Leon Somov ir Few Nolder: „Šiandien yra opera, teatras, rytoj galbūt podiumas - dar viena neatrasta ir įdomi sritis, kuri turi puikią erdvę šiuolaikinei muzikai“
Su dviem "Silence" judėjimo (grupė, šeima - kas tai?) nariais pasikalbėjom šiems beišvykstant į Prancūziją. Praėjusį savaitgalį Few Nolder ir Leon Somov Amiens mieste ten bangino su Golden Parazyth, "Fusedmarc", "Tytia Mina Teremina" ir dar keletu lietuvių. Atrodo, viskas pavyko gerai, o Linas - draugai Few Nolder visgi dažniausiai vadina vardu - ir Leonas vėl grįžo prie pasiruošimo antrajai "XYZ" serijai.
"XYZ" yra opera (tiksliau, klasikines arijas atliekantys lietuvių solistai), elektroninė muzika (Leon Somov, Few Nolder, Mario Basanov, Vidis) ir neįprastos erdvės, kuriose vyksta šie pasirodymai. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės prieš keletą metų užsuktas "bohemiečių" virusas (spektakliai "Svynis Todas", "Pajacai" ir t.t.) pagavo ir reiverius? Projektas pristatomas kaip precedentų neturintis, teisuoliai ir heiteriai, žinoma, ras kur besti pirštu, bet Lietuvoje tokių renginių tikrai nebuvo.
Išties norėtųsi, kad su projektu susipažintų kuo daugiau elektroninės muzikos mėgėjų. Ne vien tam, kad įvertintų iš diskotekų pažįstamų atlikėjų darbą, bet ir tam, kad pažintų daug kam galbūt naują operos pasaulį ir tai, kuo jis gali virsti. Vieniems patiks, antri nesupras, treti atras kai ką naujo. Tą patį, beje, būtų galima pasakyti ir apie klasikinės muzikos gerbėjus. Šie gana netikėtai buvo užklupti laidos "Triumfo arka" metu. Reakcijos? "Didžėjus maigo obuolį"...
Taigi apie sau naują patirtį su "XYZ" pasakoja šiemet net lėktuve sugroti spėję Leonas ir Linas, paklausyti šio to taip pat turime. Susidomėjusiems diktuoju - lapkričio 6-ąją galite ateiti į buvusį "Lietuvos" kino teatrą Vilniuje, lapkričio 7-ą - į "Pergalės" gamyklą Kaune.
Kaip reagavot pirmą kartą išgirdę apie būsimą projektą su operos atlikėjais?
Leon Somov: Šį žingsnį žengti buvo kiek nedrąsu, bet priėmiau kaip iššūkį.
Few Nolder: Aš tokia galimybe save išbandyti kuriant sintezę tarp klasikos ir elektroninės muzikos labai apsidžiaugiau. Išsyk ir pradėjom dirbti prie projekto.
Koks jūsų sąlytis su klasikine muzika buvo iki "XYZ"? Ar skiriate tenorą nuo baritono?
LS: Aišku, kad skiriam. Visi mūsų prodiuseriai muzikaliai išprusę, turi muzikinį išsilavinimą.

FN: Lankydamas fortepijono klasę dažnai grodavau klasikinius kūrinius, tačiau vėliau klasikos nesąmoningai vengdavau. Tiesiog nesijaučiau pakankamai subrendęs muzikaliai, kad suvokčiau simfoninę muziką. "XYZ" pagreitino visą procesą. Projektas ne tik leido geriau susipažinti ir išklausyti klasikos kūrinius su gyvomis operos asmenybėmis, bet ir pačiam prisiliesti prie klasikinės kūrybos.
Kaip sekėsi pirmieji bandymai?
FN: Techninių kliūčių kaip ir nebuvo. Kiek teko palaužyt galvą dėl kūrinių atlikimo per koncertus, kadangi sąlyginai turėjom perimt ir dirigento vaidmenį. Taip pat nebuvo lengva sugaudyt tempą, bent jo apytikslius rėmus ir pritaikyt vokalą, kadangi beveik visi kūriniai ritmiškai yra plaukiojantys.
Buvo malonios įtampos dirbant riboto laiko sąlygomis, derinant vokalų įrašų grafikus ir gaudant visus operos solistus - jų dalyvavimas reikalingas aranžuočių kūrimo procese - kai dauguma jų dažnai keliauja arba gyvena ne Lietuvoje.
LS: Kai muzika atliekama gyvai su dirigentu, gali keistis tempas, atsižvelgiant į solistą, kadencijos ilgį, rastis ilgesnės ar trumpesnės pauzės. Kai pradedi groti "robotu", pasidaro truputį sudėtingiau - skaičiukais toks dinamiškas nebūsi. Taigi ieškojom bendrų sprendimų, tam padėjo solistai.
Taip pat reikėjo gerai pagalvoti, kaip įdomiai pateikti kūrinius, kaip visas partijas perteikti elektroniniams instrumentams, kad tie kūriniai neskambėtų kaip eiliniai remiksai.
Kuris klasikinis operos kūrinys pasirodė įdomiausias? Kuris - sunkiausias "apdirbti"?
LS: Vienas mano favoritų - kūrinys su Dainium Stumbru. Pakeitėm visą "Don Žuano" arijos harmoniją ir vokalo melodijos liniją, gavosi toks dub techno mišinys.
Taip pat labai patinka gyvas kūrinio "Je Veux Vivre" iš operos "Romeo ir Džuljeta" atlikimas su soliste Joana Gedmintaite. Taiop pat - "Caro Nome" su Lauryna Bendžiūnaite, "Gėlių duetas" su Asmik Grigorian ir Lauryna. Pastarasis sulaukė daug komplimentų. Šie kūriniai - mano didžiausi favoritai.
Sudėtingiausia buvo dirbti su Verdi opera "Don Carlos". Iki šiol tobulinu šį kūrinį. Ateinančiuose koncertuose išgirsit jau pakeistas ir patobulintas šio ir kitų kūrinių versijas.
FN: Muzikaliai, emociškai ir gal net dramaturgiškai man didžiausią įspūdi paliko Verterio arija is Massenet operos "Werther", kurią atlikau kartu su E. Montvidu Vilniuje, A. Rubežium Klaipėdoje. Sunkiai, bet sėkmingai gimdėsi "Casta Diva" arija iš Bellini operos "Norma". O remiksas, kuri su mielu noru leisčiau patobulintą ir šokių aikštelėje - Karmen arija "Habanera" iš Bizet operos "Karmen", kurios nuotaiką ir seksualumą įkūnijo Asmik.

Tiesa, ar tinka tai, ką su klasika padarėte jūs, vadinti remiksais? Juk iš originalių kūrinių neliko praktiškai nieko...
LS: Manau, tai - kur kas daugiau nei remiksai. Sukūrėme visiškai naujas aranžuotes, sugrojome naujas partijas, keitėme melodines linijas, harmoniją ir t.t.
FN: Visgi turbūt tai artimiausias šiuolaikinis muzikinis apibrėžimas, kadangi yra naudojami pagrindiniai motyvai, sukurti kitų autorių, taip pat ir vokalo partijos kurios, šiuo atveju, yra daugelio arijų veidas. Aš dažnai mėgstu darydamas remiksus naudoti kuo mažiau orginalo, bet juk oficialiai tai vistiek lieka remiksu.
Kaip apskritai vyko darbas? Kiek kartų klausėt operų?
LS: Pats darbas vyko keliomis pakopomis. Iš pradžių padarėm aranžuotes, kad vokalo įrašyti atėję solistai galėtų lengviau susiorientuoti, būtų panašiau į originalią versiją. Po to, kai turėjom visą bendrą medžiagą, prasidėjo visas įdomumas. Leisdavom solistams pailsėti, vėliau kviesdavom į studiją ir kviesdavom paklausyti. Stebėdavom jų reakciją, buvo labai smagu, cha cha.
O operų teko klausyti ne kartą. "XYZ" padėjo man giliau susipažinti su klasikine muzika.
FN: Ta jau tikrai. Pradedant nuo pirmo karto, kai gavom kūrinių sąrašą pasirinkimui ir baigiant šiom dienom, kai toliau tobulinam pasirinktus kūrinius ir kuriam naujus, manau bent po kelias dešimt kartų orginalai buvo perklausyti tikrai.
Stengiausi neprisirišti prie originalo ir atrasti labiausiai kabinančius elementus. Vėliau visam tam reikėjo atrasti išskirtinį skambesį, susietą su kūrinio pasakojama istorija ir pateikti ją šiuolaikiškai.
Kaip manot, kaip į tokius eksperimentus žiūri klasikinės muzikos gerbėjai? Dar įdomiau šiam kontekste yra tai, kaip į tai žiūri reiveriai. Ar sulaukėt palaikymo žodžių, ar kritikos?
LS: Daugelis žmonių, manau, reagavo labai gerai. Po koncertų plojimai tęsiasi gana ilgai, manau tai geras rezultatas. Kaip reaguoja reiveriai, aš nežinau. Manau, tai jie patys galėtų pasakyti savo bloguose ar interneto komentaruose, cha cha cha.
Mes su Linu savo pozicijose jaučiamės tvirtai, manau, savo vaidmenį atliekame gerai. Aišku, pastabų ir komentarų iš profesionalų sulaukiame. Ateinantys pasirodymai bus patobulinti.
FN: Abi stovyklos pradžioje žiūrėjo į tokį eksperimentą gana skeptiškai, na bent, didesnioji dalis. Likusi, manau, paliko mums galimybę įrodyti projekto vertę koncertų metu.
Nustebino daug šiltų sveikinimų iš vyresniosios kartos, kurie sveikino jau vien pačią iniciatyvą. Taip pat palaikymas iš keletos, bet artimų bičiulių reiverių. Kaip sakė Leonas, argumentuota kritika, kaip ir mūsų pačių analizė, padėjo rasti silpnesnes projekto vietas ir jas patobulinti jau iki antros koncerto dalies lapkritį.
Kas apskritai yra tipinis "XYZ" žiūrovas? Kiek jam metų, kokią muziką jis klauso?
LS: Dauguma žiūrovų buvo kiek vyresni, bet mes tikrai nesiorientuojame į vieną amžiaus grupę. "XYZ" atviri tiek jauniems, tiek solidaus amžiaus klausytojams.
FN: Manau, tai - mūsų bendraamžiai ir vyresni. Klausantys tiek komercinę, tiek alternatyvią muziką.
Gal realu "XYZ" tikėtis kompaktiniam diske? Visgi renginių kaina ne visiems įkandama...
LS: Tai būtų fantastika. Tikiuosi, tai įvyks. Kolegos sukūrė labai gražių kūrinių.
FN: Taip, tokio CD norėtume ir mes patys, che che. Bet nemanau, kad tai prilygsta renginiams, kurie yra pagrindinė viso "XYZ" projekto dalis. Kitaip nebūtų Z raidės - netradicinių erdvių, kuriose ir vyksta koncertai.
Abu jau pasirodėt ir muzikiniame LTV projekte "Triumfo arka", kuriame atlikėjams visada akomponuoja orkestras. Kaip į jus, labai baltas varnas, reagavo kiti projekto dalyviai, kaip - žiūrovai studijoje?
LS: Buvo keista ir neįprasta. Bet, manau, nereikia likti užsidarius, verčiau parodyti save įvairiems žmonėms įvairiose terpėse.
FN: Cha cha, panašiai ir reagavo, kaip į baltas varnas. Gal eteryje to per daug neparodė? Televizijos studijose laidas stebintys žmonės ploti įpratę, tikiuosi, šįkart taip buvo, nes jiems patiko.
Kaip bebūtų, "XYZ" - žingsnis iš siauros šokių muzikos scenos į platesnius vandenis. Neatmetat galimybės tapti žvaigždėmis?
LS: Nereikia apsibrėžti vien šokių muzika. Visada stengdavausi ir stengiuosi apimti platesnį spektrą. Norim dalintis šiais kūriniais ir gerom emocijom su daugeliu žmonių. Rodyti tai keistose erdvėse, ne tik Lietuvoje.
Žvaigždės? Mes esame kūrėjai ir, manau, kaip ir kiekvienas kūrėjas norim būti įvertinti savo srityje. Mums tai nėra papildomas užsiėmimas ar pagrojimas savaitgaliais. Mes tuo gyvename.
FN: Kieno žvaigždėmis? Operos, matyt, kad sunkiai. O šokių muzikoje mes norim pradžiai dar pabūt draugais ir daryt, tai ka mokam geriausiai. Svarbiausia daug dirbti ir neatmesti galimybių.
Koks jausmas būti grimuojamiems, rengiamiems Statkevičiaus kostiumais? Abiems tai gana naujas potyris, gal kažką iš jo perkelsit ir į diskotekinį savo amplua?
FN: Na, gal prakaituotoje šokių aikštelėje grimo privengčiau, cha cha. O Juozo kostiumai ir, pasirodo, preciziškas požiūris į muziką visur, teatre ir ant podiumo, tikrai, manau, ateityje gali pateikt įdomių minčių darbuose ir pasirodymuose. Šiandien yra opera, teatras, rytoj galbūt podiumas - dar viena neatrasta ir įdomi sritis, kuri turi puikią erdvę šiuolaikinei muzikai.
LS: Kaip tai beatrodytų keista ar to nenorėtume, tai yra neišvengiama. Juozas mus gražiai aprengia, jaučiamės tikrai gerai.

Operoje grimas ir kostiumai - neatsiejamas dalykas. Elektronika be to puikiai apsieina, dažnai dėmesys nukreiptas ne į atlikėją, o į vaizdus už jo nugaros - projekcijas. "XYZ" yra visko. Ar ne per daug? Scena visgi ne milžiniška, atlikėjų - net keli, kur dar visos kitos detalės. Nebuvo ruošiantis premjerai minčių kai kurių elementų atsisakyti?
LS: Pasitikiu Dalios darbu. Ji tai daro tikrai gerai.
FN: Manau, elementų gali būti ir daugiau, svarbiausia yra jų dinamika ir santykis tarpusavyje, kuris prideda svorio svarbiausiajai - muzikinei - pasirodymo daliai.
Praėjusiuose koncertuose visos detalės kaupėsi lėtai nuo pradžios ir intensyvėjo einant pagal programą tolyn, nuo žemės iki kosmoso.

Kaip patys jautėtės po premjeros? Ką konkrečiai tenka tobulinti besiruošiant ateinantiems pasirodymams?
FN: Gilinti kiekvieno kūrinio emocingumą, muzikinį išraiškingumą, dar labiau eksperimentuoti ir daug repetuoti kiekvieną kūrinį kartu su solistais. Taip pat tobulinti visą repertuarą, ką ir darom pridėdami septynis naujus kūrinius. Keičiam ir repertuaro eiliškumą - taip siekiam didesnio vientisumo.
LS: Jautėmės neblogai. "XYZ" dabar - viena didelė šeima. Visada bėgant laikui atsiranda vietų, kuriose gali kažką padaryti geriau. Tai ir darom.
"XYZ" palikim laukti tolesnių pasirodymų ir pabaigai dar pašnekėkim apie judu. Kuriuo momentu vienas kitą atradot kaip duetas? Pažįstami turbūt buvot jau labai seniai, bet ar "Silence" buvo priežastis, paskatinusi dirbti ir pasirodyti kartu?
FN: "Silence" nebuvo priežastis, tai buvo tiesiog faktas. Buvo laikas kai visi kartu pasirodydavom turbūt dažniau nei atskirai. Kiekvienas su savo muzikiniu ir asmenybės indėliu į bendrą pasirodymą, ypač grojant šokių muziką. Viskas vyko natūraliai - tiek scenoje, tiek gyvenime greitai susigrojom ir tai darom iki šiol.
LS: Žinojom vienas apie kitą jau tikrai seniai. Jau beveik buvom prieš keletą metų susitikę Londone, tik suplyšo Lino merginos batas ir jam nebepavyko pasiekti vakarėlio, che che.
"Silence", kaip Linas ir sako, priežastis nebuvo. Pradėjom kartu leisti laiką, dirbti, viskas pavyksta labai gerai. Turim bendrų planų ateičiai, darom bendrus įrašus, tobulinam gyvus pasirodymus.
Vasarą daug vaidenotės festivaliuose, kuris pasirodymas buvo smagiausias, apskritai kuris festivalis labiausiai patiko ne tik kaip atlikėjams, bet ir kaip dalyviams?
LS: Smagiausia buvo groti "Sūpynėse" - man tai vienas geriausių festivalių Lietuvoje su aiškia orientacija į muziką. Važiuodamas ten tikrai žinai, koks bus vaibas, taip pat labai gerai sudėliotas atlikėjų tvarkaraštis.
FN: Man turbūt geriausias metų pasirodymas buvo "Sūpynėse". Su Leonu atvirinom beveik dviejų valandų energingą ir išlaikytą live setą. Žmonės šoko per lietų! Na, o dalyviui pridera gerai dalyvauti - man tai buvo šių metų "Spartakiada".

Gal galima tikėtis ir pilnos Leono & Few Nolder programos, albumo, dar kažko? Ar tai vyks "Silence" plotmėje?
FN: Tik atsiradus laisvai minutei ruošiamės sukurpti kažką bendro, galbūt po vienu bendru vardu. Taip pat reikia pabaigti pirmuosius jau pradėtus bendrus demo, įrašytus dar vasarą. Tačiau dažnai mes sukuriam daugiau ant scenos, nei studijoje, nes bendrai kūrybai tiesiog lieka labai nedaug laiko.
LS: Neaišku, kiek tai užtruks laiko. Nesam pririšti prie jokio leiblo. Manau, kai turėsim paruoštą produktą, visa kita atsiras savaime.
Leonui dirbti su kitais atlikėjais - ne naujiena, Linas gi labiau suvokiamas kaip solo atlikėjas. Ar reikėjo persilaužti, Linai, ėmus dirbti dviese? Nenukentėjo ego?
LS: Nežinau, Linai? Ar tau gerai? Cha cha!

FN: Ego aš palieku savo asmeniniuose kūriniuose. Kad nenukentėtų!
Abu jau turit po solinį albumą. Bus po antrą? Ar lieka laiko asmeniniams kūrybiniams darbams?
LS: Čia ir yra asmeniniai projektai.
FN: Ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet viskas juda į priekį. Šiuo metu kūrybos ir koncertų grafikas yra pakankamai intensyvus. Aš ruošiu savąjį antrą Few Nolder albumą, taip pat laukia daug darbo prie Adomo solinio albumo kartu su Leonu. Visai nesenai jau primetėm keletą demo su Monika Liu, tai, jei viskas vyks sklandžiai, turėtų greitai išaugti į koncertinę programą. Viską vainikuoja "XYZ", kurio darbo mastai didėja su kiekviena diena.
Linai, ar be New Found Land galima tikėtis dar kokios nors tavo pusės?
LS: Linai, varyk! Cha cha cha.
FN: Net nežinau, taip aiškiai, kaip New Found Land, mano kūryboje šiuo metu dar niekas neišsiskiria stilistiškai. Visgi Few Nolder suvalgė jau ir nemažai house muzikos, suveldamas ją kartu su techno, trance ir minimal. Bet turiu keletą idėjų, kurios turėtų paaiškėt sužinojus būsimo albumo leidybines detales. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos išmokau per pastaruosius pora metų, yra tai, kad visko tiesiog nepadarysi, o gerai - dar mažiau. O dar everyone's got to make a living, che che.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS