Ewan Pearson: „Diskusija pati savaime yra vertinga, ji neprivalo kelti pardavimų ar įvesti naujų madų“
Taip, jis kietas didžėjus, prodiuseris ir remiksuotojas, bet tai apie britą Ewan Pearson, jaukiai gyvenantį Berlyne, mes jau žinome. Antrosios naktinio gyvenimo ir elektroninės muzikos konferencijos svečias į Vilnių pakviestas, manau, neatsitiktinai – padiskutuoti jis mėgsta, ir tikrai turi ką pasakyti. Tiek iš praktinės, tiek iš teorinės pusės. Ir yra apkeliavęs ne vieną panašaus tipo renginį, konferenciją ar akademiją. Apie šią patirtį ir nusprendžiau pasikalbėti telefonu. Gal įtikins kokį vieną kitą skeptiką?
Ar netrukdau?
Ne, viskas, gerai, kaip tik baiginėju tvarkyti tokių atlikėjų albumą... Tai bus gera proga atsipūsti.
Skambinu tau todėl, kad ruošiesi atvykti į mūsų konferenciją „Baltijos Elektronika“. Bet, tiesą sakant, jos metu kalbinsiu tave irgi aš, tad platesnius pokalbius apie elektroninę muziką palikim vasario 11-ai, o šiandien pasiaiškinkim daugiau apie panašias ir kitokias muzikos konferencijas apskritai ir, aišku, tavo patirtį jose. Gerai?
Žinoma.
Gal gali pavardinti renginius, kuriuose pastaruoju metu teko dalyvauti?
Praėjusį pavasarį Belgrade, Serbijoje, dalyvavau skaitmeniniam amžiui skirtoje konferencijoje „Share“, taip pat festivalyje „SOS 4.8“ Mursijoje, Ispanijoje. Prieš porą metų skaičiau paskaitą „Sonar“ Barselonoje, o „Red Bull Music Academy“ lankiausi gal tris ar keturis kartus. Aišku, tai ne viskas, tik žinomiausi dalykai.
Kartais kalbu apie teorinius, abstraktesnius dalykus, kaip pačios muzikos prigimtis, kiti kartai gi praktiškesni – šnekam apie muzikanto karjerą, studijos reikalus. Visko pasitaiko, priklausomai nuo to, kur esu, ir ta įvairovė man patinka.
Ar pasakytum, kad esi dažnesnis konferencijų dalyvis ir paskaitų lektorius, nei dauguma tavo kolegų muzikantų?
Hm, manau, taip, cha cha! Žinai, esu ir akademikas, išleidau knygą („Discographies: dance music, culture and the politics of sound“ gali pavartyti čia), taigi apie muziką galvoju iš įvairių pusių ir jau gana seniai. Žinoma, visi kūrėjai galvoja apie tai, ką daro, kaip tai gimsta, ir mato tai įvairiais aspektais, tik ne visi žiūri į tai moksliškai.
Ar akademinis požiūris ir moksliniai atradimai turėjo įtakos tavo didžėjavimui ir kūrybai? Na, leido pažvelgti plačiau ir panašiai?
Sunku pasakyti. Yra periodų, kai daug skaitau ir gilinuosi, tuomet mažiau laiko skiriu studijos darbams. Bet yra ir periodų, kai daug didžėjauju, keliauju, tam tikra prasme ilsinu smegenis. Manau, sveika išnaudoti visas smegenų dalis – ir daryti, ir galvoti apie tai, ką darai. Nebūtinai tuo pačiu metu.
Man atrodo, kad konferencijų, paskaitų, muzikos dirbtuvių pastaruoju metu tik gausėja. Majamis, Amsterdamas,Sočis, Belgradas, Sofija, Ibiza, na, ir „Baltijos Elektronika“... Kaip manai, ar taip vyksta dėl to, kad elektroninės muzikos scena subrendo ir žmonės suvokė, kad pasikalbėti, pasidalinti patirtimi, naudinga ir reikalinga?
Iš dalies tikrai taip. Scenai 25 metai, tad jos dalyviai, aišku, jau turi kuo pasidalinti susėdę ramiai, ne diskotekos metu. Bet sunku pasakyti, kodėl būtent elektroninės muzikos kūrėjai, ne pop scenos atstovai, dažniau kelia techninius ar filosofinius klausimus ir svarsto problematiką. Įdomus klausimas, bet nežinau atsakymo!
Turbūt daugelis tokių suvažiavimų dalyvių bei organizatorių įžvelgia tame ir asmeninę naudą – juk tai reklama asmenybei, marketingas, naujos teritorijos, papildomi pinigai ir taip toliau.
Žinoma. Finansinė motyvacija tikrai yra. Konferencijų rengėjai juk ieško rėmėjų ar stengiasi kitaip išspręsti šį klausimą. Esu dalyvavęs „Red Bull“ pristatomuose renginiuose. Akivaizdu, kad tai – gėrimo rinkodaros priemonė. Šiaip esu atsargus veldamasis į komercinius reikalus, bet „Red Bull Music Academy“ dalyvių patirtis ir nauda, kurią jie gauna šiuose renginiuose, daug platesnė ir svarbesnė, nei tik gėrimo reklama. Nauda yra abipusė, tad neturiu jokių dvejonių.
Tiesa, būtų smagu, jei į šiuos reikalus aktyviau įsitrauktų ar net organizuotų ir švietimo įstaigos bei valdžios atstovai, gaila, kad „populiarioji“ muzika juos ne taip labai domina.
Kas yra tokių renginių lankytojai? Didžėjai, prodiuseriai, vadybininkai – taip, o kaip klubinėtojai? Ar jiems įdomu ir aktualu klausyti istorijų apie tai, kas vyksta užkulisiuose?
Manau, auditorija plati ir įvairi. Ir melomanai, ir vartotojai, ir norintys siekti karjeros muzikoje – tai ironiška, nes dabar tai padaryti sunkiau nei bet kada, ir alkani žinių akademikai, ir aktyviai veikiantys scenoje. Juk tai ir paskaitos, ir karjeros patarimai, ir prodiusavimo paslaptys – visko konferencijose gali rasti.
Bet turbūt tos paslaptingosios sėkmės formulės išgirsti neverta tikėtis?
Taip, bilietas į konferenciją karjeros tau negarantuoja. Bet, manau, žmonėms tokie renginiai, kaip, pavyzdžiui, „Red Bull Music Academy“, patinka, nes jie gali tiesiogiai klausinėti patyrusių profesionalų apie net labai smulkias, bet jiems itin rūpimas smulkmenas, o atsakymai tokioje betarpiškoje aplinkoje būna išsamūs, atviri ir nuoširdūs.
Kai lankiausi „RBMA“ Sietle, klausiau Ahmir „Questlove“ Thompson, „The Roots“ būgnininko, paskaitos. Jis savo darbą dirba jau daug metų, bet jo istorijose nebuvo girdėti jokio išdidumo ar bandymo nuslėpti karjeros ir darbo principų detales, net problemas ir sunkumus. Kai kada tas atvirumas buvo net brutalus, bet tikrai įkvepiantis – kaip šviežio oro gūsis.
Pernai Belgrado „Share“ irgi gana atvirai kalbėjau apie tai, kokie nesklandumai gali kilti siekiant karjeros muzikoje šiuo metu ir šiame klimate – turiu omenyje požiūrį į piratavamą, muzikos vertę, pinigų rinkoje – bendrąja prasme – sumažėjimą. Nepasakoju to, ką manau, kad žmonės nori išgirsti, nesistengiu sušvelninti realybės. Nematau prasmės būti aklu optimistu – jei manau, kad kažkas yra blogai, manau, privalau tai pasakyti, ir tokie renginiai yra tam skirta vieta. Tikiuosi, toks atvirumas ir realistiškumas skatina plačiau atverti akis ir yra vertinga.
Ar būna taip, kad vertingiausi pokalbiai vyksta pertraukose tarp oficialių paskaitų ir diskusijų, kai mikrofonai išjungti?
Taip, betarpiški susitikimai – tikrai didelis konferencijų privalumas. Susipažįsti, susitinki senus kolegas, pasidalini įspūdžiais, sulauki klausimų, kurių žmonės nespėja užduoti paskaitos metu. Socialine prasme tai labai svarbu ir pozityvu. Man tikrai patinka.
Yra nuomonių, kad kalbos nieko nekeičia, rinka toliau gyvena kaip gyvenusi, ir keletas diskusijų didesnės įtakos jai neturės. Bet gal nereikia į viską žiūrėti taip tiesiogiai?
Svarbu nesukelti per didelių vilčių ir nesuteikti pranešimams bei diskusijoms per didelės reikšmės, ypač prieš joms įvykstant. Čia susirenka didžiausi entuziastai – tiek grojantys, tiek kuriantys, tiek vartojantys. Jie nori kalbėtis, analizuoti ir bendrauti dėl to, kad myli muziką ir naktinį gyvenimą. Nebūtina iškart žinoti, kas laukia po to, ir ar kažką pakeisime. Diskusija pati savaime yra vertinga, ji neprivalo kelti pardavimų ar įvesti naujų madų. Pasikalbėti, pasidalinti patirtimi, įvardinti problemas – tai jau pasiekimas.
Vieni tokių suvažiavimų pradininkų – „Winter Music Conference“ Majamyje. Ar esi ten lankęsis, ką manai apie šią konferenciją?
Esu ten grojęs konferencijos sezono metu, bet nesu dalyvavęs pačiuose renginiuose. Tiesą sakant, diskusijos ir paskaitos ten labiau orientuotos į muziką, kaip verslą, leidyklas, platintojus ir panašiai. Tad tai labiau verslo konferencija.
Tau patinka, kai yra balansas tarp verslo ir filosofijos?
Na, taip, Majamyje filosofijos tikrai nedaug, cha cha. Na, bet kaip sakiau, ne visi mano lankyti renginiai orientuoti į teoriją – mėgstu panagrinėti ir karjeros, prodiusavimo aspektus. Balansas bet kuriuo atveju turi būti. taip, manau, muzika turėtų būti plačiau nagrinėjama akademiškai, kaip socialinio gyvenimo dalis, bet viskam savo vieta ir laikas.
Kur rekomenduotum nuvykti entuziastui?
Na, tos konferencijos keičiasi kasmet – negali garantuoti, kad ir vėl bus gerai. Pavyzdžiui, neaišku, ar „Share“ apskritai dar kartą įvyks. Tuo tarpu tikrai įdomių dalykų gali rasti ir įprastinių elektronikos festivalių rėmuose. Negaliu parekomenduoti kažko konkretaus. Žodžiu, jei domiesi ir giliniesi, tikrai rasi, ką aplankyti.
Gerai, ačiū! Tai susitinkam vasario 11-ąją Vilniuje ir kalbame apie tai, kur link mus veda elektroninė muzika bei kur ji keliauja pati.
Puiku. Iki!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS