PKSTVL: didelė muziką mylinti šeima (Interviu)
„Mūsų net headlineris tas pats, kaip praėjusiais metais“, – juokiasi susikuklinusi Vesta Mistake, viena seniausių patirties prasme Lietuvos vidžėjų, man pristatydama šeimyninį festivalį PKSTVL. Šalia jos sėdintis „Café de Paris“ šeimininkaujantis prancūzas Eric Paquet, antrasis žiemą padidėsiančios šeimos narys, atlaidžiai šypsosi. Jis žino, kad nepaisant to, jog, kaip visuomet, visi festivalio reikalai sprendžiami paskutinę akimirką, viskas bus gerai. Iš tėvynės vėl atskris pilnas draugų lėktuvas, o pernai netoli Panevėžio esančioje jų sodyboje viešėję lietuviai jau perdavė kitiems jaukią žinią. PKSTVL – rugpjūčio 3-5 dienomis!
Pradedam nuo pradžių. PKSTVL šifruojasi kaip „Paquet’stival“. Vadinasi, Erikai, tavo pavardės festivalis. Kokia jo istorija?
Eric Paquet (EP): Tiesiog norėjau sau surengti didelį ir smagų gimtadienį. Esu gimęs „Satta Outside“ savaitgalį, che che, tad privačiai švęsti nusprendžiau savaitę prieš tai. Prieš dvejus metus buvo tiesiog vakarėlis, pernai nusprendėme imti plačiau, visai pavyko, sulaukėme per 350 bilietus pirkusių lankytojų. Su visais didžėjais ir kitais pagalbininkais – gal šimtu daugiau. Pavadinimą, beje, sugalvojau ne aš! Mano draugas! Nesu toks savimyla, che che...
Beje, kiek metų gyveni Lietuvoje?
EP: Šešerius.
Prancūzijoje festivalių neorganizuodavai?
EP: Ne, tik grodavau. Bet Prancūzijoje negyvenu jau 15 metų! Amsterdame, kur ir susipažinau su Vesta, šį bei tą organizuodavom. Pavyzdžiui, bažnyčios rūsyje...
Vesta Mistake (VM): Ir skvotuose.
Pernai, kiek pamenu, PKSTVL programą puošė tikrai ilgas didžėjų sąrašas?
EP: Aha, 35! Vienas dešimčiai žmonių, gal kiek per daug. Dvi scenos veikė vienu metu, dabar nemanau, kad tai buvo protinga. Šiemet tiek daug stengiamės nekviesti, nors sąraše – jau virš dvidešimties. Kaip Vesta jau minėjo, svarbiausias vardas – Antony Adam iš Paryžiaus, na, o vietiniai – visi nuo Lorano Vaitkaus ir Zhill iki Lietuvoje gyvenančių Hanna, Ruben... Daug!
Koks šįkart bus atlikėjų ir lankytojų santykis?
EP: Tikimės sulaukti 500-600 žmonių, o scenos irgi bus dvi, bet viena – mažesnė, sodelyje. Ji veiks iki vidurnakčio, o didžioji lauko scena – iki septintos ryto. Tada – pertrauka.
Ar tikrai ta pertrauka bus?
EP: Na, jei Rubenas pradės groti, gal ir ne, haha!
VM: Bus, kitaip neliks jėgų šeštadieniui – nori nenori turi vieną kartą pasakyti STOP. Visų labui.
EP: Be to, jei pertraukos nebus, niekas negalės miegoti – mūsų sodybos žemė ne tokia didelė, kaip, pavyzdžiui, „Sūpynių“ teritorija, tad turim pagalvoti ir apie ramesnius lankytojus. Praėjusiais metais kai kurie žmonės skundėsi...
Festivalis labai tarptautinis, tiesa?
EP: Aha! Atvažiuoja ir mano šeima, ir draugai. Ir jų draugai. Pernai keliasdešimt žmonių susitiko viename lėktuve į Lietuvą... Kai kurie net nepažinojo vieni kitų. Dar švedai, baltarusiai, portugalai...
VM: Portugalų iki tol net nepažinojome – jie tiesiog lankė Lietuvą ir išgirdo apie PKSTVL. Labai smagu. Užėjo į „Café de Paris“ ir susiviliojo.
EP: Čia susitiks ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai – olandai, ispanai... Visi šiltai bendraujame gyvendami Vilniuje, tad natūralu, kad ir į festivalį kartu važiuosime.
Muzikine prasme – techno ir kai kas daugiau?
EP: Oi, visko bus. Synthsoulsizer, Spitzin, Bool – jie juk tikrai ne techno groja. Dieną bus ambient, „Kick Punch Gang“ gros gyvai...
VM: Norėtume ir daugiau gyvų koncertų, bet nelabai galime sau leisti kviestis didelių grupių. Pernai džiaugėmės Marku Palubenka, šiemet teks be jo apsieiti, nes laimėjo apdovanojimų, che che...
O kas šalia muzikos?
EP: Aišku, vidžėjai! Vesta pasirodys! Jei rimtai... Pernai visi žaidėm „Wii“. Dar bus stalo tenisas, stalo futbolas. Ir ežeras yra, nors ne prie pat. Smėlio atvešim vaikams, ir ne tik jiems.
VM: Aha, pernai smėlyje radom džinsų porą... tikrai ne vaikiškų.
EP: Bet vaikams mes ypač draugiški. Patys laukiamės antrojo, mano sesuo pernai atvyko su trim atžalom, ir daugelis draugų jau „apsivaikavę“, tad šis reikalas pirmo svarbumo. Šeimyniškumas ir draugystė.
Kiek PKSTVL ketina augti?
EP: Maksimumas – tūkstantis žmonių. Norėtume netrukus jį pasiekti.
Daugiau žemės aplink sodybą nepirksite?
EP: Oi, ne, tikrai ne! Vien išvalyti dabartinę teritoriją kiek kainuoja...
VM: Sodyba visiškai gyvenama, plėstis tikrai neplanuojam.
EP: Festivalyje turėsim daug baldų, nebus visiškos lauko sąlygos – „Café de Paris“, „Cozy“ pagelbės. Bus kur jaukiai pasisėdėti, pabendrauti. Nors ir pavargti nebus kaip – teritorija tikrai maža, nuo palapinės iki baro – minutė kelionės. Pats asmeniškai jau per senas esu tiek vaikščioti, kiek tenka didžiuosiuose festivaliuose...
VM: Mūsų draugai, užsiimantys scenografija, atveža nemažai rekvizitų, kuriuos galime naudoti kaip tinkami. Kad ir barą iš televizijos dekoracijų suręsti.
EP: Būtinai ir šiemet tai, ką gausim, panaudosim instaliacijoms ir panašiai. Dar tiksliai nežinom, kaip ir daug ko, che che...
VM: Pernai daugeliui labai didele atrakcija tapo netoliese buvęs rugių laukas. Visi ten lindo, ieškojo nuotykių, ir taip toliau. Šiemet jo, deja, nebus, kadangi derlius užauga kas dvejus metus.
EP: Palapines kviečiame statyti po obelimis. Labai jauku! Užsieniečiams galime pasiūlyti ir nakvynę po stogu, jei palapinė netelpa į bagažą. Jei maži vaikai kelia rūpesčių, irgi išspręsim. Turime kelis kambarius ir daug čiužinių.
Kaimynai rūpesčių dėl garso nepatiria?
VM: Yra vieni kaimynai, šalia turintys sodybą. Pernai net atvyko į festivalį – pabendravom ir viskas buvo labai gerai. Jokių problemų.
Maistas?
EP: Aišku, „Café de Paris“ ir dar kas nors.
VM: Dar deramės – greičiausiai kažkuri iš Vilniaus kavinių. Daug prekybininkų kviesti nenorime – juk svarbu, kad žmonės galėtų užsidirbti, negalime garantuoti nenutrūkstamo festivalininkų srauto.
EP: Kvietėme „Wok’n’Roll“, bet jie irgi kūdikio laukiasi. Draugiškai, che che.
Gal turit kokių smagių istorijų „spaudai“ iš praėjusių metų?
EP, VM: Ha, spaudai – ne!
Na, tai irgi pareiškimas.
EP: Pernai visi buvo patenkinti. Nieko labai išskirtinio neįvyko.
Gerai, tuomet eikim toliau. Kurie vietiniai festivaliai jums įdomūs?
EP: Aišku, „Sūpynės“. Šiemet labai, labai patiko. Ypač apšvietimas ir vaizdo projekcijos, haha! Šią vasarą kituose Lietuvos festivaliuose nespėjau apsilankyti, bet buvome puikiame užsieniniame – „Freerotation“ Anglijoje. Ten pasisėmėm labai daug minčių ir įkvėpimo.
VM: Tai labai mažas festivalis, vos 600 žmonių, vykstantis pilyje... Puiki nuotaika, daug išskirtinių atlikėjų. Daugelis ten reziduoja – pavyzdžiui, Move D, Shackleton ir kiti.
EP: Buvo labai įdomu stebėti viską festivalio organizatoriaus akimis. Buvo ko pasimokyti. „Freerotation“ – daugiau nei festivalis, tai savotiška didžėjų, prodiuserių, melomanų konferencija. Visi vieni kitus puikiai pažįsta, o jei ne, iškart randa bendrą kalbą. Keičiasi įrašais, idėjomis, patarimais. Gali su visais pasišnekėti, tiesiog prieiti ir pakalbinti.
VM: Atlikėjai ten suvažiuoja ir lieka, klausosi vieni kitų, bendrauja – ne taip, kaip kitur, kur tik atgroja ir keliauja į viešbutį. Manau, tai pakankamai reta situacija. Važiuoju ten jau penkti metai, kiekvienąkart esu sužavėta. Tikiuosi, PKSTVL taps bent kažkiek panašus į tai.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS