TV Maskava: „Mano asmenybei daug įtakos turėjo VHS era, vaizdo žaidimai ir kas antrą dieną vykdavęs „Windows 95“ perinstaliavimas“
Prieš keletą metų pajūryje atrasta šaižiai ironiška latviška elektronika, kurią iliustravo iš apverstos knygos skaitęs MC, periodiškai užsuka į mano kolonėles, o ir kalendoriuje TV Maskava vardą tenka išvysti. Šįkart Normunds, rugsėjį prisistatęs vilniečiams su visa „Dirty Deal Audio“ šeima, atvyksta vienas. Į festivalį TARP, kurio muzikinėje dalyje valdys kartu su este Maria Minerva. Puiki proga nekalbėti (beveik) apie Rygos šeimyną apskritai (tai labai sėkmingai padarėm dar rugpjūtį) ir panagrinėti vieno jos nario asmenybę.
Tavo sceninis pseudonimas toks… maskvietiškas. Kodėl? Patinka šis miestas, lankeisi jame?
Vieną kartą su Kodek buvom Maskvoje, ir AK-47 ginkluota policija prašė parodyti kuprinių turinį. Tada kaip tik rekonstravo Lenino mauzoliejų, o prie Kosmonautikos muziejaus driekėsi puskilometrio eilė. Na, o „TV Maskava“ atsirado, kai buvau smarkiai paveiktas Latvijos dramaturgijos – vieno žymaus rašytojo pjesėje atradau sceną, kuri vyko vietiniuose kultūros namuose. Ten buvo susirinkę lošėjai, alkoholikai, šokėjai ir šiaip keliautojai, o vieta vadinosi „Maskava“.
„Soundcloud“ prie aprašymo nurodei vardą Eduards Smiļģis. Kas jis?
Tai mano alter ego, kurį naudoju statydamas spektaklius. Studijavau teatro režisūrą, tad tai – mano transcendetinis ryšys su istorine Latvijos teatro figūra. Eduards Smiļģis spektaklius kurdavo XX a. pirmoje pusėje. Tiesa, tarp scenos žmonių yra ir tokio jo vardo panaudojimo kritikų.
Nagrinėjam tavo biografiją toliau. Joje parašyta, kad TV Maskava šaknys siekia 1989-uosius ir Rygos fabriką „Straume“. Papasakok daugiau.
„Straume“ sovietų laikais gamindavo buitinius prietaisus ir žaislus. Retai kada jų beaptiksi. Prieš kurį laiką buvau susidomėjęs circuit bending judėjimu ir medžiodavau senus elektroninius žaislus tam, kad galėčiau pakeisti jų mikroschemas ir naudoti kaip muzikos instrumentus. Tad „Straume“ yra lyg mano tikėjimo simbolis.
Kiek žinau, darbuojiesi Latvijos nacionaliniame teatre. Ką ten veiki?
Stačiau ten rumunų avangardisto Eugène Ionesco pjesę „Makbetas“ – istorija pasiskolinta iš Šekspyro, bet perrašyta absurdo stiliumi. Tikiuosi vėl dirbti teatre, patirtis tikrai stipri.
ΩTek ir TV Maskava
ΩTek nuotr.
ΩTek ir TV Maskava
Man labai patiko jūsų šou Rygos turguje. Kam kilo ši idėja ir ką ji reiškė?
Ačiū! Tai buvo projekto „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ atidarymo projekto dalis. Kartu su Ωtek pristatėm Rygą kaip techno sostinę. Kuratoriai pageidavo ko nors interaktyvaus, tad pasiūlėm daržoves transformuoti į muzikos instrumentus.
Po tavo pasirodymo 2012-ųjų „Sattoje“ vienas draugas retoriškai paklausė „Ar čia bajeris?“. Taigi, ar tu rimtai?
Kartais net trikdo, kai atlikėjai scenoje vaidina labai susirūpinusius, lyg kažkas baisaus atsitiko. Man labiau patinka diskutuoti apie smagias rimtų reikalų dalis. Iš paprastų ritmo ir vokalo sekų patinka iškapstyti ironiją. Svarbu pristatyti subjektyvią asmens viziją ir joje rasti unikalių detalių.
Visi „Dirty Deal Audio“ nariai savaip įdomūs. Kuo tu išskirtinis?
Technine prasme aš tiesiog kitaip žiūriu į muziką. Yra ir žanro skirtumų – kiti kolegos kuria į hiphop pusę. Niekada nesu jų klausęs, kodėl kuria tokią muziką, kokią kuria – galbūt reikėtų. Muzika – tai veidrodis, vaizduojantis vidinį kūrėjo pasaulį. Gali bendrauti akis į akį ir daryti išvadas, bet kai matai žmogų atliekantį savo kūrybą, portretas daug gilesnis.
O kokie privalumai yra būti „Dirty Deal Audio“ šeimoje?
Tai kūrėjųm entuziastų ir tikrai fainų žmonių kompanija. Kartu veikti smagiau nei atskirai – manau, būdami bendruomene, sukuriame įvairesnės muzikos. Jaučiuosi priklausantis šeimai, o tai – svarbu.
Anksčiau pasirodydavai su MC WC KOKX. Ar likai vienas?
Jis dabar užsiėmęs soliniais projektais. Tikiuosi, kažką svarbaus nuveiksime ateityje, bet dabar pasirodau vienas ar su Ωtek.
Tu ir keli kiti „Dirty Deal Audio“ nariai esat kilę iš Madonos miestelio. Kaip augot?
Tai mano gimtinė ir aš ten gyvenu. Tylus miestelis, apsuptas ežerų ir miškų. Mano asmenybei daug įtakos turėjo VHS era, vaizdo žaidimai ir kas antrą dieną vykdavęs „Windows 95“ perinstaliavimas.
Esi ir aktorius, operatorius – užsiimi daugeliu veiklų. Ar muzika – tik etapas, ar visgi svarbiausia iš visų? Ar esi muzikantas, ar tiesiog menininkas?
Muzika ir kitos mano praktikuojamos meno formos – tai būdai išreikšti savo mintis, taip pat – priemonės būti užsiėmusiam. Skirtingose situacijose tinka skirtingos priemonės. Svarbu palaikyti dialogą, o muzika – tai tiesioginis ryšys su publika, stiprus išraiškos būdas. Dažniausiai kuriu šokamą muziką, ir, kai groju, realu, kad žmonės šoks.
Kokių ambicijų turi kaip kūrėjas? Apkeliauti pasaulį, parduoti daug įrašų, apkeliauti pasaulį, išrasti naujų žanrų?
Taip, norėčiau daug pinigų, tai svarbus faktorius, man artima perspektyva, kurioje galiu viską pirkti. Kai turi pinigų, gyveni materialesnį gyvenimą, man tai tinka. Keliauti aplink pasaulį tūkstantinėms minioms grojant ką tik išrastas kick’ų sekas irgi tinka.
O kas tau svarbiau – gyvi pasirodymai ar kūrinių įrašymas studijoje?
Studija – vieta meditacijai. Gyvas pasirodymas – tai lyg derliaus šventė, kur gali mėgautis galinga garso sistema ir bendrauti su žmonėmis.
TARP – audiovizualinės poezijos festivalis. Ar tavo muzika poetiška?
Mėgstu poeziją ir taip, tikiu, kad mano muzika poetiška.
Gal ir naivus klausimas, bet man patinka vis artėjantis ryšys tarp latvių ir lietuvių muzikantų. Tad ką manai apie mūsiškius?
„Dirty Deal Audio“ šefas Kristaps Puķītis yra lietuvis (na, iš dalies – D.D. past.). „Baltic Trail“ – projektas, kuriame dalyvauja ir lietuviai, ir latviai, ir estai. Dieve, laimink Baltijos šalis!
TV Maskava @ Facebook
TV Maskava @ Soundcloud
TV Maskava @ YouTube
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS