Kristaps Puķītis („Dirty Deal Audio“): „Reikia išmokti keltis penktą ryto“
„Dirty Deal Audio“ man asmeniškai yra pirmas dalykas, patraukiantis dėmesį galvojant apie šiuolaikinę Latvijos muziką. Žinoma, esu subjektyvi, bet darbas, kurį leidykla-kompanija-šeimyna nudirbo per trejus metus ir visa tai apimantis vientisumas juos iškelia virš minios. Net VICE apie „Dirty Deal Audio“ rašė – nedaug baltiškų inciatvyvų gali tuo pasigirti, tiesa?
Festivalyje „Satta“ šie latviai matomi ne pirmus metus, ir šiemet prisistatys visu gražumu – gros praėjusių metų „Ritmo kovų“ čempionas NiklāvZ, taip pat ansis, Oriole, Kashuks, Kodek, Džūka Čūska, ΩTek...
Kol jaunimas repetuoja, sėdim Prancūzparky ant suoliuko ir kalbam apie gyvenimą, Latviją, muziką bei verslą, kuris visgi kažkaip įmanomas ir underground'e, su projekto krikštatėviu ir pagrindiniu globėju Kristaps Puķītis. Raidėmis sugulė beveik valanda, bet diskusijas su juo būtų galima tęsti iki nukritimo. Išties panašumų turim nemažai, bet yra ir skirtumų, kai kurie verti pasimokymo ir tolesnio pamąstymo.
Kol nepradėjome narstyti „Dirty Deal“ istorijos, norėčiau sužinoti, ką veikei iki jos pradžios. Tradicinis klausimas – kaip susidomėjai elektronine muzika?
Gyvenau Liepojoje, ėjau į 9 ar 10 klasę, klausiau grunge, ir vienas draugas, kuris, beje, vėliau tapo žinomas kaip DJ Brain, pasidalino hardcore techno kompiliacijomis. Na, „Thunderdome“, „RaveBase“ ir panašiai. Kita stipri įtaka tuo metu buvo gyvas latvių elektronikos projektas „Yaputhma Sound System“. Dar vėliau tas pats draugas supažindino su drum’n’bass ir naujaisiais media menais. Vyresnioji mano sesuo taip pat buvo panirusi į meno pasaulį, tad, aišku, aš irgi norėjau ten patekti. Nebuvau nei menininkas, nei prodiuseris, tad turėjau rasti kitą kelią. Taip po truputį ėmiau vadybinti – padėjau organizuoti renginius, festivalius ir taip toliau.
Su DJ Brain, Fee.Nix-Z (arba Cliché) ir Melnizz turėjom tokį „Bio.Codes Production Team“ – mes ir „Värka Kru“ iš esmės atvežėm drum’n’bass į Latviją. Organizavom nemažai sėkmingų vakarėlių, taip pat - naujosios medijos festivalius „Down.The.Tunnelz“ ir „Bio.Form“. Visa tai vyko maždaug nuo 1998-ųjų iki 2002-ųjų, tada persikrausčiau į Rygą.
Ir visada dirbai tik su muzika? Nieko kasdieniško?
18-os tris mėnesius dirbau kebabinėje. Tada tris mėnesius supermarkete. To užteko, kad suprasčiau, jog geriau kartais pavargti vargą, bet daryti tai, kuo iš tiesų tiki.
Universitete irgi nestudijavau. Kažkaip esu skeptiškas dėl aukštojo išsilavinimo. Jei koncentruojiesi į dalykus, kurių nori pasiekti, išmoksti daug daugiau, ir visais įmanomais būdais.
„Dirty Deal Audio“ yra leiblas. Bet prieš keletą metų taip vadinosi klubas Rygoje. Kuo šie projektai susiję?
Viskas prieš 8 metus prasidėjo nuo „Dirty Deal Café“ – tiesa, tai nebuvo kavinė, labiau klubas ir renginių vieta. Taip pat padėjom įkurti „Dirty Deal Teatro“ - jis iki šiol puikiai veikia, nors ir be mūsų pagalbos. Pats niekada nebuvau teatro gerbėjas, bet tuomet pagelbėjom draugams, kurie turėjo lėlių teatro trupę „Umka.lv“ ir ieškojo patalpų.
Dirty Deal Café
Dirty Deal Café
Jau tada, kai atidarėm klubą, svajojom ir apie leidyklą. Tuo metu nebuvo įmanoma visko sukontroliuoti, nes darbas su „Dirty Deal Café“ atėmė visą laiką. Kai šis projektas baigėsi, atlaisvėjo ir mano mintys, o tuo pačiu metu radosi vis daugiau jaunų įdomių atlikėjų. Buvo pats metas imti įgyvendinti seną svajonę.
O kodėl klubas užsidarė? Dėl finansinių priežasčių?
Dėl įvairių – pavyzdžiui, ėmėm nelabai gerai sutarti su investuotojais. Be to, tikrai buvau pavargęs nuo tų darbų. Finansai irgi darė savo. Na, ir turbūt tiesiog atėjo laikas tolimesniems žingsniams.
Kiek metų dabar leidyklai?
Jau beveik treji. 2011-ųjų birželį ar gegužę ėmėm kviesti į atviras trečiadienines repeticijas, o tų pačių metų rugsėjį surengėm pirmą rimtą prisistatymą Rygos centre, „Baltųjų naktų“ renginio metu.
„Dirty Deal Audio“ artistai visi labai skirtingi ir originalūs, bet juos vienija kažkokia keliais žodžiais neapibūdinama nuotaika. Ar ta nuotaika yra tavo muzikinės vizijos dalis?
Ne, konkrečios krypties nesam nusibrėžę. Viena „Dirty Deal Audio“ dalis yra beatmakeriai, atėję iš hiphopo scenos, kita – gadgetiniai vyrukai iš Rygos ir Madonos miestelio.
Ar dirbtumėt su akustiniais projektais, pavyzdžiui, bliuzu?
Ne, bliuzu – ne! Bet jei rasčiau kokį fainą house kurėją, kurio idėjos sutaptų su mūsiškėmis, tada žinoma, kad taip.
Šiaip nesam apie tai diskutavę bendrai. Atskirai teko, bet kažkokio visuotinio pokalbio nebuvo. Iš esmės projekte viskas paremta draugyste. Vieninteliai naui nariai, prisijungę per šiuos trejus metus, yra Mr. Myster (ką tik rašiau apie jo naują EP - D.D.), Džūka Čūska ir Ashnikko – beje, ji ir vienintelė ne iš Latvijos kilusi. Bet kai kurie originalios šeimynos nariai jau atidėjo muziką į stalčių ir užsiima dieniniais darbais.
Dabar kalbos apie naujus narius ne pirmoje vietoje. Ūgtelėjom ir ieškom būdų, kaip teisingai suvaldyti visus procesus – kol kas nesam tikri, į ką tai transformuosis. Iki šiol vadyba užsiėmiau aš vienas, dabar po truputį atsiranda naujų žmonių. Norėtume būti tokie stiprūs, kad mūsų atlikėjams nereikėtų kitų agentūrų pagalbos. Gal nebesiremsim tik draugyste, bet tai natūralus žingsnis.
Prieš pradedant įrašinėti pokalbį pasakojai man apie verslininką, kuris pirmadieniais ateina į jūsų ofisą ir konsultuoja. Gali plačiau?
Prieš kurį laiką persikėlėm į naujas patalpas Latvijos menininkų sąjungos komplekse „Meno kombinatas“. Vieną studiją jau įsirengėm, dabar darbuojamės kitoje, kuri turės ir repeticijų patalpą. Dar yra atviro oro erdvė renginiams.
Ofisas
Ofisas
Studija nr. 1
Studija nr. 1
Studija nr. 2
Studija nr. 2
Viską darom savo rankomis, padeda savanoriai. Pirmąją studiją finansavo „Brigade“– tai Latvijos šiuolaikinio meno centro ir SOROS fondo projektas naujiems kūrybiniams verslams skatinti. Laimėjom konkursą ir gavom pinigų įrangai pirkti. Tai labai pagelbėjo, nes pagaliau turim, kur dirbti.
Taip pat kuriam naują „verslo verslui“ projektą – dirbsime su reklamomis ir panašiais dalykais, kuriems reikia garso ir muzikos. Tai - papildoma pajamų dalis. Komandą turim tikrai gerą, dabar baiginėjam su įvaizdžio darbais, rugsėjo viduryje turime startuoti. Potencialo tikrai yra, jau dabar dirbame su rimtais tarptautiniais klientais. Norėčiau, kad šis verslas įsisuktų, tada galėčiau vėl atsidėti „Dirty Deal Audio“.
Dar yra „Baltic Trail“, elektroninės muzikos kūrėjų susibūrimui skirtas projektas, kurį pirmąkart įgyvendinom pernai, o šiemet Rygoje jis vyks rugpjūčio pabaigoje. Tikiuosi, šis projektas išaugs iki vieno svarbiausių muzikinės industrijos renginių Latvijoje.
Na, ir „Karaļūdens“ – kas ketvirtį pasirodantis latviško hiphopo rinkinys, įrašinėjamas mūsų studijoje.
Mentorius, apie kurį klausei, tiesiog padeda mums visame kame – studijose, leidykloje, vadyboje – įvesti struktūrą. Jis ateina kiekvieną pirmadienį ir dalinasi žiniomis bei patirtimi. Pavyzdžiui, neseniai kabėjo apie vidinės koncentracijos svarbą. Kaip reikia keltis penktą ryto, skirti laiko paskaityti, pamąstyti, pabūti su savimi ir tuomet dirbti. Atsikratyti įvairių trukdžių, kurie pasitaiko kelyje į svajonę. Apie tai daug galvoju ir nuoširdžiai stengiuosi suvaldyti vidinį savo chaosą.
Šiuo metu darbus esame pasidalinę taip – renginių erdve rūpinasi Džūka Čūska, leidyklos komanda susideda iš Oriole, Minčīša Ieraksti ir manęs, „Baltic Trail“ ir šiek tiek „Dirty Deal Audio“ vadyba užsiima Katrīna Dūka, o „Karaļūdens“ gula ant ansis pečių.
A, negaliu nepaminėti, kad nuo pat pradžios mūsų buhalterė yra mano mama. Ji – vyriausia „Dirty Deal Audio“ narė, labai smagu, kad tais reikalais užsiima savas žmogus.
Kaip per trejus metus užaugo jūsų klausytojų auditorija? Ar tai vis dar draugų draugų ratas?
Net labai užaugo! Aišku, į kai kuriuos renginius ateina tik prodiuseriai, bet šiaip visą tą laiką dirbome pakankamai smarkiai, ir rezultatas yra matomas. Jaunesnioji auditorija mus žino ir pasitiki. „Dirty Deal Audio“, galima sakyti, susikūrė Latvijoje savo sceną.
Šiaip mūsų publika – beveik vien tik latviai. Tai galbūt šiek tiek skiriasi nuo kitų elektroninės muzikos bendruomenių, suburtų sėkmingų promoterių. Aišku, užeina ir rusų, ir niekada nieko blogo nenutinka, nes tai vakarėliai, o žmonės juose – draugiški ir atviri aplinkai.
Tas pasiskirstymas Latvijoje gana organiškas. Pavyzdžiui, žiniasklaida mūsuose irgi dvejopa, skirta arba latviškai, arba rusiškai kalbantiems, tad sunku susikirsti keliams. Taip, laikai keičiasi. Ksenia Kamikaza, va, savo laidose ėmė groti „Dirty Deal Audio“ muziką – manau, todėl, kad visi pasirodysime „Sattoje“.
Promoteriai turbūt tik išloštų, jei nebūtų to pasidalinimo. Auditorija būtų didesnė, o ji savo ruožtų gautų daugiau turinio ir įvairovės.
Aišku, kad būtų geriau. Bet nesu tikras, ar tai įmanoma. Pati muzika skiriasi, nuotaikos skiriasi. Šiaip elektroninės muzikos scenoje visi esam draugiški ir gerbiam vieni kitus.
Kalbu ne tik apie muziką.
Vis tiek ne, nežinau. Būtų žiauriai faina! Bet žiniasklaida orientuota į smegenų skalbimą, ir Latvijos piliečiai priešinami specialiai. Manau, muzika, ypač elektroninė, galėtų būti geras vienijimo, o ne dalinimo, pavyzdys. Hm… sudėtingas klausimas.
Šiemet Ryga – Europos kultūros sostinė. Ar turite ką nors bendra su šia programa?
Ne, konkursai dėl finansavimo vyko, kai „Dirty Deal Audio“ dar tik žengė pirmuosius žingsnius. Turėjom keletą idėjų vėliau, bet organizacija galėjo pasiūlyt tik informacinį rėmimą.
Ar Rygai šis titulas naudingas, kaip manai?
Festivalis „Skanu Mežs“ turi įdomų projektą – garso instaliacijas Rygos botanikos sode. Bendrai kalbant – ne, titulo vaikščiodamas gatve nelabai pajausi. Manau, galėtų būtų daugiau įvairaus mastelio, įvairias subkultūras įtraukiančių veiklų.
Niekad nesvarstei emigracijos galimybės? Muzikos reikalai svetur gal paprasčiau klostosi…
Kai buvau jaunesnis, mąsčiau apie tai ir sau pasakiau, kad išvažiuosiu tik kažką rimta nuveikęs, stuburą užsiauginęs čia. Tada galėčiau bet kur važiuoti ir dirbti, ką tik sumanyčiau.
Bet dabar man labai patinka tai, ką veikiam Latvijoje. Ryga – gera vieta žaisti suaugusių žaidimą. Jei esi aktyvus ir nekvailas, gali veikti, ką tik sugalvojęs. Sienų nėra. Čia ir neįsitempi, ir tuo pačiu gali pildyti svajones. Su „Dirty Deal Audio“ susikūrėm savo Rygą ir gyvenam savo aplinkoje.
Kokios vietos Rygoje tavo mėgstamiausios? Renginiams ir panašiai?
„Kaņepes Kultūras Centrs“ – bet jų komanda dabar keičiasi, tad dar pamatysim, kaip bendradarbiavimas vyks ateityje. Dar 9K1… šiaip daug gerų vietų neturim. Arba aš per kritiškas. Esam groję „Piens“ ir kitur, bet apskritai…
Smagu, kad turim savo štabą, kur ir organizuojam renginius Kaip ir sakiau, jis yra „Meno kombinate“. Vienas iš mūsų tikslų – prikelti šį kvartalą ir paversti jį naujų kūrybiniu Rygos centru. Dabar čia viskas labai underground, jei nežinai tiksliai, iš gatvės įėjimo nerasi. Ir nenuomojam patalpų kitiems.
Meno kombinatas
Meno kombinatas
Kas rūpinasi grafiniu „Dirty Deal Audio“ dizainu?
Dirbam su trim menininkais – tai Mārtiņš Zutis, kuriantis mūsų puslapį, plakatus ir dar kai ką. Taip pat su Margrieta Dreiblate, TV Maskava žmona, kurianti neįitkėtinus dalykus, ir daugelio mūsų vaizdo darbų autorė Ina Vare.
Dar planuojam pristatyti merchandising’o kolekciją – čia dirbame su Ieva Smilga, kuriančia įdomius personažus.
Kaip esate susiję su iliustracijų žurnalu „Popper“?
Esam seni draugai. Prieš kokius dešimt metų bombindavau Rygos gatves, dalis „Popper“ kolektyvo darė tą patį. Taip pat klubo laikais esu organizavęs street art’o dirbtuves, jose jie irgi dalyvavo.
„Popper“ Latvijos kontekste yra unikalūs, kaip ir mes, tad kažkaip deram vieni su kitais, palaikymas abipusis. A, ir „Popper“ narė Maija Kurševa sukūrė „Dirty Deal Audio“ logo.
Minėjai, kad nesi prodiuseris, bet kartais padidžėjauji, tiesa?
Aha, radijuje ar šiaip renginiuose. Taip išėjo – muzika juk mane supa kasdien. Bandau savo DJ setuose pristatyti mūsų šeimynos ir Baltijos šalių skambesį apskritai. Tai lyg papildoma sklaidos platforma. Naudoju „Virtual DJ“ – žinau, kad nieko gero, bet vis dar mokausi.
Prieš keletą mėnesių gavau dovanų „Roland MC-505“ - jau 25 puslapius manualo perskaičiau.
Iš 500?
Iš 800! Bet jau esu dalyvaves keliuose jam’uose mūsų štabe, tad gal visa tai nuves kažkur rimčiau. Labai norėčiau kurti muziką, tik, kaip jau sakiau, reikia susiroganizuoti save, kad rasčiau tam laiko.
Kaip esat susiję su Lietuva?
Per muziką, žinoma. Kai Vaiper ir „Renegads of Bump“ pradėjo visą tą beatmakerių bangą, buvo išleistos „Ritmo kovų“ kompiliacijos ir vyko pirmos varžybos, visa tai man tapo didele motyvacija judinti „Dirty Deal Audio“ reikalus. Tuo metu nieko panašaus Rygoje nebuvo. Susipažinom su Vaiperiu ir jau porą metų vis ką nors veikiam kartu. Taip pat ir su „Satta“ festivaliu, lietuviai įtraukti ir į projektą „Baltic Trail“.
Ar galėtų lietuvis tapti „Dirty Deal Audio“ nariu?
Manau, šeima turėtų išlikti latviška. Kaip tik dėl to ir yra „Baltic Trail“.
Visai pamiršau paklausti anksčiau. Koks tinkamiausias formatas jūsų muzikai? Ar skaitmeninė leidyba – tvirtas pasirinkimas, ar linkstate link fizinių laikmenų?
Taip, svajoju apie vinilą, bet pirma reikia sugebėti jį leisti.
Ar vis dar stovi Rygos plokštelių fabrikas? Gal galėtumėt jį perimti? Haha.
Jau daug metų jis nebeveikia. Beje, pirmasis klubas, kuriame dirbau, „Aura“, veikė būtent plokštelių fabriko kultūros namuose. Bet tik tris mėnesius. Tris labai hardkorinius mėnesius. Buvo gera pamoka, kaip nedaryti dalykų.
Kaip dėl kasečių? Funky formatas.
Gal kada nors. Dabar svarbiausia susitvarkyti su visais darbais ir daryti juos geriau. Kol kas mokomės. Anksčiau tiesio veikėm, ir viskas tiesiog įvykdavo. Reikia išmokti ieškoti naujų galimybių.
Kol kas muziką tiesigo kraunam į „Bandcamp“, organizuojam prisistatymus, leidyklos renginius, gaunam dėmesio Latvijos žiniasklaidoje - taip pat VICE apie mus rašė.
Latvijos muzikos eksporto agentūra tiki, kad gali padėti mums su sklaida užsienyje. Agentūros įkūrėja Agnese atėjo iš pop pasaulio, turėdama tokių grupių, kaip „Brainstorm“ ir „Instrumenti“ vadybos palaikymą, bet ji rūpinasi ir elektronine muzika, kad valdžia kreiptų dėmesį ne tik į klasiką ar liaudies kūrybą.
Tai dalyvaujate tarptautinėse muzikos mugėse?
Prisistatėme Talino muzikos savaitėje, labai tikiuosi, kad dalyvausime ir vilnietiškoje šį rugsėjį. Galimybių yra ir kitų, bet pirmiausia reikia išmokti keltis penktą ryto. Ir dešimtą eiti miegoti. Ir rasti naujų kolegų. Viskas pas mus smagu ir įdomu, ir viskas turi ateitį. Galima vargti, galima klysti, jei tik tai veda į kažką gero.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS