Ambivalent: „Kai mano kūrinys pasirodo prekyboje, jį gali groti kiekvienas, tad kam pačiam tai daryti?“
Nuo 2007-ųjų elektroniką skleidžiantis susivienijimas OKPC į Kauną buvo atvilioję ir Apparat, ir Monolake. Balandį jų taikiklyje – amerikietis Ambivalent, man nepanoręs pasakoti apie praeitį Richie Hawtin kompanijoje – bet, kiek skaičiau, iš M_NUS jis pasitraukė pritrūkęs kūrybinės laisvės. Ją techno kūrėjas dabar dalina tokioms leidykloms, kaip „Cocoon“, taip pat turi dvi nuosavas. Apie jas, nesibaigiančias keliones ir geriausius didžėjus istorijoje – kiek žemiau. Šokiai – balandžio 15-ąją bare „Lizdas“, kartu su Mantu T. ir OKPC didžėjais.
Užaugai Vašingtone – papasakok, kaip skambėjo tavo paauglystė? Ar klausei radijo, kur eidavai šokti?
Paskutiniam ano amžiaus dešimtmety ėmiau vaikščioti į renginius, tuomet Vašingtone virė tikrai tirštas techno, industrial, punk, hip-hop ir kitų dalykų katilas. Buvo puikus metas pažindintis su underground skambesiu, būtent tuo laiku Vašingtone iškilo daug stiprių artistų. Mano herojai tuo metu buvo „Deep Dish“ ir John Selway – jie įrodė, kad sėkmingu gali tapti ir nebūdamas iš Niujorko, Čikagos ar Detroito.
Visgi nusprendei kraustytis kitur, kas tam pastūmėjo? Ar namuose dabar esi herojus?
1993-aisiais išvykau į Baltimorę, po poros metų – į Londoną, tuomet Niujorkas 1996-aisiais. Matyt, tiesiog reikėjo išsilakstyti. Nepasakyčiau, kad kur nors esu herojus, bet tėvai mane myli, namuose tai svarbiausia.
Lars Borges nuotr.
Lars Borges nuotr.
Londonas-Niujorkas-Berlynas – įdomus maršrutas. Ko kiekvienas miestas tave išmokė?
Skirtingų dalykų skirtingais etapais. Berlyne pirmąkart apsilankiau prieš 13 metų, tuomet ten tvyrojo laukinė laisvė, dabar jos nebejaučiu. Sustabarėjo ir Niujorkas. Kūrybingoms bendruomenėms reikia šiek tiek chaoso, visgi galiausiai pakyla nuoma ir laisvės sumažėja. Įdomu, kur laukia kitas nuotykis.
Niujorke dalinaisi butu su vokiečių didžėja Camea – ar tai buvo atsitiktinumas? Ar ši pažintis pasitarnavo karjeroje?
Visiškas atsitiktinumas. Tiesiog kreipiausi pagal skelbimą „Ieškomas kambariokas Brukline“. Pabendravę išsiaiškinome, kad sutampa skoniai, abu buvome didžėjai. Iš Camea daug išmokau, vis dar mokausi. Esu jai labai dėkingas už tai, kad buvo pirmoji, išleidusi mano muziką!
Kaip tapai radijo laidų vedėju? Ar ši pozicija turėjo įtakos klubiniams pasirodymams?
Pažinojau „East Village Radio“ steigėjus, eteryje atsirado laisvo laiko, jie man leido jį užimti. Daug sugaišau ieškodamas rėmėjų, online radijas tuo metu buvo brangokas malonumas. Bet buvo verta. Kaip didžėjus, radijo eteryje išmokau daug. Dvi valandos naujos muzikos kiekvieną savaitę 10 metų – gera treniruotė prieš grojant klubuose.
Ką mąstai klausydamas senų savo kūrinių? Ar ką nors keistum?
Oi, negaliu jų klausyti. Girdžiu visas klaidas. Apskritai neklausau nieko, ką įrašiau anksčiau nei prieš dvejus metus, kitaip labai susikremtu. Sunkoka tramdyti norą kažką tvarkyti, tobulinti. Todėl stengiuosi naują kūrybą kuo greičiau išleisti, kad nebeturėčiau galimybės koreguoti!
Ar groti savo kūrinius DJ setuose gerai, ar nelabai? Suprantu, kad tai – nebloga rinkodaros priemonė, bet ar tikrai prideda setui meninės vertės?
Retokai groju savo kūrinius, kurie jau oficialiai išleisti. Bet kuriu labai daug, taigi nuolat groju kažką tam, kad patestuočiau, ar tiesiog mėgaujuosi, kol dar neišleidau. Manau, tai prideda unikalumo. Kai mano kūrinys pasirodo prekyboje, jį gali groti kiekvienas, tad kam pačiam tai daryti?
Techno kadaise buvo sukilėlių garso takelis. Ar tebėra šiandien? Ar yra prieš ką kovoti?
Manau, techno vis dar gali būti toks radikalus, kaip anksčiau, bet reikėtų nepamiršti, kas tame radikaliausio – tai erdvė, laisva ir atvira visų spalvų, lyčių, religijų, požiūrių ir pomėgių žmonėms. Kai pagalvoji apie tai, kaip retai visuomenė leidžia susirinkti į tokią nedalomą ir laisvą šeimą, tai techno tikrai skamba kaip sukilimas.
Kaip tvarkaisi su pervargimu ir kitais pašaliniais nuolatinio keliavimo po klubus ir festivalius efektais? Ar riboji savo pasirinkimus grodamas tam, kad geriau jaustumeis kitą dieną, ar visgi rokenrolas valdo?
Jau išmokau pamoką, kad alkoholis ir narkotikai turi siaubingai didelę įtaką darbingumui. Man patinka ši muzika, patinka didžėjavimas kaip meno forma, noriu visa savo dėmesį skirti darbui. Nesu teisėjas, tik žinau savo ribas. Labai patinka išlieti susikaupusią energiją studijoje, o jei kamuoja pagirios, tai neįmanoma.
Kurios šalys, miestai ar klubai tavo kelionėse paliko svarbiausią žymią?
Mano pasaulio centras – Niujorkas, stengiuosi praleisti jame kiek įmanoma daugiau laiko.
Vienas tavo slapyvardžių – „Amber“, o gintaras yra vos ne nacionalinis Lietuvos pasididžiavimas. Kas per sutapimas?
Mane žavi gintaras kaip substancija! Tokį vardą pasirinkau tik dėl to, kad jis skamba panašiai, kaip Ambivalent. Šiuo metu projektas pristabdytas, bet gal kada nors grįš.
Savo leidykloje esi išleidęs belgus „GoldFFinch“ – ir kol kas tik juos bei save. Ar taip ir bus ateityje?
„Valence“ auga, netrukus paskelbsiu apie naujus vardus leidykloje.
„Delft“, kita tavo leidykla, skamba labai jau olandiškai – na, taip vadinasi miestas šioje šalyje. Kokia to koncepcija?
Man visuomet patiko Delfto porcelianas – tas mėlynos ir baltos santykis įkvepia. Augdamas klausydavau reivo įrašų iš Olandijos ir Belgijos, man tai reiškia tiek pat, kiek Detroito techno saulėtekis. Tad leidykla skirta muzikai, kurios dvasia ateina iš techno šaknų.
Geriausias kada nors matytas DJ setas?
Neseniai regėjau, kaip kartu grojo The Black Madonna ir Mike Servito. Pačiam pasisekė groti prieš juos. Jie man – geriausi per ilgą laiką matyti didžėjai. Fenomenalūs artistai, nuostabūs žmonės.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS