Elvis ir Kurtas: Anapus, bet čia
Du XX a. muzikos, Amerikos, gyvenimo būdo simboliai. Auksas ir purvas, rokenrolas ir jo alternatyva. Abu mylimi iki ašarų ir šiandien, kartais atrodo, kad net stipriau, nei tada, kai šienavo mikrofonus. Didžiausias skirtumas – tas, kad vienas anapus pataikė jau nudainavęs savo aukso dienas, kitas – pačiame žydėjime. Dabar jie dar lygesni. Todėl abu sėdi ant „Pravdos“ sofos. Taip, spiritizmas – naudinga komunikacijos rūšis, kuri, beje, nekainuoja nė cento.
Jis_ Elvis Presley
Muzika_ rock’n’roll
Gimė_ 1935 01 08
Mirė_ 1977 08 16
Miestas_ Memphis (nuo 1948-ųjų)
Vieta_ Graceland (nuo 1957-ųjų, dabar fanų paverstas šventove)
Žmona_ Priscilla
Dukra_ Lisa Marie, be reikalo trumpam tekėjusi už Jacksono
Pradžia_ gospelai ir kitas juodasis skambesys, gitara už 8 dolerius
Pabaiga_ ritimasis žemyn. Priartėjus dugnui, Elvis nebenustovėjo scenoje. Jis, kaip ir jo širdis, apteko riebalais ir labai pavargo. Visam laikui sukniubusį ant vonios grindų rado sužadėtinė Ginger Alden.
Statistika_ 84 proc. amerikiečių teigia, kad jų gyvenimą Elvis palietė. 70 proc. matė filmą su juo, 44 proc. šoko bent pagal vieną jo dainą, 31 proc. įsigijo bent vieną įrašą, 10 proc. lankėsi Gracelande, 5 proc. matė Elvį scenoje.
Jis_ Kurtas Cobainas
Muzika_ grunge
Grupė_ „Nirvana“
Gimė_ 1967 02 20
Mirė_ 1994 04 05
Miestas_ Seattle
Žmona_ Courtney Love, ką tik labai pasitaisiusi
Dukra_ keturiolikmetė Frances Bean Cobain, pavadinta mėgstamiausios Kurto grupės „The Vaselines“ garbei.
Pradžia_ Pažintis su Kristu Novoslicu ir muzikinio fono kūrimas redneckams Sietle
Pabaiga_ nekoks atsitikimas Romoje, grįžimas į Sietlą ir dingimas. Po kurio laiko rastas savo namuose.
Pelenai_ Kurto kapas neegzistuoja, jis buvo kremuotas. Todėl pagerbti jo fanai renkasi šalia Lake Washington.

Sabotažas_ iki šiol sklando teorijos apie tai, kas iš tiesų atsitiko Kurtui. Atkakliausiai versijas tiria kažkada Courtney nusamdytas seklys, nors įtarinėjama ir ji.
Neilas Youngas_ jo dainą „My My, Hey Hey“ Kurtas citavo savo priešmirtiniame raštelyje. Po to Neilas Youngas dedikavo Kurtui dalį savo albumo.
Liūdna ten?
C.: Nuobodu. Jaučiuosi paskubėjęs. Tikėjausi čia kažko kito. Naujų lygmenų kūrybai ir hedonijai. Rojaus…
E.: Aš visai patenkintas. Ne Las Vegas, bet… Blizgesys man buvo gerokai pabodęs, nors ir ne savo valia anapus atsidūriau. Be to, jau ir pripratau. Visgi trisdešimt metų esu čia.
C.: Tiesa. Man nebuvo taip pabodę gyvent, greičiau pavadinčiau savo išdaigą akimirkos beprotyste. Bet, stebėdamas, kas dabar vyksta muzikos scenoj ir apskritai pasauly, per daug nesigailiu. Užjaučiu. Bet ir neskatinu ateit čia. Visada spėsit, patikėkit manim… Juk net skonio nejaučiam. Tik atsimenam.
Elvi, kaip jauteisi, kai tavo ir motinos palaikus Memfio kapinėse bandė pavogti?
E.: Blogai. Nes bent ten norėjau ramybės, bet kur tau… Kita vertus, perkėlimas į Gracelandą manęs per daug irgi nesužavėjo. Anapus mes visi lygūs, visi esame šešios pėdos po žeme, todėl kvaila, kai mano kūnas kažkur ne ten, kur visų kitų. Ir dar kaip koks mamos vaikelis, tik su ja…
Jūs ir narkotikai. Dabar galit nebebijot apie tai šnekėt.
C.: ir vėl… Šiaip ar taip, niekada nelaikiau savęs pavyzdžiu kitiems. Ypač vadinamiesiems fanams. Nors visą laiką melavau, tiksliau, tai melavau, tai neturėdavau tam jėgų, bent jau stengiausi apie tai nekalbėti viešai. Ir nesirodyt gatvėj. Nesididžiavau tuo. Nebuvau recreational vartotojas. Todėl dabar esu čia, būdamas 27-rių. O tai, ką iš manęs padarė žurnalistai ir ką per juos apie mane sužinojo pasaulis, tegul guli ant jų sąžinės. Dėl to visiems netgi čia atrodau kaip beviltiškas narkomanas.
E.: Ramiai… jie buvo neišvengiami… Bent jau mano laikais. Armijoj amfetaminą kaip cukrų varydavom. O kai pradėjau gerti vaistus nuo vieno, trečio ir penkto, niekas nežinojo, kas juose iš tikrųjų tūno.
C.: Manau, būtent neišvengiami. Tau dėl armijos, man... net nežinau, kaip pasakyti – banaliai skamba tas „perėjimas į kitą kūrybos lygmenį“. Leisdamiesi mes bėgam nuo tikrovės į minkštesnį pasaulį. Bet jis netikras. Čia, anapus, tai neegzistuoja. Dirbtiniai malonumai liko ten. Mes visi vienodi, be dietų, be heroino, be kavos, be viskio.
E.: Ir be riešutų sviesto. To bene labiausiai pasigendu.
Ko dar?
C.: Sekso.
E.: Sekso. Jo anapus nėra. O kaip galėtų būti? Čia neskirta daugintis, čia patenki ir būni. Mūsų ir taip daugiau, nei gyvųjų.
C.: Kiek, nežinom. Nelabai ir suskaičiuosi. Bet tikrai daugiau, bent keliskart.
O bent kokių nors malonumų yra?
E.: Ne daugiau, nei žinojau iki čia patekdamas. Bet iš naujo jų nepatirsi… Čia neišmoksti nieko naujo, nepasensti nė viena diena ir nesikeiti. Blogyn irgi neini – tai gerai.
C.: Bet užknisa nesugebėti sukurti nė vienos naujos dainos eilutės.
E.: Taip pat užknisa ir tai, kaip dažnai ten, pasaulyje, skamba senosios. Žinai tą anekdotą apie Brežnevą, kuris nuo juokų, pasakojamų apie save tų, kurie gyvi, vartosi kaip ventiliatorius? Jaučiuosi panašiai. Kiekvienąkart, kai kas nors leidžia mano įrašą viršuje, jis skamba mano galvoje.
C.: Gerai, kad bent nepuoli dainuoti…
Kaip žiūrit į savo antrininkus?
C.: Čia gal Elvis daugiau papasakos. Aš gal neturiu – tik studentai languotais marškiniais, kurie tingi praustis.
E.: O tu kaip žiūrėtum? Aš jų bijau… Ypač kai miršta ir pasirodo čia. Kaip ir sakiau – čia niekas nesikeičia, koks ateini, toks ir lieki. O jie ateina, tokie, kaip aš… Labai nemalonu. Manau, daugelis jų kiek susipykę su savim. Niekad neišsižadėčiau savo esybės dėl kažko, na, gerai, talentingesnio. Ar gražesnio. Sau patikau koks buvau… Iki tam tikro laiko. Tada jau buvo truputėlį baisu, nepažinau savęs. O tada atsiradau čia.
Ar tiesa, kad lankai antrininkus jų vizijose?

E.: Nesąmonė. Išsigalvoja. Nei norėčiau, nei sugebėčiau… O suvis labiausiai ramybės, kurios lyg ir linkima mirusiems, man neduoda tie plepalai apie tai, kad aš gyvas. Na, kaip aš galiu būti gyvas, jei paskutinius metus iki užsiversdamas išvis sunkia pastovėdavau? Gėda buvo prieš visus tuos, kurie matė mane scenoje… Gal čia Kurtas ir teisus.
K.: Tu apie „geriau sudegti, negu išblėsti“? Tavo atveju turbūt, kad taip. Bet aš dabar galvoju, kad galėjau taip ir neskubėti… Buvo ką sukurt, buvo ką užaugint. Labiausiai gaila dėl Francis.
O dėl Courtney?
K.: Neramu dėl jos, bet nemanau, kad būtume likę pora.
Tai ji tikrai tavęs nenužudė?
K.: Baikit juokus. Aš buvau tiesiog vienišas, kvailas ir apsidrožęs. Ideali situacija išėjimui. Visos tos teorijos… Nesuprantu, kokia iš to nauda. Juk aš vis tiek čia ir nebegrįšiu. Kur ta žadėta ramybė?
Niekas manęs nežudė. Net nebūtų buvę kam. Neturėjau nieko artimo, buvau
vienišas… Tik aš ir narkai, ir ginklas
Ar laukiat savo moterų čia?
C.: Nelabai… Juk čia nėra malonumų. Tai kokia nauda? Nebent papasakotų, ką praleidom, bet viską, kas susiję su manimi ten, viršuje, jaučiu ir taip. Kalbėjom gi apie Brežnevo efektą…
E.: Ir dėl to, ir dar todėl, kad turėjau pakankamai laiko suprasti, kad nė su viena man visgi ne pakeliui.
Koks didžiausias jūsų indėlis žmonijai?
C.: Manau, kad galėjau padaryt daugiau. Dabar gi keliasdešimt dainų ir tūkstančiai plakatų, cha cha… Dar pilkų megztinių mada. Man tai juokinga. Aš buvau iš savęs, o tie, kurie dar ir dabar yra vadinamieji „Nirvana“ gerbėjai, yra iš manęs. Nenoriu, kad skaitydami mano tekstus, tapatintųsi su manimi. Nenoriu būti stabas. Galiu ir vėl pacituoti savo priešmirtinį raštelį. Garbės man niekada nereikėjo. Ji ir nustūmė čia.
O labiausiai nesuprantu tų, kurie „Nirvana“ atrado tik man pasitraukus. Come on, žmonės. Gyvenkit savo laiku. Ir baikit per kiekvieną klasės susitikimą leist „Smells Like Teen Spirit“.
E.: Supanašėjom, kolega. Norėčiau būti įkvėpęs ne būti elviais presliais, o būti naujais. Aš irgi buvau naujas. Toks ir indėlis. Dėl to aš visiškai patenkintas savo nugyventu gyvenimu, neskaitant neestetiškos baigties Ir net nelabai pykstu dėl „Love me Tender“ nuskalbimo.
O kas dabar gero muzikos industrijoj jūsų akimis?
K.: Taigi sakėm, kad nejaučiam malonumų. Iš akies manau, kad „Foo Fighters“, cha cha… ir „Sonic Youth“, gerbiu, kad jie vis dar yra savimi. Ir Neilas Youngas, savaime suprantama. Netgi truputį laukiu jo čia…
E.: Tikrai ne Michaelas Jacksonas. Vien dėl mano duktės.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS