Timothy J. Fairplay: Žiūrėti itališkus filmus apie zombius apsimoka
Savanoriškai atitrūkau nuo festivalinių reikalų likusiai vasaros daliai, bet negaliu neskirti dėmesio jaunai iniciatyvai „Logout“, artimiausią savaitgalį užklupsiančiai kažkur netoli Ukmergės. Išsiloginti ant ežero kranto padės išties draugiška vietinių artistų rinktinė – nuo Manto T. Iki Deneez su Noruišiu, ir hauseriai, ir smaliniai, ir tech, ir sintetiniai. Nors nesilankiau pirmame „Logout“ pernai, man žvelgiant į programą ji primena pirmąsias „Spartakiadas“. Nebūtinai vardais, labiau jų mišiniu. Bet ne visai apie tai šis įrašas, o apie pagrindinį „Logout“ svečią.
Susipažinkit – ne Londone užaugęs, bet ten kokį dešimtmetį jau gyvenantis Timothy J. Fairplay, viena antroji projekto „The Asphodells“ – kiti 50% priklauso Andrew Weatherall. O tai jau garantas, kad Tim’as yra real deal. Dar galima pridėti grupę „Battant“, kurią prodiusavo Vilniaus garbės piliečiai Ivan Smagghe ir Tim Paris, o jos narė buvo C.A.R. Visi savi, ir tuo pačiu visi nenusakomai skirtingi. Nesudėliojami taip lengvai pagal tempus ar dešimtmečius, iš kurių skolinasi semplus.
Man dar patinka, ką Tim veikia kartu su kolega Scott Fraser, prisidengę „Crimes of the Future“. Tad įžangai – nelabai seniai jų šokiuose įrašytas setas.
Dirbi su Andrew Weatherall. Ar ši partnerystė buvo kažkas, ko ilgai siekei?
Buvau grupės „Battant“ narys, o susibūrėm mes ten ir tuo pačiu metu, kai Andrew rengė „Haywire“ seriją. Mums reikėjo repeticijų erdvės, o jis kaip tik turėjo laisvą patalpą savo studijoje. Tai buvo prieš dešimt metų. Bet neslėpsiu, kad jo fanas esu nuo paauglystės.
Kokia jūsų bendro projekto „The Asphodells“ ateitis?
Dabar dirbame atskirai, tiesa, neseniai kartu įrašinėjom keletą jo naujų remiksų. Esmė tame, kad Andrew studijų erdvė Scrutton gatvėje netrukus bus nugriauta, tad visi išsikraustome. Aš kartu su Scott Fraser dirbsiu Fish Island, o Andrew palieka Rytų Londoną. Tad pamatysim, kai nurims persikraustymo dulkės – gal kitąmet vėl kažką bendra nuveiksim.
Paauglystėje klausei indie. Kaip gi atsidūrei už DJ pulto?
Indie man gana greitai pabodo. Nemoku ilgai koncentruoti dėmesio į vieną reikalą, be to, ši muzika buvo gana konservatyvi. Aišku, ir šokių muzika gali tokia būti – kokį gi kitą žanrą geriausiai apibūdina jo tempas? Didžėjauti pradėjau 18-os. Ten, iš kur esu, visiems tuo metu patiko drum’n’bass ir šlamštiniai breaks’ai, tad aš su savo house buvau šiokia tokia balta varna.
Filosofijos studijos padėjo į muziką pažvelgti iš kitų kampų, ar visgi muzika tave nuo gilesnės akademinės veiklos atitraukė?
Iki įstodamas į filosofiją jau kuris laikas muzikavau. Apskritai kai pasakau, ką studijavau, daugelis galvoja, kad filosofija – sausas mokslas, beveik kaip matematika. Gilinausi į estetiką, magistro studijose tyrinėjau romantizmą, tad su muzika sąsajų tikrai netrūko.
Būtų pretenzinga teigti, kad studijos kažkaip tiesiogiai paveikė mano kūrybą. Kai esi klube, juk nenori, kad kažkas tave bandytų mokyti.
Tad nuspręsta, būsi muzikantas amžinai?
Tik tai ir esu veikęs, tad net jei ir pradėsiu kokią kitą veiklą, muzikuoti tikrai nenustosiu. Galėčiau grįžti prie mokslinės veiklos, bet iš esmės nesu karjeristas. Man patinka keliauti – dar daug liko vietų pasaulyje, kurias trokštu aplankyti.
Ar įvardintum sceną, kuriai priklausei ar priklausai šiuo metu?
Norėčiau tikėti, kad nepriklausiau ir nepriklausau jokiai.
O ar yra tekę pastebėti, kad tavo skambesys turi įtakos kitiems prodiuseriams?
Turbūt taip – šiandien nemažai kūrinių primena muziką, kurią įrašinėjau prieš keletą metų.
Ar klubai bei festivaliai tau patinka, nes gali ištirpti minioje, ar kaip tik dėl socializavimosi aspekto?
Man tiesiog labai patinka visą naktį stovėti scenoje pries publiką.
„Logout Festival“ esi headliner’is. Ar tai – papildomas krūvis ruošiantis setui?
Ne, viskas gerai, aišku, atmosfera kitokia, nei visą naktį grojant „Crimes of the Future“ vakarėlyje. Bet vakarėlis yra vakarėlis.
Kokį greičiausią BPM gali išvystyti?
Neturiu taisyklių. Dažniausiai vynioju aplink house tempą, bet turiu ir labai greitų įrašų.
Kai nusprendi ar esi paprašytas sukurti remiksą, nuo ko pradedi?
Apsiimu tik tuomet, jei mane domina originalas ar matau potencialą kuriame nors jo elemente. Ta prasme, originali kūrinio versija nebūtinai turi patikti. Šiaip nėra sudėtinga – tiesiog ištrini nereikalingas kūrinio dalis, palieki tave dominančias, ir aplink jas sustatai naują kūrinį. Nieko genialaus. Remiksuoti lengviau, nes pačiam nereikia parašyti visų takų.
Kas yra geriausias tavo muzikos remiksuotojas?
Nėra tiek daug tų remiksų, o tų, kuriuos man darė Andrew Weatherall, buvau garso inžinierius, tai gal nesiskaito. Manau, kitąmet jau turėsiu iš ko rinktis, turi pasirodyti remiksų EP. Kol kas mėgstamiausia yra „The Asphodells“ kūrinio versija, kurią padarė Black Merlin.
Užaugai greta Braitono, turbūt daug laiko ten praleidai, o mane šis pajūrio miestas visada žavėjo. Papasakok, kas ten tau geriausia, o kas – nelabai?
Taip, paauglystėje dažnai ten vykdavau, nes tai buvo artimiausia vieta, kurioje kažkas vyko. Labai patiko įrašų parduotuvės, buvo tikrai fantastiškų, taip pat visos šlamšto parduotuvės – tai galbūt paaiškina mano meilę kičui. Ten pradėjau vaikščioti į klubus. Taip pat tuo metu Braitone gyvavo milžiniška oldschool hiphopo scena – nors pati muzika man labai patinka, visas veiksmas buvo be galo varginantis.
Spėju, turi tūkstančius plokštelių. Kokios tavo kolekcijoje vertingiausios?
Nesu labai išprotėjęs kolekcionierius, nors taip, turiu daug. Bet paprastai daug vienai plokštelei neišleidžiu. Visgi yra kolekcijoje tokių, kurios dabar jau normaliai pabrangę. Tiksliai nepasakysiu, kas – kiek, bet filmų garso takelių įrašai tikrai vertingi, nors šiandien nemažai jų jau perleisti. Dar „Dance Mania“ klasika.
Aha, apie garso takelius. Žinau, kad juose semiesi įkvėpimo. Kokių filmų galėtum parekomenduot gilios nakties peržiūroms?
Neseniai pasikartojau „The Keep“, dievinu „Tangerine Dream“ įrašytą garso takelį. Aną savaitę tuo tarpu šnekėjau su kažkio apie Nico Fidenco, tad perklausiau nemažai jo kūrybos. Pavyzdžiui, jo muzika filmui „Zombie Holocaust“ – tarp mano ilgamečių favoritų.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS