Marco Passarani: „Esu tikras, kad esame ant naujos revoliucijos slenksčio – didžėjavimas ir gyvas atlikimas taps vienu ir tuo pačiu“
Ne kartą yra tekę klausytis pasakojimų apie „Red Bull Music Academy“ – ir iš jos dalyvių, ir iš paskaitas skaičiusių lūpų. Bet kas gi geriau viską išmano už tuos, kurie akademiją organizuoja? Italas Marco Passarani su projektu susijęs jau dešimtmetį, pridėjus jo ilgametę patirtį už DJ pulto ir ne vieną išskirtinį leidinį pristačiusias įrašų kompanijas jis tampa beveik svajonių pašnekovu.
Tiesa, giliausius klausimus teko pasilaikyti penktadieniui, kai su Marco vėl susitiksiu „Red Bull Music Academy“ informacinėje sesijoje Vilniuje. Renginyje planetariume dalyvaus ir estas Sander Mölder, bet apie viską, sykiu ir būsimą akademijos kelionę į Japoniją, plačiau tuomet ir pakalbėsim. Kol kas – teletiltas Vilnius-Roma!
Ar pameni, kai tave pakvietė prisijungti, ką iš pradžių pagalvojai apie „Red Bull Music Academy“?
Jei atvirai, tai kai su manimi susisiekė vieni akademijos įkūrėjų Torsten Schmidt ir Wulf Gaebele, buvau labai skeptiškas. Idėja skambėjo įdomiai, bet gal net per įdomiai, kad galėtum patikėti. Be to, kaip underground atstovas, skeptiškai žiūrėjau ir į tai, kad čia veikė toks didelis prekės ženklas, kaip „Red Bull“.
Bet turiu pasakyti, kad šios mintys ilgai netruko. Kadangi akademija tuo metu vyko mano gimtojoje Romoje, dalyvau atidaryme... Ir buvau priblokštas. Iškart atsiprašiau Torsteno dėl to, ką maniau anksčiau. Ir nuo pirmosios dienos su RBMA tapo vienu nuostabiausių dalykų, man nutikusių gyvenime.
Su akademija esi jau netrumpą laiką, tad turėtum gerai žinoti, kas joje pasikeitė nuo tada, kai prisijungei.
Taip, man pasisekė, esu įdomių pasikeitimų liudininkas. 2004-aisiais akademija buvo vis dar smarkiai orientuota į didžėjus. Nors būtent Romoje, jei neklystu, svarbiais tapo ir kūrybiniai reikalai.
Dabar RBMA atspindi naują pasaulį, kuriame ribos tarp didžėjavimo ir prodiusavimo vis mažiau pastebimos. Dėl to akademijoje dalyvauti nori vis daugiau muzikantų, tad dvi sesijos savaitės yra lyg utopinis produktyvių pramogų parkas.
Nė kiek nepasikeitė aistra, lydinti visą projektą.
Kokius konkrečiai darbus atlieki kaip akademijos komandos narys?
Esu vienas iš taip vadinamų technikos konsultantų – ryšys tarp dalyvių ir studijų. Me esame tam, kad padėtume ir smagiai leistume laiką su visais, kurie nori susitepti rankas technika. Taip pat esu vėlyvos nakties pramogų specialistas!
Kūrybiškumas – tai mokėjimas atrasti ir pajusti įkvėpimą. Kaip manai, ar to galima išmokti? Ar galima tapti geru muzikos kūrėju skaitant knygas ir lankant paskaitas?
Viskas priklauso nuo to, kokią reikšmę suteiki žodžiui „mokslas“. Tvirtai tikiu, kad gyvenime mes nuolat mokomės. Aišku, iš knygų – irgi, bet dažnai tiesiog iš paties gyvenimo. Iš istorijų, asmeninės patirties ir kitų dalykų. Sistema, leidžianti mokytis ir atrasti, yra gerai. Reikia aistros ir atsidavimo, kad viskas prisidėtų prie talento vystymo.
O kas svarbiau – talentas ar darbas?
Reikia abiejų. Talentas be darbo gali virsti neišnaudotomis galimybėmis, o jei daug dirbi, bet nesi tam sutvertas, tiesiog gaišti laiką. Tad svarbu būti savikritiškam, kad suprastum savo ribas ir galėtum jas apeiti ar tiesiog per daug neatitrūktum nuo realybės.
Pirmą kartą už DJ pulto atsistojai daugiau nei prieš 20 metų. Šiandien viskas kitaip, tiesa?
Taip, pradėjau senokai, tuomet buvau labai jaunas. Romantinis periodas baigėsi, tuomet visi jautėmės lyg tyrinėtojai! Viskas buvo labai nauja, informacija neegzistavo. Taip pat ir kūrybinėje sferoje – aš, pavyzdžiui, „Commodore Amiga“ kompiuterį jungiau su mikšeriu.
Apskritai tai man technologinės evoliucijos koncepcija muzikoje labai artima, tad nejaučiau nepatogumų, kai įvyko skaitmeninė revoliucija. Nors pastaruosius trejus metus daug groju gyvai ir, tiesą sakant, mane skaitmeninis didžėjavimas ėmė riboti. Aišku, lygiai taip pat ribotų ir romantiškas plokštelių miksavimas, kuris vėl „ant bangos“.
Esu tikras, kad esame ant naujos revoliucijos slenksčio – didžėjavimas ir gyvas atlikimas taps vienu ir tuo pačiu. Tuomet visi formatai vienu metu galės būti svarbūs, o atlikimo procesas ir vėl taps romantišku. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad prieš trejetą metų ėmiau, kaip ir sakiau, daug groti gyvai – tai gimdo naujas idėjas ateičiai.
Muzika ir jos mados – cikliški dalykai. Ar tai reiškia kad tu, kaip industrijos senbuvis, daugelį šiandien vykstančių ir jaunimui šviežiai atrodančių dalykų jau matei? Ar žinios ir patirtis šiuo atveju yra pranašumas?
Tam tikra prasme tai tiesa, bet ne visiškai. Ciklai egzistuoja, taip, bet juk svarbu, kaip dalykus suvokiame. Sunku trumpai papasakoti, ką turiu omenyje! Bet esmė ta, kad kiekvienas ciklas turi savo prieskonį, kurį reikia suprasti, norint užmegzti kontaktą su nauja karta. Jei esi atviras naujoms išraiškos priemonėms, tavo mintys išlieka šviežios. Jei tiesiog užstringi laike, taip, suvoksi, kad kažkas grįžo, bet ar tai padės? Tad svarbu mokėti išversti savo patirtį į šiuolaikiškai skambančią žinutę, mokėti ją pritaikyti ir leisti jai natūraliai vystytis naujame laike.
Turbūt nelabai aišku, bet, manau, galėsime plačiau apie tai pakalbėti sesijoje penktadienį.
Kas tau mieliausia Italijos elektroninės muzikos scenoje? Esu skaičiusi, kad apie ją atsiliepi įvairiai...
Na, ilgą laiką buvome garsūs dėl tikrai abejotinos kokybės ir saldumo produkcijos. Tai man gyvenimo tikrai nepalengvino. Italijoje daug puikių prodiuserių, bet daugelis jų taip ir nesulaukė tinkamo dėmesio bei pagarbos, nors tikrai nusipelnė.
Kalbant apie Romą tikrai galima būtų tobulinti naktinį jos gyvenimą. Nors aš jau baigiau savo kovas. Tiesiog trūksta kultūros požiūryje į garso kokybę ir kitus svarbius dalykus, o tai tikrai nepadeda judėjimui vystytis.
Esi žinomas ir dėl leidybinės veiklos „Final Frontier“, „Nature Records“, „Pigna Records“. Kokia dabar situacija tavo įrašų kompanijose?
Sustabdžiau leidybinius procesus prieš keletą metų. Arba pabodo kovoti, arba buvau nepasiruošęs permainoms, reikalingoms, kad leidyklos galėtų išlikti žaidime. Gal kartais esu per daug savikritiškas, bet įvyko tai, kas įvyko.
2009-ųjų pabaigoje su kolega pradėjome vieną projektą, kuris mane grąžino – ir visiškai įtraukė – į kūrybinę sferą. O tai juk ir buvo mano leidybinės veiklos priežastis. Projekto pavadinimo išduoti negaliu, neskelbiame jo oficialiai...
Savo vardu esi išleidęs ir singlų, ir albumų, tiesa, nuo pastarojo prabėgo nemažai laiko. Ar galime tikėti kažko nauja?
Tikrai kažkada grįšiu į Passarani pasaulį, bet dabar visą laiką suvalgo tas minėtas projektas. Antrąjį jo albumą kaip tik ir baiginėjame.
Ar atlikėjams vis dar reikia tradicinių įrašų kompanijų?
Visiškai taip. Tikiu, kad reikia žmonių, kurie būtų lyg tiltas tarp kūrėjų ir realaus pasaulio. Aišku, yra labai daug galimybių ir būdų viską susitvarkyti pačiam, tad nenoriu skambėti kaip koks sukirmijęs senis. Vienos tiesos turbūt nerasime, visur yra sėkmės formulių.
Ar tavo muzika populiari Italijoje – ne Romoje? Esi pranašas savo krašte?
Ne, ne itin populiari. Bet elektroninės muzikos bendruomenėje viskas gerai. Dėl pranašo nesu tikras. Bet tikrai daug daugiau nuotykių esu patyręs svetur, nei gimtajame mieste!
Kaip esi nusipelnęs Romos naktiniam gyvenimui?
Jei jau sakyti, kad esu, tai turbūt labiau kūrybinei reikalų pusei. Kalbant apie klubus ir vakarėlius tikrai nesu turėjęs daug įtakos. Ir vienas, ir su komanda esu nuveikęs daug smagių dalykų, bet palaikymo visuomet trūko. Tiesa, visuomet branginome laiką studijoje, tad vakarėlių organizavimui daug dėmesio ir neskyrėme. Niekada net nebandžiau įvertinti, kiek ir ko esame nuveikę. Nuolat judu pirmyn. Bet, aišku, tikrai yra ką prisiminti!
Sutartyje nurodyta, kad tavo DJ setas truks nuo 2 iki 5 valandų. O kiek ilgiausiai yra tekę groti?
Gal kokias 6... O į sutartį punktą teko įtraukti, nes dažnai pasitaiko tokių beprotiškų vakarėlių programų, kur didžėjai groja vos po valandą ir laimi tas, kuris groja stipriausiai. Norint įvertinti muziką reikia skirti tam laiko, tad ir setai turi būti pakankamai ilgi, kad spėtum žmones nuvesti ten, kur nori.
Išduok tris kūrinius, kurie veikia bet kokioje šokių aikštelėje.
Mark E – R&B Drunkie
Pitchben – Standup (Tiger & Woods Remix)
Armando – 151
--
---
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS