GON: Nuo „Aktorių namų“ iki „Marijos radijo“ ir pasaulio čempionato
„Sveiki, aš GON, ir aš viską darau burna“, – vieną gegužės šeštadienį pradėdamas savo pasirodymą prie Radvilų rūmų ištarė šiaip jau diplomuotas architektas Žygimantas Gudelis. Kaip žemiau esančiame interviu pats suskaičiuos, jis „tai daro“ jau 15 metų, ir taip, vis dar reikia aiškinti, kas gi vyksta pasirodymo metu. Paprasčiausia būtų Žygio veiklą įvardinti kaip „beatbox“, bet aš drįsčiau teigti, kad GON – daug plačiau, nei tai. Ar kaip tik daug siauriau..?
Šio interviu tikslas – pasidžiaugti GON pasiekimais, kurių pastaruoju metu užderėjo itin gausiai. Po poros savaičių jis su palaikymo komanda, kurios pirmininkai – nuostabiai supratinga Žygio žmona Aistė (visiems muzikantams tokios linkėčiau!) ir vienas artimiausių bičiulių Gediminas, vyks į Berlyną, kur atstovaus Lietuvai pasauliniame beatbox čempionate... Tad kalbam ir apie tai, ir apie beatbox kultūros padėtį plačiąja prasme.
GON „Red Bull Music Academy“ infosesijos afterpartyje „Opium“
Aistės Kuncevičiūtės-Gudelienės foto
GON „Red Bull Music Academy“ infosesijos afterpartyje „Opium“
Pradžiai tebūnie istorija. Kada pradėjai spjaudytis? Ar kaip įvardinti tai, ką veikia beatboxeriai?
Spjaudytis, kvaksėti, gargaliuoti ir visaip kitaip kelti triukšmą pradėjau 5-6 klasėje. Eksperimentavau namie, įrašiau į kasetę, parodžiau draugui ir jau po savaitės demonstravau visam kiemui. Niekas negalėjo patikėti, kaip vienu metu skamba ritmas ir melodija. Buvau kietas, kol neišgirdau Rahzel, Kenny Muhammad, Killa Kella, Biz Markie, Doug E Fresh, Michael Winslow ir kitų... Užsidariau namie ir ėmiau studijuoti garsus, išradinėti savo techniką ir t.t.
Ar prisimeni savo pirmą pasirodymą viešai?
Pirmas pasirodymas, žinoma, buvo mokykloje. Vyko muzikos diena, su draugais subūrėme grupę, kurios nariai visi buvo universalūs: jei tuo metu nerepuoji – spjaudai į kumštį. Nelabai suprantu iki šiol, kodėl taip darėm. Jaunesnių klasių moksleiviai lyg ir buvo sužavėti, niekas mūsų nenušvilpė, tad pradėjom rimtesnius reikalus, įkūrėme „Duel“!
Beatbox dažnai priskiriamas hiphopo kultūrai. Ar ir pats atėjai iš jos?
Kai pradėjau beatboxinti sukausi hiphope, kaip ir visi mano draugai. Visą laiką kam nors reikėdavo beato prie „Aktorių namų“. Būdavo keista kai kas nors beatboxindavo kitokį stilių, nors tuo pačiu ir labai įdomu. Šiandien beatbox savarankiškas, savyje visus muzikinius stilius talpinantis žanras.
Ar labai pirmieji pasirodymai skyrėsi nuo to, ką dabar darai?
Visų pirma skyrėsi tuo, kad beatbox atlikėjai galėdavo pasirodyti tik hiphopo vakarėliuose, ilgos eilės prie open mic...
Iš pradžių akomponuodavau kitiems grupės MC, vėliau gimė asmeninės programos užuomazgos, pradėjau kurti solo beatbox show. Taip pasipylė įvairiausi projektai, kolaboracijos su profesionaliais muzikantais ir t.t.
Pastaruoju metu daugiau pasirodau kaip loopstation beatbox atlikėjas su savo kūrybos programa. Mano muzika rado klausytojų elektroninės muzikos festivaliuose ir vakarėliuose, miesto muzikos renginiuose ir t.t. Išsilaisvinau iš beatbox stereotipų ir tai atveria vis daugiau durų, pvz., šį šeštadienį antrą kartą grosiu su Minimal.lt komanda. Žinoma, ir dabar, kai neištveriu nufilmuoju kokį solo beatbox video, laimiu kokį konkursą...
Ar didelis buvo pirmas honoraras? Kada pavyko jį gauti?
Atsimenu kaip vakar! 2007 metais Lietuvos hiphopo muzikos apdovanojimuose buvau pripažintas geriausiu beatboxeriu, ir netrukus Def One mane pakvietė pasirodyti „Digital Groove“ vakarėlyje Kaune kartu su „A Jazz trio“, tuo metu neseniai debiutinį albumą išleidusiu MC Messiah ir DJ Emyliu. Publika buvo nereali, net prašė manęs pagroti mano keistą gabalą „Pou ka“, dar dešimt bisų ir dar jam’ą su džiazistais... Sėdėjau po pasirodymo apsipatenkinęs prie staliuko ir bam – du Daukantai!
Kiek metų prireikė, kad taptum bent sąlyginai žinomas Lietuvoje?
Jau praėjo daugiau nei 15 metų, įskaitant studijų pauzes. Rimtesnis posūkis karjeroje įvyko 2010 m. tapus Lietuvos čempionu. Pradėjau dalyvauti įvairiausiuose projektuose, teatro vaidinimuose bei performansuose, įgarsinant reklamas bei nebylųjį kiną, bendradarbiavau su kitais Lietuvos hip-hop bei populiariosios scenos profesionaliais muzikantais.
Mano garsus jau spėjo išgirsti labai platus spektras klausytojų: mokslininkai, politikai, kunigai ir net Prezidentė. Manau, esu vienintelis beatboxeris Lietuvoje skambėjęs „Marijos radijuje“ ir pas Zitą Kelmickaitę „Ryto suktinyje“!
Taip pat esu po pasirodymo gavęs respectą ir patapšnojimą per galvą nuo Italijos kardinolo. Taigi mano siela švari.
Esi ne tik dalyvavęs, bet ir laimėjęs ne vieną beatbox konkursą Lietuvoje bei už jos ribų. Papasakok daugiau apie tai.
Kaip jau sakiau, 2007-aisiais. už muzikinę veiklą (homerecordingai, pasirodymai renginiuose) Lietuvos Hip-hop‘o muzikos apdovanojimuose buvau pripažintas geriausiu metų beatboxeriu. 2010-aisiais. tapau Lietuvos beatbox čempionato nugalėtoju.
Toliau sekė dalyvavimai įvairiuose konkursuose: kartu su profesionaliais muzikantais „Boss Loopstation World Championship 3 - Lithuania 2012“ gavau publikos balsą, pasauliniame „Grand Beatbox Battle Wildcard 2014“ solo kategorijoje patekau į publikos TOP4, loopstation komisijos buvau atrinktas į TOP8.
Po šių išstojimų buvau pastebėtas beatbox pasaulio guru Bee Low ir netrukus tapau vieninteliu iš Lietuvos beatbox atlikėjų, kuris gavo kvietimą įrašyti video iš oficialių čempionato organizatorių – „Beatbox Battle Network“.
Bee Low prašymu užpildžiau tuščią Lietuvos profilį pasaulio beatbox duomenų bazėje, suvedžiau visus čempionus, taigi, gavome teisę dalyvauti pasaulio beatbox čempionatuose.
Prieš savaitę laimėjau tarptautinį Humanbeatbox.com ir „TC-Helicon“ organizuotą beatbox shoutout video konkursą. Tai kol kas didžiausias Lietuvos beatbox atstovo laimėjimas. O prieš kelias dienas sužinojau, kad sėkmė nusišypsojo ir „TC-Helicon“ surengtame konkurse, kur žiuri vertino viso pasaulio muzikantų išskridimą ir vaizdą pasirodymų metų. Crazy!
Dalyvauju impulsyviai, iš anksto neplanuodamas. Niekad nedarau bet kaip, tik gerai, tiek, kiek tuo momentu galiu. Pasaulinio lygio beatboxerių palaikantys komentarai ir atsiliepimai man yra didžiausias kokybinis įvertinimas.
Kokioje stadijoje dabar yra beatbox kultūra Lietuvoje? Čempionatai vyksta, bet ar geromis sąlygomis? Ar yra iš ko mokytis, ar aktyvi bendruomenė?
Lietuvoje stadiją pavadinčiau stabilia, galbūt ne tokia „ant bangos“, kaip buvo prieš 7 metus. Čempionatai nesutraukia tiek žmonių ir remėjų kiek kitose šalyse. Gal jie per dažnai vyksta, šalis neišaugina per metus naujų atlikėjų, kurie apverstų rezultatus aukštyn kojom.
Visas pasaulis mokosi iš „Youtube“, kuris pastaraisiais metais išsuko visą tuntą žvaigždžių, kurių garsus kopijuoja net atokiausi Azijos kaimeliai. Lietuvos beatbox bendruomenė aktyvi ir socialininių tinklų dėka, visi dalinasi savo video selfiais, susitikinėja „paspjaudyti“ gyvai.
Kiek jau esi investavęs į įrangą, reikalingą kūrybai ir pasirodymams..? Ar dažnai keičiasi tavo studijos kolekcija? Kokie artimiausi planuojami pirkiniai?
Baisu net pradėt skaičiuoti... Pradėjau groti su gitaristams skirtais looperiais. Patį pirmąjį man padėjo gauti Mark Splinter, kurio dėka ir įsisukau į kilpų pasaulį. Kurį laiką grodavau tik su vienu takeliu ir delay efektais, siaubas, kai dabar pagalvoju.
Vėliau įsigijau trijų takų ir krūvos efektų loopstation, bet rankom spaudyt kojoms skirtą looperį nebuvo itin komfortabilu.
Šiuo metu pagaliau naudoju rankoms pritaikytą loopstation ir semplerį. Dar kaip tik laukiu laimėtų „TC-Helicon“ gėrybių, kuriuos planavau netolimoje ateityje įsigyti.
Manau, kaip kiekvienam muzikantui, apetitas žaislams tik auga, vis ko nors trūksta – pavyzdžiui, laidų, nors jų jau visas gyvatynas. Dabar kurpiu planą kadanors įsigyti asmeninius in-ear.
Mane domina viskas, kas galėtų pagerinti pasirodymų kokybę, galbūt kada nors turėsiu tokį setupą kaip Jamie Lidell...
Laidai...
Aistės Kuncevičiūtės-Gudelienės foto
Laidai...
Ar beatbox pasaulyje apskritai egzistuoja mados? Jei taip, kas dabar yra „ant bangos“?
Beatbox mados eina lygiagrečiai su muzikinėmis madomis. Beatboxeriai mėgsta coverinit. Didžiausią įtaką padarė dubstepo wobble bass‘ai, kurių imitacijai buvo modifikuotas garsusis Rahzelio gerklinis bass. Dabar ant bangos greitos techniškos rutinos, trapas, techno. Beatbox madas diktuoja „Youtube“, jei daug peržiūrų – tai daug ir atkartojančių.
Ar bet kas gali beatboxinti? Ar čia reikia kažkokių fizinių duomenų?!
Btss-ka-ts-ka-ts-ka-ts-ka-ts-ka-phaughr-klush-ka-ts-ka-klush-ts-ka-ts-ka-ach – jeigu sugebate išleisti šiuos garsus per dvi sekundes, tai turbūt kažkokių papildomų fizinių duomenų nereikia…
Išmokti gali kiekvienas kantrybės turintis muzikalus žmogus, tačiau burnos, gerklų raumenų grupėms adaptuoti garsus reikia laiko ir daug daug darbo.
Manau, tokius, kaip Dub FX ar Beardyman žino visi. Bet turbūt yra vertingesnių, kurie nėra tokie išpopuliarėję? Parekomenduok ką nors norintiems pasigilint į beatbox kultūrą šiandien.
Užtenka į Youtube įvesti „beatbox“ ir pasipila žvaigždžių lietus kievieno skoniui. Jei man asmeniškai – MC Xander, kurį apšildžiau 2012 m. Jis ne tik labai šiltas žmogus, bet ir gilių kilpų kurėjas – labai vertas dėmesio.
Įdomus ir vienas pirmųjų loopstation beatbox žanrą puoselėti pradėjęs Shlomo.
Taip pat man iki šiol labai imponuoja austrų veteranai Bauchklang. O ar klausėte legendinio Björk albumo „Medulla“?
Ko tikiesi pasiekti Berlyne, pasaulio čempionate? Kokio svarbumo šis renginys apskritai yra? Gal galėtum pateikti analogijų su sporto pasauliu?
„Beatbox Battle World Championship“ vyksta kas trejus metus ir yra didžiausias bei svarbiausias beatbox renginys planetoje. Šiemet, ketvirtajame, pasirodys daugiau nei 150 nacionalinių čempionų iš viso pasaulio. Lietuva jame dalyvaus pirmą kartą – tai jau istorija!
Čempionate buvo galimybė man išstoti kaip loopstation atlikėjui, tačiau ši kategorija iš organizatorių pusės paskutiniu momentu buvo atšaukta pasitraukus pagrindiniam remėjui. Todėl dalyvausiu „Men Solo“ kategorijoje tarp beveik 100 profesionalų. Vien pasirodyti scenoje prieš pasaulinio teisėjus bus didelis pliusas mano CV.
Ką reiškia tenise būti šimtuke? Mes jau jame! Jei lygint su krepšiniu, tai rungtynės JAV-Lietuva: adrenalinas ir slapta viltis, kuri atneša stebuklus. Aš ir mano komanda tikimės, kad visi Lietuvoje laikys kumščius ir... kas gali žinot?
Koks apskritai yra GON projekto tikslas? Ką sieki įrodyti visų pirma sau? Ar įsivaizduoji situaciją, kuomet pasirinktum muziką, o architektūros karjerą sustabdytum?
Man pačiam įdomu, kur mane nuves GON. Iš tikrųjų, tai dar tiek daug neišnardytų gilumų... Noriu įrodyti, kad beatbox ir mano minčių pritaikomumui nėra ribų.
Pavyzdžiui, vienas iš mano eksperimentų siekia įrodyti, kad visi stiliai gali sugulti į 128 bpm tempą.
Atriboti muziką nuo architektūros man būtų sunku, nes tai abipusis ryšys, kuris įkvepia kurti. Architektūra visuomet yra aplink, nuo jos atsiriboti neįmanoma. Viskas suderinama, reikia tik turėti noro ir valios nemiegoti.
Kokios muzikos mėgsti klausytis? Ar ji tave įkvepia? Apskritai ar lieka laiko laisvalaikiui, nesusijusiam su architektūra ir muzika?
Klausau įdomios, keistos, neįprastos, išnešančios, tonizuojančios muzikos. Ji atsiranda tik ieškant, arba kartais, susiranda pati. Pavyzdžiui...
Niekada neprisirišau prie stilių ar leiblų. Iš to ką aš groju, galima nuspėti, kas man patinka. Bet aš niekad negroju taip pat. Mane įkvepia eksperimentai, stilių sintezės ir t.t. Gal išrasiu naują stilių?
Laisvalaikiui be architektūros ir muzikos laiko skiriu mažai, o tiksliau nėr ką skirti. Kad ir kelionės vienaip ar kitaip su tuo susijusios. Sapnai irgi. Manau, ir negyvenamoj saloj sunkiai susiturėčiau nepradėjęs kvaksėti...
---
GON Facebook
GON Youtube
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS