanai. Ar nenustebino toks sutikimas tėvynėje?
DV: Aš tai tikrai nustebau, kad toks, kaip Vidis, ėmė mūsų kūrinius groti. Tas nustebimas buvo geras, tokio palaikymo ir priėmimo labai reikėjo. Aišku, kurdamas nori, kad tavo darbą išgirstų ir klausytų, nėra taip, kad pripažinimas nukrito iš giedro dangaus, bet visko po truputį. Pirmieji kūriniai patiko kitiems, tai buvo labai reikalingas impulsas dirbti toliau.
P: Manau, viskas natūralu. Juk klausom tokią muziką, kokią groja mūsų autoritetai. Jos įkvėpti ir kuriam. Jei kuriam gerai, ne taip nuostabu, kad patinka ir mūsiškė.
Kaip įsivaizduojat savo kūrybą už Lietuvos ribų? Va, Vidžio „Best Kept Secret“ Darių jau įrėš į vinilą, ar turit dar vilčių, pretenzijų, dar kažko išgarsėti svetur?
DV: Che che... Savaime aišku. Nesu iš tų, kurie muzikuoja sau ir nenori, kad kas nors rezultatą išgirstų. Noriu, kad mano muzika domėtųsi kuo daugiau žmonių. Todėl, aišku, mąstau apie užsienio leidyklas ir ta linkme dirbu. Žingsnis po žingsnio didesnė auditorija, manau, pasiekiama.
P: Aš iš tiesų apie tai stengiuosi kuo mažiau galvoti. Labiausiai norisi, kad mano muzika patektų į plokštelę, o ne voliotųsi internetinėse parduotuvėse. Dėl to ir stengiuosi ją kuo daugiau šlifuoti, kad būtų verta vinilo ir pinigų.
DV: ir tam, kad išsiskirtų. Juk pasaulis tiesiog perkrautas muzika.
P: O dėl išgarsėjimo... Manau, viskas įmanoma ir tuoj nebeliks Lietuvos, Europos, kitų geografinių ribų. Gali sukurti gabalą Lietuvoje, o ryt jį jau gros Niujorko tūse.
Žinai, kai grupės groja gyvai, jie negali galvot apie tai, kur muziką išleisti ar paskleisti, nes turi koncentruotis į gyvą atlikimą. Jei kurdamas galvočiau apie tai, ar su šiuo kūriniu išgarsėsiu, kur jį išleisiu, iškart „nebesikuria“. Pritrūksta įkvėpimo. Todėl geriausia apie tai negalvoti, o traukinys nuveš ten, kur reikia.
Darius paminėjo išskirtinumą, kuris yra būtinas. Suprantu ir pritariu. Bet ar galit įvardinti žodžiais tai, kuo jūsų muzika yra kitokia?
DV: Ji nesistengia būti graži. Natūralumas...
P: Neužbaigta. Kartais švelni, kartais grubi. Nebūtinai labai švari. Post-punk. Tiesa, Darius švaresnis, nei aš. Aš toks labiau iš rūsio su MPC po pažastimi.
Kokie lietuvių kūrėjai daro jums įspūdį? Gal kas iš naujosios bangos?
DV: Hm... Man visada patiko Mario Basanov, na, jis jau senbuvis ir netgi lyderis.
P: Darius Vaikas, girdėjau, neblogas... O šiaip jo, patinka Basanovas, tai, ką jie daro su Vidžiu...
DV: A, Endis labai gerai varo! Jo EP „Partyzanuose“ – išvis kosmonautika.
Dar paklausiu šalia, bet kitaip. Ar lietuvių muzikantams ko nors trūksta, kad išplauktų į platesnius vandenis?
P: Gal kaltas stengimasis kurti Lietuvos scenai. O tai tikrai dažnai pasitaiko. Vilnius house tikrai turi vilnietišką skambesį, bet jis susiformavo savaime, o dabar daugelis stengiasi į tai pataikyti. Gal nevertėtų, juk muzika yra tokio dydžio, kad kuriant tampa vis įdomiau ir įdomiau. Kuo daugiau gilinuosi, tuo laibiau suprantu, kad nieko nemoku, tai skatina nerti dar giliau. O šiaip tiems kūrėjams netrūksta nieko, tegu daro, ką darę, ir daro vis daugiau.
DV: Taip, tikrai nepasakyčiau, kad kažkam kažko trūksta. Svarbiausia nesustoti. Va, pavyzdžiui, „Inner Soul Rhythm“ reikalai pritilo. Manau, tokiems projektams reikia palaikymo, pasitikėjimo įpūtimo. Kalbėjau su Dovydu. Linkiu jam nesustot, jokiu būdu.
P: Aišku, savęs neprievartausi. Reikia jausti malonumą.
Vasara, kad ir kaip tai būtų neįtikėtina, artėja. Kaip manot, kokioje tautinėje aplinkoje jūsų muzika gerai tiktų? kalbu, aišku, apie festivalius.
DV: „Sūpynės“, „Satta“... Gal dar „Tundra“, nors pastaruoju metu man ten nebepatinka. Labiausiai visgi norėčiau pagrot „Sūpynėse“.
P: Aš noriu groti ten, kur yra žmonių. Įdomiausia tada, kai skamba gera muzika ir yra ją klausančių žmonių. O gera muzika visur skamba gerai, todėl negalėčiau išskirti vienos vietos.
O užsienyje?
DV: Hm. Norėčiau pagaliau pagroti Kopenhagoje – Danijoje gyvenu, bet dar neteko. Berlyne, aišku... Ten turbūt labiausiai.
P: Aš irgi Berlyne, dar Paryžiuje. Manau, ten publika mane gerai suprastų – jie valgo gerą muziką ir klausimų nekyla. Na, bet kaip ir sakiau, man svarbiausia geras skambesys ir supratimas. Tai gali įvykti bet kur. Galim padaryt Niujorką Lietuvoje. Taip ir būdavo senais laikais „Gravity“, jo?
Kalbant apie Niujorką... Va, šiemet „Red Bull Music Academy“ ten vyks. Yra planų pabandyt?
DV: Manau, pabandysiu. Anketą pasiėmęs gal tris kartus buvau, bet nė karto neužpildžiau. Pati akademijos idėja tikrai patinka, dažnai pažiūriu paskaitų įrašus, lektoriai man asmeniškai tikrai įdomūs.
P: Žiūrėdamas tokius interviu ir panašią filmuotą medžiagą, kaip muzika kuriama, kaip gimsta skirtingi stiliai, tikrai pagaunu įkvėpimą. Pats labai labai užsimanau į studiją, į tikrą studiją su visa įmanoma įranga.
Beje, jūs buvot susitikę?
DV: Ne, nė karto! Planavom susitikti dabar, kai važiuosiu į Lietuvą, bet nepavyks...
P: Bet viskas dar prieš akis, che che!

Tai gal to ir palinkėsiu – visų pirma susitikti, visų antra – išlikt natūraliems.
DV: Ačiū. Gal iš tiesų dar ne laikas mums susitikti?
P: Jo, gal kai vinilų kolekciją surinksiu, che che. Kiek metrų reikia?
Apie tai pakalbėsim, kai būsit vienoje patalpoje. Deal?
DV, P: Deal!
---
Dar miksų?
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS