Artistai-ministrai ir nauji sostinės kosmosai
Ir vėl savaitgalis ketvirtadienį pradėtas, tik šįkart iki šeštadienio nebeištempiau. O būtų buvęs simboliškas painiai trumpas maršrutas nuo „Ministry of Echology“ iki „Dubenėlio“.
Taškas „A“ aplankytas, ir, prisipažinsiu, „Artistuose“ renginių klausimais nebuvau lankiusis jau kokį šimtą metų. Labiau prisimenu „Amerikos“ kiemelio laikus, kai Vilnius man buvo naujiena, o hiphopas – pasirinkimas nr. 1. Aplinka nedaug tepasikeitė, gal tik sėdimų vietų daugiau ir scena visai rimta suręsta, o rūkantys šalimais esančios gimnazijos moksleiviai nepageidaujami.
„Klaipėda SKA Foundation“ pratinginiavau, o štai „Ministry of Echology“, prieš kurį laiką jau visai įsibėgėjusius, tada paskelbusius apie kūrybinę pauzę, išklausiau ir apiplojau nuo-iki. Aš ir visas pilnas kiemas.
Po įžangos iškart stojo „Laikas meilei“ – neperdėsiu, pirmas tokio masto reggae hitas Lietuvoje. Toks, kuris gali šį stilių pristatyti su trispalvėmis ir liūtais nieko bendra neturintiems, bet gerą skambesį vertinantiems melomanams.
Koncertui bėgėjantis mintyse bandžiau atrasti pakankamą skirtumų tarp „Ministry of Echology“ ir „Dubenėlio“, kurio aidesių neseniai klausiau „Tamstoje“. Ne veltui parašiau „bėgėjantis“ – nuotaiką užkaitinus iki virimo temperatūros tapo aišku, kad nors dvasiškai, kultūriškai, tematiškai ir net sudėtimi artimi projektai iš tiesų kuria skirtingas energijas. „Dubenėlis“ man labiau pasvyravimui, o „Ministry of Echology“ gi veda šokiui, labai gyvam ir gaiviam.
„Laikas meilei“ įvyko ir programos pabaigoje, turbūt būtų suveikęs ir bisui, bet Senamiesčio kiemeliai ir jų kaimynai – dalykas šventas. Geriau nedrumsti, jei nori koncertuoti ir ateityje.
Penktadienis! Nutiko užsieniečių vizitas į Vilnių, ir svečiai norėjo pamatyti kuo daugiau. Pasistengėm. Ekskursinę-kultūrinę dienos programą keitė barų apžvalga. Pradėta nuo paties naujausio – „Q’Polo“.
Prieš keletą mėnesių ėjo gandas, kad Basanavičiaus g. apačioje, ten, kur už „Lietuvos“ kino teatro kadaise buvo kazino, bus vieta „Kosmosas“. Tuomet visi pasijuokėm, kad vieno „Marso“ kvartale negana, taip ir pasibaigė. Kaip paaiškėjo šiomis dienomis, „Kosmosas“ – visai ne pavadinimas, o tipologinis terminas. Jau įdomiau – „Q’Polo“ pristatomas kaip restoranas ir kosmosas.
Salės dvi. Viena – įprastai, kai kam gal skausmingai, violetinė ir, taip, labiau restoraninė-barinė. Primenanti „Havana Social Club“ viršutinį aukštą, ir ne tik dėl to, kad šeimininkas abiejų vietų – tas pats. Antroji salė ir yra tas žadėtasis kosmosas, ar bent jau planetariumas.
Čia jau labiau „Absento fėjų“ dvelksmas, o šokių aikštelė tarp baro ir savotiškų balkonų įsriegta labai jau netikėtai. Pakankamai puošnu, kad neitum tiesiai iš darbo, bet vakarinės aprangos neprireiks. Muzika – kaip ir visuose vadinamuosiuose kokteilių baruose, kur retas užsisako ką nors įmantriau, nei Kuba ar Merė. Kai norisi mažai galvoti ir daug atsipalaiduoti. Jei pakabintų sūpynes kupolo viršuje, būtų dar arčiau kosmoso!
Tarp visų kitų daugmaž vienodų ir jau matytų savaitgalio artefaktų ir sustojimų išsiskyrė nutikimas Moniuškos skverelyje – tame prieš „Vasaros terasą“. Jau gerokai į naktį, po vidurnakčio ir gal net po pirmos, skvere it avilyje dūzgė šokėjų poros. Ne salsos, ne lindyhopo – visiškai lietuviškų tautinių šokių. Labai gera matyt, kad ir toks etnofestivalis, kaip „Skamba skamba kankliai“, pripažįsta, kad žmonėms linksmintis ir atsipalaiduoti kažkaip patogiau naktį.
O kaip, ką, kur, kodėl jūs? Kas nauja?
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS