Džekas laisto roką, arba antroji „Jack Daniel’s Studio No. 7“ vasara
Blogai neklasifikuojami kaip žiniasklaidos vienetai, taigi galiu nesibaimindama vartoti alkoholinių gėrimų pavadinimus. Už reklamą man taip pat niekas nei moka, nei nemoka, tad ištrinti jų iš tekstų bei pavadinimų „iš principo“ taip pat nėra reikalo. Liaudyje puikiai pažįstamas kaip Džekas viskis (labiau burbonas, bet gamintojai šio termino vengia) visame pasaulyje myli indie roką, taip pat ir Lietuvoje.
Lietuvoje myli jau antrą vasarą – praėjusiais metais nemokami „Jack Daniel’s Studio No. 7“ koncertai vyko „Vienuolyno kieme“. Pastarasis eksperimentas, kaip suprantu, žiemos neišgyveno, bet projektas – tikrai taip. Antradienį „Vasaros terasoje“, naujuose Džeko namuose, žiniaskladai (viso 6 ar 7 asmenys) pristatytas ir oficialiai.
Anot „Jack Daniel’s“ ambasadorės Lietuvoje Justinos Butvilaitės, Džekas ir rokas – ne atsitiktinis marketinginis sprendimas, o sena tradicija, grojanti nuo pat XIX amžiaus Tenesyje. Manau, jei ir ne atsitiktinis, tai bent jau tikrai ne išskirtinis, nes juk vakarėlių bei koncertų duris platina ir programas gerina ir „Tuborg“, „Jagermeister“, „Heineken“, „Red Bull“ (ne alkoholis, bet šįkart stipriai į temą) ir galybė kitų gėrimų. Nauda dažniausiai bent jau dvipusė – organizatoriai gauna papildomų pajamų, gėrimas – auditorijos. Jei niekam ne vis vien, išlošia ir lankytojai – ne tik atsigerdami pigiau, bet ir išgirsdami kažką tokio, kuris be rėmėjų būtų daug brangesnis ar išvis nepasiekiamas.
Taigi aš – už logiškus ir neatsitiktinius rėmimus, ir, atrodo, „Jack Daniel’s Studio No. 7“ yra būtent toks reikalas. Nesiekdami šlietis prie populiariosios ir daugiausiai dėmesio sulaukiančios muzikos gėrimo atstovai tuo pačiu leidžia nišiniams pogrindžio (kol kas?) atlikėjams pasiekti naują klausytoją, kuris galbūt taps aistringu gerbėju. Kaip pasakojo daugybės šviesių projektų iniciatorius ir vadovas Martynas Butkevičius, praėjusiais metais „Vienkiemyje“ kai kurie koncertai sutraukė net po 600 ar 700 žiūrovų - žinoma, sunku pamatuoti, kiek jų atėjo muzikos ieškoti, kiek – tiesiog pro šalį eidami, nes nemokamai. Bet svarbu, kad atėjo.
Tomo Adomavičiaus nuotr.
Atranka į „Jack Daniel’s Studio No. 7“ yra, bet galimybę čia, manau, turi ne vienas, mokantis nenuobodžiai laikyti gitarą. Ryt, gegužės 30-ąją, sezono atidarymo koncerte gros fantastai „Los Turbos“ (iš Kirtimų ir patilčių – į šlovę!), aną savaitę debiutinį įrašą pristatę „Deeper Upper“ (vis iki jų nenueinu – bus gera proga) ir „Monkey Tank“, apie kuriuos nežinau nieko, bet tam juk ir skirtas šis projektas.
Be pirmojo, Vilniuje dar vyks 6 koncertai (turbūt visi ketvirtadieniais), taip pat Džekas lankysis Kauno „Ryšių kiemelyje 837“. Kaip žadėjo Martynas, netrukus startuos ir „Jack Daniel’s Studio No. 7“ interneto platforma, kurioje galės registruotis norintys šoktelti į sceną, o gal šiaip plačiau savo muziką paskleisti.
Jei tik iniciatyva nesibaigs marketingo biudžeto ištuštėjimu ir jei nepadaugins nemokamo viskelio, rokeriams nuo jos blogiau nebus. Netgi geriau – juk jei iš tų 600 bent 10 liks sužavėti koncertu, tai jau pažanga ir pasiekimas šioje visko persisotinusioje visuomenėje.
Dar projekto pristatymo metu porą kūrinių pafolk’ino Šarūnas Petrutis, taip pat buvo gera proga susitikti retai matomus kolegas ir pasidalinti viena kita nuogirda bei įžvalga. Spaudos konferencijos – jėga! Ypač vidury dienos.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS