Matas Petrikas: „Neturėdami studijos, su Kryžium „kurdavom” muziką vaikščiodami mieste”
Įžangoje į pokalbį su Matu Petriku galima prirašyti begalybę epitetų jam, kaip vienam lietuviškos elektronikos kalvių. Bet juk tu tikrai žinai "Exem", greičiausiai ir solinį Mato projektą Mantisse, garso takelį spektakliui "Naktis prieš pat miškus"... Jau devyneri metai Mato gyvenimas koncentruojasi Berlyne, daugelio elektronščikų svajonių oazėje. O penktadienį jis ims ir pasirodys "Gravity" - džiugiau nei netikėta.
Atrodo, Berlyne esi jau beveik dešimt metų. Kokia iš ten tau atrodo Lietuva? Dažnai grįžti?
Atvažiuoju Lietuvon apie kartą per metus, dažniausiai aplankyt giminių ir susitvarkyt kokių nors reikalų. Kadangi mano artimiausia šeima irgi Berlyne, tėvynės nostalgija pakankamai lengvai kontroliuojama... O Lietuva man palieka dvejopą ispūdį: iš vienos pusės, atgyja daug prisiminimų, veidų, bet iš kitos - Lietuva per pastarąjį dešimtmetį stipriai pasikeitė. Nesiruošiu vertint, blogon ar geron pusėn - manau, yra ir to, ir ano. Kažkada patyriau tikra šoką sužinojęs, kad Vilniuje butai maždaug dvigubai brangesni, nei Berlyne...
Ar seki mūsų muzikinę sceną? Turi favoritų?
Negaliu pasakyt, kad labai domėčiausi Lietuvos "estrada"... Mano požiūris i ją, sakysim, nevienareikšmiškas. Bet žinau keletą tikrai gerų dalykų: "Dublicate", Alina Orlova, Golden Parazyth, Few Nolder, "Metal on Metal", "Bango Collective". Iš naujausių, labai patinka tai, ką daro Mario Basanov su Vidžiu. Tie vyrukai, manau, pasieks tarptautinėje arenoje tikrai dar daug.
Ko trūksta tai scenai?
90-ųjų gale mačiau, kaip atsirado taip vadinamas "formatas". Tai buvo viena iš pagrindinių tragedijų jaunoje Lietuvos scenoje. Iš esmes terminas, atsiradęs iš nelabai gerai suprastos vakaru radijo stočių koncepcijos, staiga tapo taisykle. Nuo tada nebe medija reaguodavo į muzikinę evoliuciją, bet muzikantai buvo tiesiog priversti adaptuoti savo muziką kažkokiam idiotiškam standartui. Kiekviena karta atvažiavęs klausiu draugu, ar "formatas" dar egzistuoja ir kiekviena karta girdžiu vis ta pati liūdną atsakymą. Na, bet žiūriu į ateitį optimistiškai - jei toks monstras, kaip muzikos įrašų industrija, iš esmes mirė, tai ir "formatas" ilgai netemps...
Apskritai Lietuvoje trūksta pagarbos individualybei, kūrėjui. Tai būdinga daugeliui postsovietinių šalių. Manau, dar reikės ne vieno dešimtmečio, kol situacija pasikeis.
Tave vis dar vadina "Matu iš Exem". Kaip į tai reaguoji?
Reaguoju labai gerai. Jei būtų galima rinktis sau etiketę, būtent "Matas iš Exem" ir būtų man labiausiai prie širdies.
Taip pat esi žinomas kaip "Baltism". Ar taip "atsižymi", kad esi nuo Baltijos, ar yra kitų priežasčių?
"Baltism" buvo mano laikinas alter ego, apytiksliai nuo 2001 iki 2006 metų. Norėjau daryti tokį deep, soft house, su romantiniu prieskoniu. Pavadinimas "Baltism" - aliuzija į prancūzų house projektą "Africanism". Praėjusiais metais visgi nusprendžiau atsisakyt, bent jau laikinai, visokių kaukių ir susikoncentruot į savo esminį muzikinį projektą - "Matas Petrikas". Manau, ši koncepcija neblogai atitinka ir dabartinį zeitgeist, natūralumo, nuoširdumo paieškas.
Kuo ir kur kuri?
Dar 90-ųjų pradžioje mes su Kryžium svajojome kurti muziką vien tik kompiuteriu: nebrangiai, be kabelių spageti ir įžeminimo problemų. "Atlanta" ir "Stereo" mes dar įrašinėjom maišyta technika, "Naktis prieš pat miškus" aš jau dariau vien tik kompu. Montavau semplus su "Cubase", "Rebirth" ir "Acid", lengva nebuvo, bet rezultatu buvau maždaug patenkintas. Berlyne, kol dirbau su PC, Baltism įrašinėjau su "FruityLoops", kai perėjau prie Mac, pradėjau naudot "Ableton Live!".
Esu labai nereiklus technikai - turbūt čia atsiliepia daug metų, praleistų dulkinose, perkrautose studijose. Dar būdamas paauglys įrašinėdavau savo muzikinius eksperimentus juostiniu magnetofonu "Romantika", 2 mikrofonais ir skylėta akustine gitara. Reikalui esant, galėčiau prie to ir grįžt, cha cha...
Kaip dažnai pasirodai gyvai? Kur?
Pirmasis solinis mano koncertas vyko dar 1997 metais Vilniaus klube "Nasa", po to vis negalėdavau tam prisiruošt. Berlyne vis pagrodavau kokiam underground tūse, ir tik neseniai nusprendžiau daryti tai dažniau. Svajoju apie kažką panašaus į DJ rezidenciją, tik su gyvais setais. Mane labai įkvėpė pirmųjų Niujorko DJ pavyzdys - tuomet Larry Levan pats kas savaitę montuodavosi editus, iš esmes dekonstruodamas savo mėgstamą muzika. Būtent tai ir bandau daryt jau dabar, bet editai - tik dalis mano grojamos muzikos, dauguma ritmų vis dėl to kurti mano.
"Exem" prasidėjo prieš... 15 metų? Buvot bene elektronikos pionieriai Lietuvoje. Kas paskatino visa tai pradėti?
1990 metais išgirdau du įrašus - "Depeche Mode - Policy of truth" singlo François Kevorkian miksus ir "The Cure - Mixed Up" remiksų albumą. Mano galvoje kažkas "kliktelėjo". Nuo to momento beliko laukti, kol sutiksiu bendraminčių, kuriems elektroninė šokių muzika reikš tiek pat, kiek ir man. Po to buvo pirma kelionė į Berlyną, Arno Klivečkos radijo ir TV laidos, "Technotronic" plokštelė.
Dar po poros metu, dirbdamas žurnalistu, ėmiau interviu iš Kryžiaus, kuris kaip tik ieškojo naujo skambesio tuometinei grupei "EM2". Mus varė jaunatviškas entuziazmas ir įgimtas naivumas, o įkvėpimui turėjom keletą kasečių, pilnų visiškai atsitiktinės olandu ir vokiečių leiblų produkcijos. Mes manėm, kad grot kitokią muziką nėra jokios prasmes.
Ragavot šlovės skonio?
Bent jau Lietuvos masteliu buvo visko: matėm ir visiškos ubagystės, kai 94-aisiais negalėjom niekur įsirašinėt, nes nebuvo pinigu net kavai, ir pilną Kalnų parko stadioną 98-aisiais, kai tūkstančiai rankų kilo į viršų per "Afrika". Visiškai galvų pametę nebuvom, nors kai kurie epizodai iš tų laikų man iki šiol kelia šiurpą.
Kaip atradot ir savo kūryboj panaudojot lietuvišką folklorą?
Neturėdami studijos, su Kryžium "kurdavom" muziką vaikščiodami mieste. Generuodavom galybę idėjų, išradinėdavom nebūtus stilius, mintyse dėliodavom semplus. Viena iš tu idėjų ir buvo "lietuvių liaudies techno". Sunkiausia buvo rast pačius vokalus, bet viena karta mūsų draugai, dirbę CD parduotuvėje, atnešė mums ansamblio "Ula" įrašą. Kryžius tuo metu kaip tik ieškojo semplo naujam gabalui, kuris vėliau gavo pavadinimą "Kuršiai". The rest is history....
Apie anų laikų vakarėlius, reivus, "Prieplauką| sklando legendos. Neseniai ir jutūbe pasirodė keletas vaizdų iš tų laikų... Kas buvo žmonės, kurie pirmieji pradėjo linksmintis? Kaip atrodydavo vakarėliai? Kaip vykdavo jų promo? Juk net interneto nelabai dar buvo...
Prieplauka... tai buvo mūsų "Hacienda" ir "Paradise Garage". Ten, kaip nuvalkiota frazė sako, reikėjo būt, papasakot apie tai neįmanoma. Bežiūrėdamas klipus iš tų laikų buvau apakęs, kaip paprastai ten viskas buvo - mano paties prisiminimai buvo daug ryškesni, net kiek per daug idealizuoti. Bet tų laikų laisves pojūčio, idėjų bendrumo, įtariu, Lietuvoje sunkiai dabar jau surasi...
Patys vakarėliai, pavyzdžiui, turėjo savo ritualų. Kiekvienas DJ rezidentas būdavo susikūręs savo firminį parašą - tam tikrą miksą iš keleto kūrinių įterptų seto vidury. Jį atpažindavo tik senbuviai ir atitinkamai reaguodavo. DJ taip pat žinojo kiekvieno iš mūsų "silpnąsias vietas'"- mėgstamus gabalus, kuriuos įmiksavus, kažkas puls į ekstazę...
Na, kalbant apie promo, tai labai paprasta - jei nėra pasirinkimo, tai nereikia ir reklamos. Klaipėdoje buvo tuo metu tik viena Prieplauka (ir dar keletas visiškai komercinių klubų), tad buvo aišku, ką rinktis vieną ar kitą vakarą.
Ką veiki Berlyne be muzikos? Kodėl esi būtent ten?
Berlyne esu todėl, kad tai mano mėgstamiausias miestas mano mėgstamiausiam žemyne. Čia gimė mano dukra, čia gyvena ir mano šeima. Užsidirbu pinigus konsultuodamas interneto kompanijas techniniais klausimais, esu samdomas interneto samurajus.
Kaip manai, kas laukia penktadienį "Gravity"?
Tikiuosi daug pažįstamų ir dar nepažįstamu veidų, super nuotaikos ir techninio sklandumo!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS