Septyngubi „Baltic Trail“ įspūdžiai: Vaiper, Fingalick, Justicious, Wasted Gaze, ba., Münpauzn, Cherry On Top
Wasted Gaze nusipirko gitarą. Vaiper uždainavo. Cherry On Top jau ir taip dainavo, bet dabar ėmėsi house. Münpauzn suprato, kad reikia peržengti komforto zonos ribas. Justicious nori keisti savo rutiną, ba. gal net pasikeitė kaip žmogus, o Fingalick patyrė sakralių išgyvenimų.
Toks buvo pirmasis jaunųjų elektroninės muzikos kūrėjų susibūrimas „Baltic Trail“, rugpjūčio vidurinę savaitę vykęs Liepojoje. Gal kažkiek „Red Bull Music Academy“ primenantis ta prasme, kad buvo kompiuterių, mikrofonų, idėjų, balsų, melodijų, pažinčių, pasirodymų (Rygoje ir Monciškėse, „Surf Camp“) ir nebuvo jokių buitinių rūpesčių.
„Baltic Trail“ iniciatorius – „Dirty Deal Audio“, leidyklos, puoselėjančios latviškąją beats kultūrą, viršininkas Kristaps. Be jo inauguruoto Lietuvos ambasadoriaus Vaiperio ir šio suburtos komandos ten dar buvo daug latvių ir estų, kai kurie mums jau pažįstami dėl viešnagių Lietuvoje. Bet šįkart norėjau pabendrauti būtent su saviškiais, nes įtariau, kad po intensyvios kūrybos, bendravimo ir veiksmo savaitės jie namo grįžo kiek pasikeitę.
Pati nemuzikuoju, bet esu dalyvavusi panašaus intensyvumo architektūros studentų programoje – net penkias vasaras iš eilės skirtingose šalyse su 500 bendraminčių. Ne, architekte manęs tos stovyklos nepavertė, bet gyvenimiškų dalykų ten išmokau galybę. Ir, skaitydama „Baltic Trail“ dalyvių atsakymus, daugelyje jų radau sau labai artimų minčių. Gera. Let’s go!
Beje, pirmuosiuose atsakymuose palinkinau į visų atsakovų Soundcloud'us. Tikiuosi, jau netrukus jie pražys visomis post-stovyklinėmis spalvomis.
Baltic Trail foto
Kodėl nusprendėte dalyvauti šiame projekte?
Vaiper: Nusprendžiau, kad nėra kito pasirinkimo ir priėmiau Kristapso („Dirty Deal Audio“) kvietimą prisijungti prie projekto bei pasiimti su savimi būrį ištvermingų lietuvių. Pats kosmosas sudėliojo kortas taip, kad vyktume tokia sudėtimi.
Fingalick: Nedvejojau nė minutės, kai Vaiperis pasiūlė (tiksliau, pasakė „Tu važiuoji“). Seniai norėjau pasiimti kūrybinių atostogų, susipažint su žmonėm aplink ir pabūt darbinėj aplinkoj. Po „Satta Outside“ tai buvo labai įdomus poilsio ir darbo hibridas.
Justicious: Visų pirma apie šitą projektą sužinojau iš draugo Beno (ba.), paklausė, ar mane irgi pakvietė, papasakojo visas detales. Išgirdęs sąlygas kiek nepiktybiškai užpavydėjau, nes manęs pakvietę dar nebuvo. Po poros savaičių prisistatė Vaiperis su kvietimu, tad nieko nelaukdamas sutikau.
Wasted Gaze: Priežastis kompleksinė, tačiau lemiantis veiksnys buvo tas, jog esu labiau linkęs ne į muzikines kolaboracijas, o į individualų darbą, todėl pagalvojau, kad čia bus puiki galimybė išbandyti komandinį darbą su lygiaverčiais kolegomis.
ba.: Labai nustebau ir apsidžiaugiau, kai pasiūlė. Man atrodo, mažai kas galėtų atsisakyti.
Münpauzn: Mane žavi „Red Bull Music Academy“ vykdoma veikla, todėl apsidžiaugiau sužinojęs, jog planuojamas panašaus pobūdžio veiksmas, aprėpiantis Baltijos šalių elektroninius muzikantus. Rankos į viršų.
Cherry On Top: Nes būtų kvaila nedalyvauti.
Ar lūkesčiai sutapo su rezultatais, ar buvo geriau, gal – blogiau, nei tikėjotės?
Vaiper: Lūkesčių dažnai atsisakau vien tam, kad liktų vietos nuostabai, ypač iš netikėtų posūkių ir potyrių, ir tam, kad nenusivilčiau, jei viskas vyktų kreivai. Juolab kad tai buvo pirmasis kartas, todėl nėra su kuo palyginti, ir bemaž niekas iš dalyvių nėra buvęs, tarkim, „Red Bull Music Academy“, išskyrus Sander Mölder. Viską vertinu 11 iš 10, ypač už gerą vaibą ir tautiečių potencialą.
Fingalick: Nesitikėjau tokio lygio organizuotumo, žiniasklaidos dėmesio, produktyvumo ir, galų gale, rezultato – 19 labai labai stiprių kūrinių vos per 4 dienas, nauji draugai ir kolegos, savo darbo proceso permąstymas. Sukilo viskas ir, manau, dar ilgai nenurims.
Kaņepes Kultūras centrs foto
Justicious: Viskas buvo savo vietose, pradedant sočiu maitinimu ir nakvyne, baigiant draugiškais kolegomis iš pabaltijo, kurie per savaitę pasidarė stebėtinai artimi, tarpusavy niekad netrūko nei įkvėpimo, nei šmaikštumo, nei idėjų. Pirmą dieną susitikę prisistatyti visi atrodė išsigandę ir nežinantys, kas bus toliau, tačiau jau antrą, trečią projekto dienomis visi bendravo it geriausi draugai ar seni kolegos.
Wasted Gaze: Tikėjausi, kad bus sunku dirbti grupėje, kurią kasdien sudarydavo 3 žmonės, tačiau visuomet kažkaip rasdavome kompromisą ir pasiskirstydavom vaidmenimis.
ba.: Žinoma tikėjausi, kad kai kas bus kitaip, bet buvo vistiek labai gerai. Gal net geriau, nei įsivaizdavau.
Münpauzn: Rezultatai pranoko bet kokius lūkesčius. Buvo über turbo gerai. Turint minty, kad toks sambūris buvo organizuojamas pirmą kartą, prie organizacinės projekto pusės kabinėtis nėra ko. Net jei ir buvo keletas smulkių trikdžių, viską atpirko hypermalonus vaibas, tvyrojęs tiek darbo metu, tiek po jo.
Cherry On Top: Tikėjausi stovyklos tikrąją to žodžio prasme – medinių namelių prie jūros, ežero ar miško, bet tikrai nenusivyliau gavusi viešbučio kambarį. O darbo atmosfera ir rezultatai pranoko visus lūkesčius!
Ar visgi daugiau dirbot lietuviškam būry, ar pasimiksavot?
Vaiper: Aš pasimiksavau, nors paskutinę dieną vigi pasinaudojau proga ir dirbau su Münpauzn asistuojant latviui Tenda. Atradau naujų dalykų su Wasted Gaze ir Edgaru Zilde.
Fingalick: Lietuviškiausia grupė buvo su kolega Endžiu ir trumpu Cherry on Top „featuringu“, padedant estui Firejosé. Pirmos dienos efektas gavosi, nes norėjom trise pahausint.
Labai džiaugiuos kad kitomis dienomis dirbau su estais Sander Mölder, Lauri Ludimois, latviu Kristaps Ritms, nes būtent grupėse su šiais žmonėm pajutau tikrą stovyklos efektą. O aš dar galvojau, kad estai šalti ir su jais nėr kontakto. Gavosi, kad lietuviai su estais tapo stipriausia jėga.
Justicious: Stengėmės nelikti vien su saviškiais, nes visų pirma juk projekto tikslas ir buvo suartinti Baltijos šalių muzikantus, kurie iš pažiūros turėtų būti labai artimi, tačiau kai kurie vieni apie kitus prieš projektą net nežinojo. Žinoma, buvo grupių, kuriose turint bendrų idėjų nepavyko išvengti tėvynainių sąjungų.
Wasted Gaze: Labiau kreipiau dėmesį į individualius gebėjimus. Jei įrašinėjant prireikdavo vokalo, tai tiesiog nueidavom iki kitos grupės studijos ir pasiskolindavom jų narį keliolikai minučių. Kita vertus, pastebėjome, kad patys tarpusavyje mažai kolaboruojame net ir gyvendami tame pačiame mieste.
ba.: Stengėmės dirbti su svetimšaliais, nes tokia ir buvo įdėja, bet buvo sunku nedirbti ir su sava chebra. Grupės keitėsi kiekvieną dieną, todėl pasitaikė įvairių variacijų.
Münpauzn: Kadangi dirbome grupėse, nebuvo dienos, kuomet būčiau vien tik lietuviškoje komandoje. Pirmą dieną dirbau komandoje su kolega ba. ir estu Kask, antrą dieną subbass’ą vyniojom su estu Firejosé, o paskutinė diena praėjo itin produktyviai su tėvu Vaiperiu ir latviu Tenda.
Cherry On Top: Pasimiksavom, bet dažnai užsukusi pas kolegas rasdavau grupėse du lietuvius ir viena latvį ar estą, tai kažkaip sunku pasakyt, ar visi maišemės visą laiką. Bet ir tarpusavyje dirbti buvo smagu, kažkaip šitas projektas parodė, kad net lietuviai nedirba kartu palyginus tiek daug, o gyvenam visi šalia.
Kaņepes Kultūras centrs foto
Kas labiausiai nustebino dirbant būryje su kolegomis iš savo ir kitų šalių? Gal atradot naujų savo, o ir kolegų, savybių?
Vaiper: Labiausiai nustebino daugumos atsidavimas, patirties troškimas ir užsidegimas kažkokio nematomo tikslo vardan. Nustebino, kaip lengvai galima rasti naujų draugu ir broliškų sielų. Dar labiau nustebino galutinis rezultatas ir tai, kokia įtaką padarė vieta, kurioje gyvenome. Stepheno Kingo knygos vertas viešbutis su dvasiomis, tamsiais koridoriais ir girgždančiomis grindimis. Po kurio langais begerdami šūkauja kapitalizmo zombiai. Toks jausmas, kad esi ištremtas į kažkokį darksaidą tam, kad užkrėstum gėriu.
Supratau, kad visi daugiau ar mažiau esam individualistai ir nemėgstam dalintis, bet iš pasidalinimo visada išeina šis tas daugiau nei užsidarius. Prisiminiau, kuo smagi yra stovykla ir jos režimas iš esmės. Kai leidi laika su uždara grupe zmoniu, kuriuos galiausiai priimi kaip šeimą, su visais privalumais ir trūkumais. Tai labai padeda darbingumui ir produktyvumui.
Fingalick: Sunku įvardinti viską, ką pastebėjau, bet beprotiškai džiaugiuos iš naujo atradęs žmonės – Pijų, Viktoriją, Beną; Vaiperis stovykloj uždainavo, ir ne vieną kartą, aš užsibrėžiau tikslą išmokti groti gitara, pamačiau, ką reiškia greitai dirbti „Abletonu“; slapta pasidžiaugiau paneigęs mintį, kad negaliu kurti su kitais (niekad nesu grojęs grupėj, todėl toks darbas buvo gan nauja patirtis). Tikrai, žmonės ir muzika padarė šitą susitikimą nepakartojamu.
Justicious: Visų pirma, nustebino visų atsidavimas, kaip visi priimdavome sprendimą vietoj ankstyvos vakarienės ir vakarėlio po jos, ilgiau padirbėti studijoje. Taip pat, be abejo, sužavėjo kolegų darbo technika, kurioje, manau, daug kas pasisėmė saują naujų žinių ir dar daugiau įkvėpimo ateičiai. Esant įvairioms sąlygoms, nuovargiui ir kitiems aspektams visi pamatėmė vieni kitų tikruosius veidus, be grimo, kurį matome kolegų pasirodymuose ar darbuose.
Wasted Gaze: Nustebino tai, kaip greit rasdavom susikalbėjimą, nors tikėjausi ego pasistumdymų. Taip pat supratau, kad man šiuo metu daug įdomiau dirbti su gyva muzika, todėl grįžęs nusipirkau gitarą. Arba reikia pailsėti nuo šokių, arba tai natūralus mano, kaip atlikėjo, progresas.
ba.: Kartu gyvenant savaitę nesunku atrasti kažką naujo. Tuo labiau kai studijoj per dieną praleidi beveik pusę paros. Visi kuria skirtingomis technikomis, todėl yra įdomu eksperimentuoti susėdus kartu. Ai, beje, VAIPA GALI DAINUOT !
Münpauzn: Labiausiai nustebino laiko, praleisto kūrybos procese ir gauto rezultato santykis. Paprastai, dirbdamas pats sau, nejauti suvaržymų ir gali visą dieną praleisti sau tobulo garso paieškoms, kartais net pamiršdamas, kam jo pradžioje reikėjo. Kai esi įsipareigojęs kolegoms ir dienos trukmei, mažiau dėmesio skiri detalėms, tačiau labiau puoselėji bendrą vaizdą, rūpiniesi idėjos išraiška ir gaudai netikėtus sutapimus tarp kolegų muzikinės minties vingių, kurie dažniausiai apibūdina kūrinio unikalumą.
Cherry On Top: Kaip ir minėjau, labiausiai nustebino, kad visi tokie gabūs ir kad nesugebėjom iki šiol susikolaboruoti, ypač kas liečia savus. Taip pat pamačiau jau pažinotus žmones kitomis spalvomis ir pati save pamačiau kitoje šviesoje – įrašiau savo pirmus house vokalus kuriuos pati sukūriau, buvo tikrai idomu.
Ar teko daug diskutuoti, kad prieitumėt kompromiso, ar pasidavėt improvizacinei nuotaikai?
Vaiper: Po pirmosios dienos įvyko kosmoso kanalų atpalaidavimas ir pozityvi saturno žiedo energija pakėlė visus į vieną ilgą nesibaigiantį improvizacijos tranzą.
Fingalick: Be kalbų – geriausi darbai gimė improvizuojant ir tylint porą valandų. Su Sander Mölder ir Lauri Ludimois vieną popietę taip užsigrojom, kad muzika vos girdėjosi studijoj ir pirmą kartą jaučiausi toks atsakingas nesudarkyti tos plonytės muzikos, kurią ten kurpėm. Iš to jautraus momento išspaudėm tik keletą sekundžių medžiagos, bet patirtis buvo beveik sakrali. Dirbant su Endžiu ir Firejosé daugiau kalbėjomės, užsiėmėm techniniais klausimais, nors vienu metu sprogo kūrybos bomba ir pusvalandį kaip bepročiai šokinėjom, dainavom ir grojom.
Justicious: Pirmąsias dvi dienas dirbau su kolega Tenda iš Latvijos ir lietuve Cherry, tokią grupę suburti visų pirma paskatino tai, kad Tenda muzikoje išgirdau dalelę savęs – kažką labai pažįstamo. Negana to, dar ir kambariokai buvome, tad nieko nelaukęs pasiūliau jam pirmąją dieną dirbti kartu ir pasitelkti Vyšnią vokalinei pusei.
Vienas labai didelis kuriozas procese buvo tai, kad kolega labai sunkiai kalbėjo angliškai, na, o aš nesu virtuozas rusų kalboje, tad Cherry atiteko ne tik MC, bet ir vertėjos pareiga, nors kartais pasitelkdavom muzikos kalbą, o kartais teko pasisvaidyti tokiais darbiniais terminais, kurių net mūsų vertėjai nepavyko išaiškinti. Turėjome ginčų dėl nesutampančio požiūrio į tam tikrą semplą, kūrinio dalį ar naudojamą efektą, bet po ilgesnio, nei įprasta, darbo prie instrumentalo turėjome geresnį, nei įprasta, rezultatą ir jau kitą dieną viską sustatėmė į vietas bei pradėjome darbą su vokalu.
Kitą dieną nutiko priešingai, grupėjė buvome su kolega iš Estijos Firejosé. Abu nieko viens kitam nepasakę įsijungėmė kompiuterius, pradėjau groti, sudėliojau būgnų ir perkusijos liniją, keletą akordų ir tiesiog savaime gerą valandą jamminome neištardami nei žodžio. Žodžių prireikė tik jau dėliojant partijas į reikiamas vietas. Tada atėjo Ashnikko, paklausė ar mums dar reikalinga MC, įrašė vokalus ir neteko ginčytis dėl ničnieko, viskas lipo lyg tyčia.
Su Benu kartu jau buvome dirbę anksčiau ir žinojome, kas paprastai už kurią dalį būna atsakingas, tad sunkus„rapcore“ darbas su Benu ir Tommy Cash irgi pavyko netikėtai gerai, nors kiti į keistą stilistiką žiūrėjo gan kreivai, mes turėjome daug gero, linksmo laiko dirbdami prie savo gabalo.
Kaņepes Kultūras centrs foto
Wasted Gaze: Lengviausia groti, kai tiesiog groji, todėl stengiausi neplanuoti proceso ir tiesiog plaukti drauge su kitais pagal „Ableton“ metronomą. Nustebino, kad beveik kiekvieną dieną pradėdavom kokiu nors jam sessionu, kurio dažniausiai neįrašydavom.
ba.: Dažnai tiesiog improvizuodavom. nebuvo del ko ten ir diskutuoti. Visi buvo gerai nusiteikę ir procesai ėjosi tikrai sklandžiai. Jokių parkių.
Münpauzn: Visi projektai prasidėdavo nuo improvizacijos. Taip gimdavo kūrinio idėja, kuri toliau buvo vystoma aranžuotėje arba nevystoma visai, nusprendus, kad idėja netenkina ausų. Tokiu atveju procesas vėl prasidėtų iš pradžių. Verbalinių diskusijų buvo nedaug, problemos labiau buvo sprendžiamos garsais.
Cherry On Top: Daug diskutuoti ir ginčytis kažkaip neteko, improvizacinei nuotaikai pasidavė visi, man atrodo. Būdavo nesutarimų vienu ar kitu klausimu bet neilgai trukus priimdavom sprendimą. Dažniausiai vienas beatmakeris būdavo aktyvesnis, o kitas klausydavo nurodymų arba neklausydavo, ir abu vis keisdavo bytą savaip, haha, bet čia, manau, ir yra improvizacinė nuotaika!
Kurie konkrečiai įvykiai – darbas su muzika, pasirodymai, bendravimas – patiko ir įstrigo labiausiai?
Vaiper: Sunku būtų išskirti kažkokį vieną įvykį. Ko gero, geriausia buvo bendra klasės kelionė šeštadienį atgal į Lietuvą, į Monciškes. Nes viena koja jau buvom namie, nes veikė 3G ir merginos vėl buvo tokios pat gražios, kaip įprasta. Po atokvėpio dar galėčiau pasilikti studijoje savaitei .
Baltic Trail foto
Fingalick: Labiausiai po kiekvienos dienos darbų pajutau bendravimo su žmonėm progresą. Atrodo nerealu, nors ir įtikima, kad muzikantai jaučia muzikantus. Bet su beveik visais tas pasitvirtino. Stiprūs išgyvenimai per savaitę labai visus suartino ir paskutinę dieną Rygoj grodami visi vieni kitiems siuntėm liūdnus linkėjimus. Mes jautėmės kaip viena nenugalima komanda, ir „Surf Camp“ tai labai stipriai pasijautė – visi šokinėjom ant vos mus išlaikančios scenos, vieni kitus palaikėm, atmosfera buvo nežemiška.
Justicious: Negalėčiau visiškai išskirti nei vieno aspekto, nes darbas su muzika man visada buvo vienas svarbiausių ir įdomiausių dalykų. Pasirodymų didelių nebuvo, tai galiu išskirti tik „Surf Camp“, kai pirmą kartą grojau pajūryje, įspudžiai vien dėl vaizdo nuo scenos neišdildomi, o ką jau kalbėt apie tai, kad buvau ypatingai patenkintas savo seto kokybe ir muzikos selekcija. Vėliau, grojant kolegoms dar ant scenos užvirėm „Boiler Room“ truputėlį, tada buvo labai karšta!
Bendravimas taip pat paliko gerus įspudžius, nes stipriau susibendrauti pavyko ne tik su kaimynais, bet ir su jau ir taip pažįstamais lietuviais, taip pat visi pastebėjome, kad tai kogero unikalus atvejis, kai galime skaldyti prodiuseriškus juokelius su muzikiniais terminais, kuriuos savame draugų rate mažai kas besuprastų.
Wasted Gaze: Visas komplektas.
ba.: Daug kas buvo nepatenkinti, kad savaites pabaigoje buvo mažai laiko darbui studijoje, nes visi buvo užsidegę įrašinėt ir kurt. Ne viskas buvo apie muzikB. buvo gera bendrauti su visais, geriau pažinti kitus. Šiaip zjbs buvo su visais gyvent viešbutį ir kartu leisti laiką.
Münpauzn: Be abejonių, darbas su muzika, kuris yra neatsiejamas nuo bendravimo tarpusavyje. Visi projekto dalyviai yra unikalūs patys iš savęs, o būdami kartu jie suformuoja širdį drebinantį darinį – emociją, kuri ir buvo pagrindinis variklis.
Cherry On Top: labiausiai gal įstrigo šeštadienis Lietuvoje, Monciškėse, kai visi turėjom pasirodymą prie jūros. Kažkokia draugiška atmosfera buvo, gal kad visi po darbų nusirovė, bet smagu buvo ir ant scenos padurniuot su visais, ir po visko pachillint, tądien manau susibendravom artimiau, bent jau mes, lietuviai.
Iš darbo su muzika akimirkų įstrigusi turbūt labiausiai ta, kai atėjau įrašyti vokalų Fingalicko paprašyta jo, Wasted Gaze ir Firejose grupėje. Kol mano grupė tvarkė gabalą, aš trumpam pas juos nuėjau ir vos atėjus pagavau vaibą, pirmąkart klausydama sugalvojau melodiją ir iškart įrašėm, viskas įvyko taip greitai ir paprastai, o, svarbu, ir kokybiškai! Pačiai keista ir neįprasta buvo, bet žiauriai malonu!
Iš bendravimo labiausiai įstrigo Ashnikko, metais jausnesnė reperė iš Rygos. Kadangi buvom tik dvi merginos ten, tai daug kalbėjomės, atviravom ir buvo tikrai idomu. Pasibaigus stovyklai aš dar likau porai dienų Rygoje su ja padirbėti, bet čia ššššš... Pamatysit.
Ar per tą savaitę spėjote pasikeisti kaip kūrėjai? Kaip žmonės turbūt ne, bet gal visgi?
Vaiper: Manau, kad kiekviena tokia patirtis pakeičia kažkurią tavo dalį. 99% teigiu, kad kūrėjas visiškas žmogus.
Fingalick: Labai rimtai pakeičiau nuomonę į savo kūrybą, įpročius, originalumą. Sunku sudėt visas emocijas į žodžius bet turiu labai rimtą norą pasiimti ilgų kūrybinių atostogų, dingt iš akių ir permąstyti savo muzikinę kryptį. Pajutau, kad vienas negalėsiu padaryti tokios magijos, kokia gimė ten, kad man trūksta labai daug skillsų ir apskritai, mažai dar gaudaus muzikoj. Tikiuosi šitas laikas išeis į gerąją pusę. Tikiuosi pagimdyti kažką, kas pagaliau patiks man pačiam.
Justicious: Tikrai pasikeičiau kaip kūrėjas, nes galų gale spaudžiant sąlygoms prisiverčiau dirbti su kitokia nei įprasta muzikos programine įranga, kurios naudojimui iš kolegų pasisėmiau labai daug žinių, o pakeitus programą kiek pakito ir skambesys, beje, į gerąją pusę. Ir šiaip subtiliau pradėjau girdėti ir matyti muzikinius reikalus. Beje, manau, spėjau ir kaip žmogus kiek pasikeisti, nes grįžus norisi keisti rutiną, įpročius, laisvalaikį ir interesus, nes visgi, aplinkiniai padarė įtakos ir davė peno apmąstymams. Nors paprastai nesu žmogus, lengvai pasiduodantis kitų įtakai, bet jeigu įtaka teigiama, tai kodėl gi ne?
Wasted Gaze: Ištiko lengva identiteto krizė, kai turiu pagalvoti, kuria linkme toliau noriu eiti. Bet tai tik į gerą.
ba.: Kaip kūrėjas nepasikeičiau. Kaip žmogus gal šiek tiek. Sunku pasakyti, nes praėjo dar mažai laiko.
Münpauzn: Šito nesitikėjau, tačiau į muzikos kūrybos procesą dabar žiūriu visai kitaip. Atrodo, kad prasidėjo naujas etapas mano ir muzikos santykiuose. Ši patirtis padėjo pastebėti ir suprasti paties pasąmonėje sukurtas kūrybinės realizacijos kliūtis, kurios iki šiol stabdė produktyvumą bei slopino pasitikėjimą savimi. Taip pat supratau, kad svarbiausias dalykas kūryboje – komforto nebuvimas. Peržengus komforto ribas tave pasitinka nuostabūs dalykai, kurių negali suplanuoti ar apskaičiuoti.
Cherry On Top: Žmogus per savaitę tikrai nepasikeičia ir tikrai ne tokiomis salygomis – pokyčiams reikia spaudimo, manau. Bet kaip kūrėja ir netgi atlikėja pamačiau save visai kitu kampu, supratau savo galimybes ir kaip galiu realizuoti save, pritaikyti savo vokalą. Šiuo metu visai kitaip žiūriu į tam tikrus dalykus ir už tai galiu būti dėkinga tik savo kolegom ir visam „Baltic Trail“ už galimybę!
BALTIC TRAIL @ Facebook
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS