Weeding Dub: „Publika yra grupės narys, lemiantis pasirodymo nuotaiką“
Iš pavasario ir fabriko „Sanitas“ į vienuoliktų vienuolikto vienuoliktą ir fabriką „Lituanica“ persikėlęs miesto festivalis „Insanitus“ neriboja muzikinių užmačių ir šiemet po stogu sutalpins penkias bestoges erdves garsams. Vienas iš gyvojo cecho užjūrio svečių – prancūzas Weeding Dub. Jo širdies muzika akivaizdi jau iš pseudonimo; atlikėjas ne tik gaudo dub aidus studijoje, bet ir yra smagiai įvaldęs klavišinį pučiamąjį instrumentą – melodiką (ar kaip jis vadinasi lietuviškai?).
Atviras, mylintis pasaulį ir perduodantis likėjimus visiems dub & reggae gerbėjams Weeding Dub pasakoja man apie prancūziškus ir britiškus Jamaikoje prieš keliasdešimt metų gimusios ir šiandien kompiuteriškiausiuose kūriniuose neretai padvelkiančios muzikos reikalus. Taip pat situaciją Jamaikoje šiandien ir tai, kur galima atostogauti ateinančią vasarą.
Ar didelė prancūzų dub scena? Kuo ji ypatinga?
Sakyčiau, pastaruosius penkerius ar šešerius metus ši scena auga kasdien. Pradžioje buvo daug grupių, kurios dub atlikdavo instrumentais. Pionieriai – „Improvisators Dub“. Vėliau – „High Tone“, „Zenzile“ ar „Brain Damage“. Ir daugybė kitų.
Vėliau į Prancūziją atkeliavo roots & dub soundsystem kultūra. Ras Abubakar soundsystemas „Zion Gate Hi Fi“ – vienas pirmųjų. Tuomet atsirado „Blackboard Jungle“, „Lion Roots“ ir daugelis kitų. Kiekviename šalies kampe rasi namudinių soundsystemų. Ir dub vakarėliai vyksta kiekvieną savaitgalį.
Ką veikei iki pradėdamas pats kurti dub? Kokia muzika domėjaisi?
Roko grupėje grojau klavišiniais. Vėliau atradau elektroninę muziką ir jos kūrimą kompiuteriu. Tai buvo prieš gerus dešimt metų. Dub era man prasidėjo 1999-aisiais, po to, kai išgirdau savo draugo reggae grupę.
Ką tokio tau duoda dub, ko negali pasiūlyti kiti žanrai?
Dub muzika – tai reggae muzika. Labai svarbu tai suvokti. O reggae – tai muzika su ilga istorija. Tai sąmoninga, kenčianti muzika, savyje nešanti žinią. Ne tik garsai šokiams. Tai labai svarbu. Ir todėl man tai patinka. Be to, dub plotmėje galime eksperimentuoti su garsu, lygiai kaip elektroninėje muzikoje. Man tai labai artima. Galiu tą patį kūrinį pakreipti įvairiomis kryptimis, suteikti jam daug skirtingų prasmių, tai smagu.
Yra ir terminas neo-dub, kaip jį paaiškintum?
Manau, jį sugalvojo žurnalistai, ne itin išmanantys reggae kultūrą. Dar kartą pasikartosiu – dub yra reggae, reggae yra dub!
Esi minėjęs, kad tave įkvėpė muzikantai iš Anglijos. Kaip čia taip?
Esu iš Šiaurės Prancūzijos, taigi Londonas netoli. Kai buvau paauglys, vyresni draugai ten mane supažindino su soundsystem kultūra. Labai gerbiu Jungtinės Karalystės dub sceną – ji viena didžiausių pasaulyje. Ypač mėgstu produoserius „The Disciples“, mediitatyvų „Alpha&Omega“ skambesį, nurautus „Iration Steppas“ stepperius...
Negaliu nepaminėti ir „Vibronics“, „Dead & Fred“, Jah Tubby ar Jah Warrior už šio leidinius su legendiniais vokalistais... Kalbant apie soundsystemus man labiausiai patinka, aišku, „Jah Shaka“, „Aba Shanti I“ ir „Channel One“.
Kas yra tavo paties gerbėjai – jie prancūzai ar iš viso pasaulio? Koks palaikymas tau smagiausias?
Per pastaruosius trejus metus grojau daugiau nei 20-yje šalių, įvairiose pasaulio vietose, ir kiekvienoje atradome dub mylinčių ir mus palaikančių žmonių. Visuomet smagu sulaukti laiškų iš klausytojų, kuriuos tavo muzika palietė, taip pat labai patinka įrašinėt muziką būnant kelyje, bendradarbiaujant su naujais pažįstamais muzikantais. Taigi, Lietuvos vokalistai... Hehe.
Ar niekad kurdamas nebijai, kad nebenustebinsi savo gerbėjų ar nebeišpildysi jų lūkesčių?
Kai esu studijoje, apie tai tikrai negalvoju. Visos mintys sukasi apie tai, kokį jausmą noriu išreikšti ir pernešti žmonėms savo muzikos pagalba.
Kaip atrodo gyvi tavo pasirodymai?
Studijoje įrašytus kūrinius padalinu dalimis – bosas, dūdos ir taip toliau. Scenoje miksuoju ir dėlioju jas gyvai, smarkiai improvizuoju, ir todėl, nors ir ruošiuosi prieš veiksmą, kiekvienas mano pasirodymas yra unikalus. Niekad nežinau, kas bus, tai priklauso nuo paros meto, akimirkos nuotaikos, žmonių palaikymo... Beje, mėgstu sakyti, kad publika yra grupės narys, lemiantis pasirodymo nuotaiką. Kartais kūrinį galiu ištęsti iki 20 minučių, jei jaučiu poreikį iš žmonių. Ir man tas bendravimas su publika labai patinka!
„Insanitus“ pasirodysi drauge su MC Oliva. Ar MC leidi į pasirodymą atsinešti savo idėjų, ar naudoji jį kaip instrumentą?
Leidžiu improvizuoti tekstais ir melodijomis, o po to jo balsą nudubinu taip, kaip studijoje. Tai dar viena priežastis, dėl kurios kiekvienas Weeding Dub pasirodymas yra kitoks.
Ar tai labiau koncertai, ar vakarėliai?
Visaip gali būti. Kartais scenoje telpa du ar daugiau MC, kartais tai griežtai dub sesija, kartais esame artimesni soundsystem sampratai. Viskas priklauso nuo renginio.
Esi grojęs Jamaikoje?
Ne, Jamaikoje roots & dub muzika nėra labai populiari. Žmonės ten klausosi dancehall ir ragga, o tai jau ne mano skoniui.
Parekomenduok kokių nors dub ar dub-draugiškų festivalių Europoje, gal kitą vasarą aš ar skaitytojai nulėksim.
„Rototom Sunsplash“ Ispanijoje (anksčiau vykęs Italijoje), „Outlook“ Kroatijoje, ten pat vykstantis „Seasplash“ . Ir mūsų partneriai čia, Lilyje – „Djoloff Café“.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS