Kiwi: „Norėčiau, kad didžėjaus karjera užimtų visą mano laiką, bet tai pasiekti tikrai nėra lengva“
Jaunus didžėjus kalbinti, viena vertus, sunkoka, nes nėra tiek daug įrašų biografijoje, už kurių galėtum užsikabinti ruošdamas klausimus. Kita vertus, įdomu palyginti tai, ką jie sako dabar su pasiekimais po kelerių metų. Panašiai ir nutiko su britų veikėju Kiwi, kuris šeštadienį projekto „Whypeopledance“ entuziastų kvietimu lankysis „ŠMC kavinėje“. Pastaruoju metu jam tikrai sekasi – ir leidybos sferoje, kurioje draugauja su „Needwant“ ar „Kitsuné“, ir grojimų, kuriuos derina su Erol Alkan bei kitais svarbiais.
Pakalbėjome apie tai, kodėl pradėjo, kaip mato pasaulį ir kaip planuoja atrodyti ateityje. Pabaigoje – Kiwi 2013-ųjų topiniai kūriniai. Šeštadienį, pasikartosiu, šokiai. Beje, dar prieš naktį jis apsilankys ir nauju adresu įsikūrusioje SQBY parduotuvėje. Irgi pagroti.
Pagaliau šventės baigėsi. Kiek žinau, per Naujuosius grojai pas „Bugged Out!“, ar dažniausiai taip ir darai, ar palieki darbus kolegoms?
Taip, dažniausiai Naujųjų naktį groju vakarėlyje ar poroje, ir dažnai jie tampa metų mėgstamiausiais. Šis kartas nebuvo išimtis!
Ar kokių nors pažadų sau davei keičiantis metams?
Muzikinių – ne, bet svorio numesti planuoju.
Londonas įkvepia ar vargina? Myli šį miestą?
Geras klausimas. Ir įkvepia, ir vargina, visaip būna. Manau, dabar esu atradęs teisingą pusiausvyrą. Kitur gyvenančio savęs neįsivaizduoju.
Vilniuje grosi labai nedidelėje „ŠMC kavinėje“. Tau įprastesni dideli klubai ar visgi „butikinės“ vietos?
Visaip pasitaiko. Maži, intymūs pasirodymai gal visgi mielesni, jų metu galiu daugiau eksperimentuoti. Šeštadienio dėl to labai laukiu.
Naktis vadinasi „Whypeopledance“. Taigi kodėl jie šoka?
Šokis daro mus žmonėmis. Muzika ir judesys neatskiriami nuo mūsų visų.
Tu labiau didžėjus ar prodiuseris?
Iš pradžių tapau didžėjumi, bet visuomet pats kurdavau tai, kas tiktų mano setams. Bet ir dabar pirmiausia laikau save didžėjumi, visa kita – antroje vietoje.
O kas iš vyresnių kolegų įkvėpė tave tapti didžėjumi? Gal buvo koks konkretus tūsas, ar tiesiog ilgai stebėjai sceną ir siekei tapti jos dalimi?
Tai buvo serija „DURRR“. Erol Alkan, Rory Phillips ir Jonjo visi drauge įkvėpė mane imtis grotuvų. Po trejų metų tapau šios nakties rezidentu, svajonė išsipildė.
O kai taip atsitiko, ar naktinis gyvenimas, šokių muzikos scena, jos dalyviai tau pasirodė tokie patys, kaip svajonėse? Gal dar geresni, ar atvirkščiai, nykesni?
Niekada nesu apie tai susimąstęs... Šiaip viskas visuomet yra kitaip, visos vietos skirtingos, žmonės – taip pat, bet visuomet vienija muzika.
Kai manai, su Kiwi skambesiu išsiskiri iš minios, ar greičiau esi judėjimo dalis?
Nesu tikras, ar jau turiu tą „Kiwi skambesį“. Mane supa tie, kuriuos myliu, kurie mane įkvepia ir palaiko. Taip, tikrai priklausau savotiškai scenai.
Ar priskiri savo kūriniams žanrų pavadinimus pats, ar stebi, kaip tai daro kritikai bei klausytojai?
Ne, pats žanro niekada nesu rinkęsis. Ta prasme, nelabai net žinau, kuriam mano muzika priklauso. Negaliu pasakyti kad va čia deep house, o čia – tai jau techno. Todėl, kai tai padaro kiti, visuomet nustembu.
Kiek metų gali trukti klubinėtojo karjera? Ar gali būti per senas tūsintis, na, ir per jaunas?
Žinai, pradėjau tūsintis 14-os, planuoju tai daryti ir 114-os, nors ir būdamas jau po žeme. Metai nesvarbūs, juk tūsai – tai geras laiko praleidimas. Tam neturėtų būti amžiaus apribojimų.
Užėjusi į Twitterį perskaičiau, kad remiksuoti tau sunkiau, nei kurti savo muziką. Kodėl gi?
Net nežinau, kažkaip keista. Kai pradedu nuo nulio, galiu nueiti bet kur, elgtis bet kaip, procesas lengvesnis ir laisvesnis Remiksuojant reikia daug ką turėti omeny – ar tinka originaliai versijai, ar pakankamai jos įdėjai ir taip toliau.
Ar iš daug savo klaidų teko pasimokyti karjeros pradžioje?
Nelaikyčiau savo poelgių klaidomis, nors taip, iš visko mokausi. Bet nesigailiu.
Esi produktyvus?
Superproduktyvus. Naują muziką skaičiuoju tonomis. Tik reikia apsispręsti, ką su visais tais kūriniais veikti...
Ar didžėjaus profesija užtikrina patogų pragyvenimą jaunam žmogui? Konkurencija juk tik auga, tiek tarp didžėjų, tiek renginių sferoje. Ar dirbi dar kokį darbą?
Ne, dieninio darbo neturiu, bet rengiu vakarėlius „Orlando Boom“, tai padeda. Bet man daug ir nereikia. Kalbant apie tolimesnius tikslus norėčiau, kad didžėjaus karjera užimtų visą mano laiką, bet tai pasiekti tikrai nėra lengva.
Kada paskutinįkart pirkai bilietą į renginį?
Ha, geras! Man atrodo, prieš kelias savaites mokėjau už „Horse Meat Disco“ vakarėlį. Kartais smagu susimokėti.
Kiwi 2013-ųju TOP5
Ghost Culture – Red Smoke
Ghost Culture - vienas iš šviežiausių „Phantasy Sounds“ artistų, man tai tikrai išskirtinis darbas. Pakeliui ir albumas, neseniai girdėjau, galiu užtikrinti, rauna stogą.
Ashworth – Ingenue
Čia „Atoms For Peace“ kūrinio „Ingenue“ koveris, jį įrašė mano geras draugas ir studijos kolega Ashworth. Genialu ir puikiai veikia šokių aikštelėje.
Joakim – Heartbeats
Vienas iš tų, kuriuos galima klausyti amžinai.
Daniel Avery – Knowing you’ll be here
Visas Daniel Avery albumas „Drone Logic“ yra nerealus, čia – vienas iš melodingesnių jo kūrinių, tikrai dažnai jį groju.
Syclops – A Blink Of An Eye
šio albumo kažko išskirti neįmanoma. Maurice Fulton yra išprotėjęs genijus ir didelis mano įkvėpėjas.
---
Kiwi @ Facebook
Kiwi @ Soundcloud
---
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS