Ką bendro turi Irakas ir "Nokia"?
Praėjusio savaitgalio taikinys buvo pasirinktas seniai (turbūt dar spalį). Prieš vėją, minią ir užsienio garsenybes nepapūsi.
Taigi labiausiai reklamuojamas (net "Stiliuje"!) pas mus renginys "Nokia Plug-in Fashion" driokstelėjo penktadienį. Į "New York Club" vedantis raudonas kilimas, deja, be visų kitų atributų - užtvarų, apsauginių, limuzinų ir spiečiaus klykiančių gerbėjų - atrodė gan varganai. O dar tos metalinės grotos. Nei gerbėjų, nei lankytojų per daug nesibūriavo - vietos visiems norintiems ir išgalintiems buvo sočiai.
Įžvalgūs internautų pirštai dar pavakare buvo aptikę žinią, kad, deja (šniurkšt), dailiabalsis "Kosheen" veidas Sian apsirgo ir grupė nepraskaidrins Lietuvos padangės gyvu pasirodymu. Kadangi puslapyje www.kosheen.com iki tol išvis nebuvo jokių žinių apie koncertą "New York Club", pasidarė aišku, kad niekas nebeaišku.
Kai pamačiau sceną, pagalvojau, kad grupės su gitaromis ir pan. ten nelabai ir įsivaizduočiau. Na, tokie išbandymai (nusivylimai?) mums ne naujiena - ir Technical Itch pamatėm ne iš karto, o kai kurie roko ar klasikos monstrai apskritai persigalvoja prieš pat pasirodymą ir dar deramai nepasiaiškina.
Dvyliktą valandą, peržengusią visas barikadas ir pabandžiusią suskaičiuoti, kiekgi išpildė dress-code (juoda-balta-raudona, beje, Egipto, Sudano, Jemeno ir net Irako vėliavų spalvos), mano ausis pasiekė Tiga "Pleasure from the Bass". Atsiprašau? Ar tai retro progresyvu? Kas stovi už pulto, įžiūrėti buvo gan sunku, tiesa, prasibrauti gal ir įmanoma - kaip jau sakiau, grūstimi net nekvėpėjo. Bet atsiminiau, kad kažkur dar turi groti ir "Kitoki".
Deja, antrame aukšte manęs ilgėliau niekas irgi neužlaikė. Kaip tau vaizdelis - diskžokėjo nėra, groja kažkoks dream house, šoka trys kosmonautai, iš kurių du - su akiniais nuo saulės. Vėliau dar keletą kartų ten užbėgus situacija buvo pagerėjusi ir pablogėjusi.
Vėl didžioji salė. Stebiu aplinką - taip, daugelis tikrai atrodo kaip tvirtai atidavę keturiasdešimt ar penkiasdešimt litų - nesvarbu, kad muzikos beveik nesigirdi (net dvi diržais ir baltais batais pasipuošusios mergos viena kitai skundėsi, kad garsas "lėvas"), o žali lazeriai akina (cha, va kam tie juodi akiniai), nesvarbu, kad kažkas bešokdamas tuoj nutarkuos tau nosį, arba kad solidus keliasdešimtmetis verslininkas staiga griūva tau po kojomis - ne, tikrai ne žavesio pakirstas.
Kaip gerokai po pirmos išdidžiai išdavė "Nokia" ir daugumos panašios tematikos vakarėlių simbolis Šmitas, šokėjams iš pradžių dirigavo Borisas Dlugoshas - keista, jo vardas prieš tai nebuvo minimas. Nebent aš apakau ir apkurtau. O pareklamuoti vertėjo - vis dėlto vaikinas nusipelnęs šokių scenai tiek pasirodymais, tiek prodiusavimu ir remiksais.
Dėl ligų visą grupę pakeitęs "Kosheen" atstovas Decoder iškart mane pasiuntė į prašmatnios kabareto salės vidurį, o mano rankas - į aštuonių metrų aukštį. Adam Freeland! The White Stripes! 7 Nation Army! Staiga pajutau į nugarą įsmeigtą žvilgsnį.
Ką tu manai - pats Višinskis, visą vakarą trankęsis su velniai žino kuo, pagerbė mane susitikimu. Tepasakė: "Ruoškis, greit važiuosim". Nesipriešinau - Sandy Rivera laukti tingėjau (gėda, ar ne?), o tai, ką girdėjau tuo metu, buvo nors ir skanu, bet šiek tiek nuobodoka. Net nesuprasi, progresyvas tai, house, trance, ar dar kokia įmantrybė. Beje, gal žinai, kodėl pagrindinėje salėje kelis kartus kaukė sirena?
Kolega išmetė mane prie "Cozy" ir vakarą pratęsė "Gravity". Turėjau progos apžiūrėti ir išgirsti nemirtingo hito "Freestyler" autorius "Bomfunk MC's". Na, bent du iš jų - vienas labai gražus ir dalijo autografus, o kitas grojo daug "Prodigy". Sakė, visada jis taip. 2Fresh bandė groti su juo pingpongu, bet stengtis ir dedikuoti kūrinius nelabai buvo kam. Geriausiu atveju prisipildydavo pusė salės, o šiaip vakarėlį palaikė keli jaunieji entuziastai. Kažkoks keistas "Boogaloo", žodžiu. Nei šokių ant stalų, nei vien liemenukais besipuokuojančių gražuolių. Jei ne diskžokėjų bandymas mane papirkti dailučiais rožiniais žieminiais antrankiais, būčiau išėjusi gerokai anksčiau.
Po tokio keisto ir pavasariškai permainingo penktadienio ėmiau ir atkritau - likusį savaitgalį nebenorėjau nieko matyti ir girdėti. Na, gal tik antrankiais šiek tiek pažaidžiau. Bet čia juk nebe naktinis gyvenimas? Jei turi ką pridurti ar šiaip ką įdomaus papasakoti, gali parašyti man laišką.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS