„Gaida“: alva noto išbandymas
Jau ko gyvenime trūksta, tai laiko – tikiuosi, penktadieninis alva noto koncertas netaps vieninteliu „Gaidos“ epizodu man šiemet, bet jei ir taip, tai emociniai lūkesčiai jau išpildyti ir viršyti.
Jau ko gyvenime trūksta, tai laiko – tikiuosi, penktadieninis alva noto koncertas didžiojoje Šiuolaikinio Meno Centro erdvėje netaps vieninteliu „Gaidos“ epizodu man šiemet, bet jei ir taip, tai emociniai lūkesčiai jau išpildyti ir viršyti.
Galima lyginti multitalentingo vokiečio Carsten Nikolai performansą su „unitxt“, kurį matėm prieš keletą metų – mažojoj ŠMC salėj, „Goethe Institut“ dovanotą. Bet galima ir nelyginti, nes penktadieninis vadinosi „univrs“, o visata juk neaprėpiamai gausiau už bet kokį tekstą. Ypač sustiprinta elektroninėmis priemonėmis.
Jei įsibėgėjant dar kilo klaustukų, ar valandą dėmesį išlaikyti pavyks ir besiraiviusios formulės bei mikroschemos nepavargs, bet pakankamai greitai visi įprastiniai laiko ir erdvės matai išėjo parūkyti į kiemelį. Stipru buvo. Ir ryšku. Taip, kad buvo kas užsiėmė ausis ir nuleido akis.
Tautvydo Stuko foto
Vis dar įdomu, kodėl pavadinime yra žodis „išbandymas“? Na, todėl, kad išsėdėti tą valandą buvo ypatingai sunku. Vienintelis alva noto sau laisvai lingavo ir trypčiojo paniręs į kokių 100 kv. m. ploto projekciją, o mes visi kažkaip susikaustėm ir nesugebėjom atsispirti koncerto formatui. Nes tai tikrai nebuvo koncertas, greičiau ritualinis performansas. Bandau įsivaizduoti jį vykstantį kokiam openaire trečią ryto. Kita vertus, galbūt žiūrovai, įkalinti kėdėse, buvo gerai apgalvota performanso dalis?
Tautvydo Stuko foto
Valanda buvo visiškai tai, ko reikia. Ilgiau nebūčiau tvėrusi. Tikrai, logotipų potvyniui ir švokščiančio ritmo pulsui pasiekus kulminaciją jau įsivaizdavau save čiuožiančią link scenos ant kelių.
---
Aktualiosios muzikos (labai daug telpa į šį terminą) festivalio „Gaida“ programa. Dar visa ši savaitė liko!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS