Amerikiečių jaunimas užgrobė „Loftą“
Antradienis buvo „Lofte“, ir šįkart, turiu pripažinti, 4 su puse valandos jame prailgo ne taip baisiai, kaip stebintis apdovanojimais „T.Ė.T.Ė“.
Apdovanojimų antradienį nebuvo – tik penki gaivūs vienas kitam iš pažiūros lygiaverčiai, tik vieni daugiau interneto užgrobę, kiti – dar pakeliui, projektai. XXYYXX ir Giraffage, vilniečius sveikinę spalį „Kablyje“, Slow Magic, ten pat grojęs gruodį, ir Lietuvoje bei pasaulyje vis dar naujokai Blackbird Blackbird bei Beat Culture. Penki! Per vieną naktį. Praktiškai festivalis, taip vakarą visi puse lūpų, o kai kas ir nuo scenos, vadino.
Kaip antradieniui – tai yra, vakarui po ir prieš dieną su reikalais – informacijos gal kiek daugokai, kita vertus, galimybė išskirtinė, ir ją praleisti, tai yra, Vilniaus neįtraukti į pasaulinį penkeriukės turą, būtų buvę kvailoka. Juolab kad per tris mėnesius nuo paskelbimo „Facebook“ renginyje susiattendino tūkstantis chill wave beat surf trap james blake brainfeeder r&b gerbėjų, ir tam visai nereikėjo pakviesti šimto kartų daugiau. Natūraliai, atradimo ir draugų rekomendacijų būdu. Šiais informacijos pertekliaus laikais – įspūdinga.
Tai va, devinta vakaro, „Lofte“ karšta, kieme vėsiau, bet visi rūko, ir atsisėsti nėra kur. Viskas kaip visada, tik alui akcija. Po truputį veiksmas prasideda, ir pradėti jį patikėta Beat Culture. Gal kaip jauniausiam? Čia tik spėjimas, bet jo elektronika, sumaišyta su skolinta, irgi buvo iš kuklesnių, lyg įsisukusi į miegmaišį.
Po to turėjo būti Blackbird Blackbird, Vee ant scenos irgi taip galvojo, bet kažkas eilę sumaišė ir atėjo Giraffage. Šis smagus! Aš spalį „Kablyje“ nebuvau, tiesa, „Soundcloud“ naudoju ir jo garsų buvau girdėjusi – gyvas pasirodymas vėlgi nebuvo toks grynas ir vientisas, be to, ausį skaudžiai pjovė žemi. Skaudėjo tikrai. O šitas, viską pradėjęs, patiko labiausiai:
Bet po to atėjo Slow Magic su savo kauke ir būgnu, ir viskas buvo tiesiog super. Net ir antrą kartą matant jo meilę publikai ir atvirkščiai, net ir mintinai mokant daugelį kūrinių, šis amerikietis yra puikus. Įvaizdžiu paslaptingas, bet iš tiesų labai paprastas ir aiškus, todėl ta muzika tokia nuoširdžiai graži. O ta kaukė iš tiesų labai ironiška, nes net prie Katedros, išėjęs ekskursijon su kolegomis, Slow Magic pozavo be jos.
Blackbird Blackbird? Ačiū, ne šįkart. Trap’as buvo juokingas vasarą, dar šiek tiek rudenį, ir šiaip tinka tam tikru paros metu ir nuotaikos periodu, bet šiame renginyje tiesiog to nesitikėjau. Nei Diplo, nei RL Grime, nei „Mondayjazz“ šlagerio nuo Sinjin Hawke. Ką padarysi. Bet visiems labai patiko ir visi rankas kėlė gal net smarkiau, nei per Slow Magic iš pirštų darė širdutes.
XXYYXX, pasirodo, dabar yra jau du žmonės, skirtingai nei rašo internetas ir skirtingai nei buvo „Kablyje“. Neužfiksavau šios projekto sudėties pasikeitimo, bet garažiniai beatsai jiems vyniojosi tikrai puikiai. Asmeninis numeris du po kaukėtojo personažo, tai tikrai.
Kas reikalų šiandien ryte neturėjo, tesė šokius ir kepurių matavimusis bei šortų palyginimą toliau. Sėkmė. Prašom tokius turus dažniau į Lietuvą užsukti, lauksim. Galim ir atradienį, ir trečiadienį visi ateiti. Tikrai.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS