Eteryje su „Kurak“
Nors nuo klausytojų ir žiniasklaidos puikiai sutikto Vyginto Kisevičiaus suburto projekto „Kurak“ debiuto praėjo vos mėnuo, į jų muziką, iš Lietuvos Radijo studijos sklidusią „LRT Opus“ bangomis, trečiadienį pavyko įvertinti lyg naujomis ausimis. Žinoma, jaukiai vintažinė studija – tai ne skandinaviška „Menų spaustuvės“ askezė, o ir pati „Kurak“ kūryba šiandien skamba jau drąsiau.
„LRT Opus Ore“ – tai gyvų koncertų, transliuojamų radijo bangomis ir vėliau perkeliamų į televiziją bei internetą (septynios vaizdo kameros!), ciklas. „Kurak“ – tretieji po „Fusedmarc“ ir „Banda Dzeta“, ateityje projekto organizatoriai žada įvairovės.
Idėja – puiki, nors nenauja nei Lietuvoje (nuo „Tangomanijos“ iki akustinių versijų ryto laidose), nei pasaulyje (John Peel sesijos iš BBC ar didžėjaus namų), bet tokios kokybės mūsuose jau kurį laiką nebuvo. Tiesioginis eteris – papildomas virpulys net patyrusiems muzikantams, juk programa vis dar šviežia kaip naktį iškritęs sniegas.
Į radijo studiją patekusiems melomanams toks įvykis – išvis magija. Bilieto čia nenusipirksi, nebent laimėsi kvietimą (gal, gal ir Dubauskaitės draugams netrukus atsiras dovanų) ar turi įtakingų draugų. Studija juk visai nedidelė (tai – privalumas), o trečiadienį „Kurak“ aplankyti, sako, susirinko daugiausiai žmonių iki šiol.
Sėdėjo visur, ir net iš interjerinio konteksto kiek krintantys sėdmaišiai buvo ta gausa užmaskuoti. Dar pridėk kamputyje kaistančią kavą, ir atrodo, kad grupė groja specialiai tau ir tik tau. Gal tik garso kokybė nebuvo ir negali būti fantastiška – visas dėmesys čia eteriui ir įrašui, monitoriai nusukti į atlikėjus, bet jausmas būnant čia ir dabar tai atperka.
Apie asmenybėmis grįstą „Kurak“ muziką nuoširdžiai papasakojau praėjus vos valandai po koncerto gruodį, tad nenorėčiau kartotis. Tiesa, Domo Strupinsko scenoje neišvydome – „No Dog Barking“ vokalistas nusprendė pristabdyti muzikinius reikalus.
Karolis Ramoška tuo tarpu žengė dar vieną tvirtą žingsnį iš užburto „Proper Heat“ rato – vakar jis galėjo būti ir Barry White, ir Sam Sparro, ir, manau, yra užtikrintas projekto lyderis. Markas Palubenka gi – slaptasis lyderis. Nežinau, ar jo elegantiškam atsainumui įtakos padarė apdovanojimai, ar koverių projektai, bet tai jau aktorystė, ir ji scenai tinka. Nieko nevaidino tik Eglė Sirvydytė, tikra ir vaiski, ir jos „Kurak“ muzikoje aš norėčiau daugiau.
Reikia albumo! Tikrai klausyčiau ir namuose, ir darbuose, ir parekomenduoti užsieniečiams mielai sutikčiau. Į artimiausius koncertus siųsiu visus tinginius draugus, pažadu. Apie ateinančius „LRT Opus Ore“ įvykius informuoti - taip pat.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS