Resoe: „Echocord“ ir „Baum“ vertę suvokiau išgirdęs, kad tai – geriausiai perkami dub techno leiblai Japonijoje“
Mano santykis su dub techno tikrai intymus, kaip ir pati muzika, reikalaujanti maksimalaus atsidavimo bei panirimo, ir labai apsidžiaugiau išgirdusi apie vietinę, lietuvišką jos leidyklą „Redscale“. Apie tai jau kalbėjausi su jos iniciatoriumi ir puikiu prodiuseriu grad_u, o penktadienį jis kviečia artimiau susipažinti su daniškais aidų garsovaizdžiais.
„Kablyje“ – leidyklos „Echocord“ naktis (beje, šeštadienį tokia pati, tik su kitais artistais, vyks „Tresor“ Berlyne), o pagrindinis jos svečias – taip pat ir savo leidybinį vienetą puoselėjantis Resoe, arba Dennis Uprock, iš Kopenhagos. Kartu su „Echocord“ įkūrėju Kenneth Christiansen jie prisistato ir kaip „Pattern Repeat“. Danas, kaip ir grad_u, padavimus seks gyvai, o kol kas atsakinėja į mano geografiškai subalansuotus klausimus.
Biografijoje mini, kad turi sukaupęs 25-rių metų patirtį. Kaip, kur ir kada viskas prasidėjo?
1986-aisiais, kai man buvo 14, kartu su keliais vaikystės draugais pradėjome didžėjauti – grojome hiphopą. Tuomet turėjome tik vienam iš draugų dėdės iš JAV parvežtą mažą mikšerį ir du diržais sukamus patefonus. Tuo metu man patiko „Kraftwerk“ ir electro hip hop skambesys, tad, horizonte pasigirdus techno ir house garsams, jie mane taip pat labai sudomino.
Per ketvirtį amžiaus turėjai reikalų su labai įvairiais žanrais. Kuo kiekvienas jų tau ypatingas?
Muziką matau kaip įvairialypį objektą. Dažnai man klijuojama dub techno etiketė – dėl to, kad turiu leidyklą „Baum“, ir dėl to, ką esu išleidęs „Echocord“. Studijoje kreipiu dėmesį į momentą, ne į žanrą. Jei nuotaika krypsta į dub techno, tuomet tyrinėju sluoksnius ir atmosferas, bet kartais tai virsta deep house ar dubstep kūriniu.
Jei norėtum žmogui, niekada neragavusiam dub techno skonio, jį pristatyti, kokius 5 kūrinius rekomenduotum išgirsti pirmiausiai?
1. Maurizio – M5
2. Substance – Relish
3. XDB – Descap
4. Luke Hess - Reel Life (CV313 Dimensional Space Mix)
5. Leftover - Desolate Plains
Kopenhagoje visi, net ir nebuvę, žino undinėlę ir Kristianiją. Kokį turistų nenudrožtą miesto simbolį rekomenduotum aplankyti?
Sakyčiau, nukeliaukite į botanikos soda. Jauki, graži vieta.
Pati esu šokusi Kopenhagos klubuose „Dunkel“ ir „Rust“ – tiesa, tai buvo gal prieš penkerius metus. Ar jie vis dar geri? Kur nusivestum aplankyti atvykusius kolegas?
Niekada nebuvau „Dunkel“ mėgėjas. „Rust“ anksčiau buvo geras, bet jau kelerius metus neteko užsukti, tad negaliu nieko pasakyti. Apskritai out einu retokai, o jei ir išeinu, tai renkuosi „Culture Box“ – mano ryšys su ta vieta ypač artimas. Programos vadovas ir „Echocord“ įkūrėjas Kenneth visuomet įtinka mano skoniui, tad nėra ko kitur ir vaikščioti.
Ar egzistuoja Danijoje sveika dub ir dub techno scena?
Nepasakyčiau, kad ji Kopenhagoje apskritai egzistuoja – žinoma, be manęs yra ir daugiau prodiuserių bei DJ, kurie vertina šį skambesį, turime ir gerų leidyklų. Yra tokia koncertų erdvė „Stengade“, kurioje veikia sekmadienio reggae klubas „RubA'Dub Sundays“. Jį pries septyenrius metus pradėjo mano bičiuliai. Pats jau kurį laiką nebuvau, bet ten dub ir reggae tikrai skamba geriausiai ir gausiausiai.
Muzikantas – karjera ar gyvenimo būdas? Planuoji ateities žingsnius ar plauki pasroviui?
Muzika domiuosi nuo vaikystės, tad man tai gyvenimo būdas. Daugelį metų didžėjavau, ir nemažai laiko išgyvenau tik iš muzikos. Šiandien kartu su žmona turime savo verslą, taip pat dirbu su garsu reklamoms ir panašiai. Ateityje… Taip, plaukiu pasroviui. Niekada nežinai, kas gali nutikti.
Kurią bendravimo su klausytojais formą vertini labiausiai – leidinius, podcast’us, DJ setus, gyvus pasirodymus?
Man labai patinka groti gyvai ir taip išbandyti naują muziką, bet kadangi didžėjauju jau labai seniai, ši raiškos forma man irgi svarbi. Podcast’us mėgstu, bet neturiu daug laiko jiems klijuoti – vietoj to renkuosi kūrybą.
Kiek savas jautiesi socialinėje medijoje?
Ne itin dažnai apie tai galvoju. Retkarčiais atnaujinu statusą, bet tai būna įrangos naujienos ar kažkas panašaus…
Beje, kaip susipažinai su Kenneth? Ar jis – geriausias kūrybinis partneris?
Kadaise dirbau įrašų parduotuvėje „Loud“, o Kenneth buvo pastovus mano klientas. Vėliau ir pats ten įsidarbino. Istorija tokia, kad iki tol jis turėjo – kartu su mūsų bičiuliu Morten Kamper – nuosavą recordshop’ą „Science Fiction“. Jie buvo visai už kampo nuo „Loud“ ir koncentravosi į techno bei elektroniką.
Žodžiu, „Loud“ savininkams buvo pasiūlyta perpirkti „Science Fiction“, ir ši parduotuvė tapo mūsiškės techno skyriumi. Be abejo, Kenneth liko ten dirbti ir naujajam skyriui vadovauti, o kai jam būdavo išeiginės, aš perimdavau jo rolę. Iš bendradarbių tapome tikrai gerais draugais, ėmėme drauge leisti laiką ir po darbo.
Tad taip, Kenneth – mano geriausias draugas ir pagrindinis kūrybinis partneris. Mes tiesiog galvojame panašia kryptimi. Mėgstame tuos pačius atlikėjus ir garsus. Kai kuriame kaip „Pattern Repeat“, išties susigrojame. Dirbu ir su kitais atlikėjais, bet šiuo metu apie tai nėra daug ko pasakoti.
Kokius skirtumus pats matai tarp „Echocord“ ir „Baum“?
Muzikine prasme tai tikrai panašios leidyklos. Visgi „Echochord“ veikia daug seniau. „Baum“ įkūriau, nes turėjau keletą kūrinių, kurių nenorėjau dalinti kitiems. Kenneth tikrai patiko pirmasis „Baum“ leidinys, tad jis pakvietė kažką duoti ir „Echocord“.
Galima sakyti, kad „Baum“ gilesnė skambesiu ir dar ne tokia įsitvirtinusi, bet iš esmės, kaip ir sakiau, mes žiūrime ta pačiame kryptimi, tad ir leidyklos panašios.
Kada supratai, kad „Echocord“ – jau tikrai svarbus ir vertingas dub techno vienetas?
Man „Echocord“ svarbus nuo pat pirmųjų leidinių, nes visų pirma tai – daniškas dalykas, ir Kenneth išleido tikrai labai gerų gabalų. Visuomet buvau Mikkel (Milkkel Metal) fanas – jo kūryba turi tą special touch, kurio nerasi niekur kitur. O „Echocord“ ir „Baum“ vertę suvokiau išgirdęs, kad tai – geriausiai perkami dub techno leiblai Japonijoje.
Neseniai su „Echocord“ sutartį pasirašė tave į Vilnių pakvietęs grad_u. Ką manai apie jo muziką?
Palaikau grad_u nuo tada, kai išgirdau pirmąjį jo leidyklos „Redscale“ kūrinį. Man patinka jo garsovaizdžiai ir tai, kaip jis naudoja efektus bei reverbą. Viskas švariai girdisi, bet kartu tai ir labai plati muzika. Ji skamba kaip klasikinis dub techno, bet visgi yra unikali. O man asmeniškai nemažai dub techno leidinių nuobodūs, nes atrodo lyg „Ableton“ preset’ai.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS