Žibuoklės Martinaitytės ir Miko Žukausko horizontai
Kiek žinote vaizdo klipų akademinei muzikai, jei mintinai? O lietuviškai, tiksliau, lietuvės akademinei muzikai? Žibuoklės Martinaitytės biografijoje tiek ir tokio plataus pasaulio, tad net nemandagu būtų jos kūrybą dėti į lentyną „lietuviška muzika“. Nebent greta jos vieno jos mokytojų Broniaus Kutavičiaus, tautiškumą skambesyje išreiškusio minimalistine estetika.
Aš nežinojau nė vieno, ir įprastai man akademinė muzika asocijuojasi arba su gyvu atlikimu, arba su aklomis perklausomis. Nebe. Kūrinys „Apglėbtas tuštumos grožio“ (angliškai, beje, skamba dar poetiškiau – “Completely Embraced by the Beauty of Emptiness”) yra iš šią žiemą Lietuvos muzikos informacijos centro pristatyto kompozitorės albumo „Horizons“, kuriame yra dar keturi kūriniai. Per keletą mėnesių „Horizons“ spėjo išjausti ir „The Wire“, ir daug kitų muzikos kritikos bei sklaidos platformų.
Tuštumos glėbį įvaizdinti pasiryžo „Sidabrine gerve“ už trumpametražį filmą prieš gerą dešimtmetį apdovanotas Mikas Žukauskas. Jis pranešime spaudai teigia, kad „Abstrakti, emocionali Žibuoklės muzika pareikalavo nemažai laiko, kol pagaliau pavyko toks rezultatas, kuriuo esu patenkintas“. Nenuostabu, gal tik prie žodžio „patenkintas“ prikibčiau, nes tai nėra muzika, kuri patenkina, greičiau išaudrina ir ap(si)nuogina. O vaizdas, kuris čia vaidina keliagubai prasmingesnį, nei absoliučioje daugumoje internete besisukančių klipų, vaidmenį, audrą tik sustiprina.
Yra ir savotiškas klipo preliudas, o gal P.S. – man, beje, tapo pastaruoju. Tai – Miko Žukausko filmuotas Žibuoklės Martinaitytės pasakojimas apie tai, kiek asmeniškas yra albumas „Horizons“. Labai.

Beliko „Horizons“ išgirsti gyvai
Daugiau gerų dalykų: www.mic.lt
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS