1-800-DAINAD : DAINOS DAINAI

Vienas mistiškesnių sostinės tamsos gyventojų, apie kurį tikrai žinau tiek, kad narsiai mina dviratį, myli plokšteles ir neseniai buvo Afrikoje, kur surinko dulkėtą muzikinę pasaką. Ir apskritai, jei žmogus drįsta į Vilnių atsivežti tokius velnius, kaip suomis Jaakko Eino Kalevi, tai tikrai turi kosminius kiaušinius. Dar jis mėgsta surfinti po roko kraštą ir yra „Cosmovast“ idėjos vadas. Kai akis užklius už plakato mieste, neleisk ausiai praeiti pro šalį.

„Anksčiau, kai važiuodavom prie jūros, darydavom miksteipus. Čia mano. Kažkur pakeliui į Klaipėdą“, – lakoniškai savo dainų seriją pristato Zhill. „Disco Mafia“ kūrėjas ir prikėlėjas atrodo, nė nebuvo niekur išvykęs iš gimtojo Vilniaus – šokiai pastaruoju metu veja šokius, idėja – idėją. Visgi dešimt metų, praleisti Niujorke, tapo raktu į neišsemiamus muzikinius lobynus (aš čia apie Zhill parduotuvę ir leidyklą „Bagpak“). Viskas labai gražu ir labai gerai!

Buvo vilniečių, kauniečių, emigrantų, nidiškių, bet štai Klaipėdai „Dainose Dainai“ iki šiol niekas neatstovavo! Situaciją taiso mano jau seniai mėgstamas, bet gyvai nepažįstamas (turbūt todėl, kad yra ištikimas uostamiesčiui ir kitur groja labai retai, bet, sakė, yra atviras kvietimams!) hiphopo mokyklos absolventas ir urban universitetų studentas Remedy. Iškart ir jo palinkėjimas.

Ne techno ir net ne minimal techno! Liftų inžinierius rožiniais lenarais Dainai atsuko dar vieną, vėlgi tamsią, savo pusę. „Patamsių gaivalai“ vadinasi jo ir kolegų globojama geto repo renginių serija, joje, tikiu, idealiai suskambėtų ir šios „Dainos Dainai“. Daug legendų. Tiks pavasariniams pasivažinėjimams.

Karibų ir džiunglių ekspertas iš Kauno beldžiasi su net ne pavasarinėm, o visai vasarinėm dainom! Ankstyvasis reggae, rocksteady ir ska – tokie linkėjimai nuo šio ištikimo vinilui personažo. Padės lengviau laukti vasaros festivalių ir antrosios dienos nuotykių juose.

Ne centrinėse, bet miesto veide žymę tikrai paliekančiose diskotekose besisukiojantis Komžos ir Pranciškaus duetas man visai nepažįstamas, bet pradėti juk niekada ne vėlu. Ypač jei jau pavasaris, o muzika soul (ar bent jau souled) ritmu pati beldžiasi į ausinę. Šilta ir emocinga. Tikiuosi, pažintis iš virtualios greit virs ir realia.

Ilgai kaupiausi visuomet užimto DJ Mamanios klaustelėti apie tai, ar suraitytų kokį miksą ir man. Pavyko! Tai nėra tipiškas repo diskotekų koncentratas - labiau tai, kas į platųjį eterį nepatenka. Bet kuriuo atveju unikalus „G&G Sindikato“ nario talentas tinka bei patinka visų žanrų melomanams ir kolegoms didžėjams. Hawt ir fresh. Kalba ir pats Mamania.

Gyvenimo Danijon ir Airijon nublokšti lietuviai Darius Vaikas ir Paralade namuose – reti svečiai, bet išieškotą savo kūrybą kreipia ne tik į plačius užsienio vandenis, bet ir mums – tikrai ne tik man.

Pažvejojęs Islandijos geizeriuose Lietuvos techno didikas vėl namuose ir vėl suka piruetus diskotekose. Pasiilgtas!Ir tikrai nebeverta priminti gausybės jo ir „Techstylism“ įrašų naktinio gyvenimo istorijoje. Tiesiog spaudžiam kiek kitokį PLAY.

Nauji metai ir apvali 20-a „Dainų Dainai“ serija! Vienas iš retų atvejų, kai nereikėjo nieko ieškoti ir prašyti, o miksas pats pasibeldė į mano skaitmeninį langą. Kaip pats lietuviškų diskotekų aušros liudininkas Tomas žemiau dedikacijoje ir pasisako, pažįstami gyvai nesam ir diskotekoje susitikę nebuvom, bet internetas mažas net ir emigravus iš Lietuvos.

Paskutinės dainos mano blogui skrieja iš gimtojo Kauno. Aną penktadienį „Gargaro“ sienas vertę Kastis Torrau ir Donatello, esminiai „Exit“ įkrovėjai ir išlydėtojai, grotuvų senbuviai ir Sasha idėjomis papirkę jaunuoliai. Smagu, kad rado laiko ir tokiam tam tikra prasme nišiniam projektui, kaip Dubauskaitė, o dar smagiau, kad dalinasi visiškai išskirtiniu savo studijos turiniu ir sava šiemet užgyventa produkcija.

Pilnametystės sulaukusioje rubrikoje pagaliau svečiuojasi ir radijo bei diskotekų vinis, garso įrašų studijos įkaitas, o dabar ir barų verslo atstovas, įkūręs Marso ambasadą Vilniaus senamiestyje.

Abu būdami kauniečiai su liNu bendrauti pradėjome tik susidūrę prie Klaipėdos „Global“ baro. Vėliau jis tvarkėsi Palangos „Ramybėje“, galiausiai prisišvartavo – dabar atrodo, kad ilgam – Nidoje, kur rūpinasi „Neringa FM“. Dabar – ir menininkų kolonija.

Jų pseudonimus kurį laiką prisiminti būna ne ką lengviau, nei užrašyti šiuos be klaidų. Dabar jau žinau – Billy Kristal & Killl My Disco. Tikrai dar nepražilę reiveriai, vieną dieną – vis dar nebaisiai seniai – susitikę prie grotuvų ir tapę savo darbą – o gal labiau hobį? – mylinčiu ir kolegas gerbiančiu DJ duetu. Man limpa beveik visos jų plokštelės, ir negaliu nepasidžiaugti, kad besiruošdami įrašinėti miksą Dainai vyručiai netgi užsisakė naujų dvylikainčinių lobių!

Po trumpos pertraukos 15-a „Dainų Dainai“ serija skrieja iš Kelno, kuriame tarp bilietų į Lietuvą pirkimo dar ir padirbėti bei plokštelių įsigyti spėja „Partyzanų“ Mantas T. Buvęs kaunietis, buvęs Pussyshaver, kuriam ploja ir šokių aikštelės, ir kolegos, ištikimas tiek reivui, tiek rokenrolui.

Vienas iš tų emigrantų, kurių man Vilniuje tikrai trūksta – minimalistų pulkininkas, Lietuvos techno sostinės Utenos pusbernis, „min_for“ trečiasis brolis Ernestas Sadau. Tiesa, beveik visą vasarą jis prasivaideno jei ne sostinėje, tai gretimoje palapinėje openair’uose, ir turėjo apsčiai laiko pristatyti savo gilokai mutavusį muzikinį skonį. Šis tas iš vėl Londone stovinčios skrynios gūdumos atiteko ir man.

Tropikų klubo viršila ir paplūdimyje mieliau nei betonkėje gyventi svajojantis Ophex muzikine mano simpatija tapo jau beveik prieš porą metų. Iškart po to, kai supratau, kad baile funk – viena rimtesnių pramogų kojoms. Tiesa, kai pasiūliau padainuoti ką nors Dainai, iš pradžių nustebo, matyt, kuklinosi!

Endžio šlovės dienos! Gigas ant gigo, vieni pramiegoti, kiti – pra-7-inchinti, jaučiasi kaip Few Nolder, atrodo kaip Manfredas. Pakankamai šviežias mano pažįstamų rato narys, su kuriuo vasarą ne kartą įvairiu paros metu susidūrėme festivaliuose, šįkart labiau prodiuseris nei didžėjus.

Labai geras sutapimas yra tai, kad post-sattinę savaitę dainų Dainai suruošė vienas iš nedaugelio „Satta Outside“ viena ar kita forma nedalyvavusių veikėjų. Nes kartais jau tikrai reikia baigti.

Vaiperis tikrai žino, nes sakiau jam šimtą kartų, kad „Ritmo kovos“ man yra laukiamiausias įvykis Lietuvos muzikoje. Smagu pačiai sau, kad stebėjau visas trejas iki šiol vykusias, ir tikrai nežadu praleisti kitą penktadienį „Satta Outside“ griaudėsiančio tarptautinio čempionato.

Kai po „Tundros“ gavau pastabų iš drum’n’bass specialistų, neva Intakz yra sugrojęs ir geresnių setų, ir nevertėtų taip labai čia jo girti, visgi pagalvojau, kad aš žinau geriau. Svarbu tikėti ir palaikyti tuos, kas artimi, ar ne? Taigi labai smagu, kad pagaliau mėgstamiausias mano didžėjus Lietuvoje išspaudė ir linkėjimą Dubauskaitės blogui. Jokio drum’n’bass.

Vidžio draugiškai vasariškas dub‘as dar sukasi grotuve visu pajėgumu, bet dvi savaitės spėjo praeiti, ir mano pašto dėžutėn beldžiasi naujas didžėjus bei nauji linkėjimai. Boyfriend!

Prieš akis pirmas ilgas vasaros savaitgalis ir dar daugiau nei du mėnesiai paties sezono. Tikiuosi kuo daugiau draugų ir saulės, pastarojo dalyko nevaldom, bet debesis visuomet puikiai sklaido graži muzika. Ypač jei ją surenka ir padovanoja tie patys draugai.

Su Loranu matomės kiekvieną penktadienį – taip jau išėjo, kad nuo praėjusių metų pabaigos savo komentarais darkau „Opus 3“ bangomis skleidžiamą „Mix Subą“. Diskotekose kolega ištikimai suka plokšteles, mėgstamiausia jo įrašų kompanija šiuo metu, spėju, yra „Pampa“, bet va miksuota serenada pavyko stipriai kitokia. Užtat kokia įdomi!

Neturiu raidžių rašyti ir pasakoti, begaliu tik perduoti tai, ką man siunčia dar vienas didžėjus. Tikrai ne eilinis nei kaip savo amato atstovas, nei kaip draugas ne tik diskotekose.

Tarptautinės karjeros laiptais sparčiai kopiantys trys senstelėję vyrukai „Baltic Balkan‟ šį savaitgalį gros Kopenhagoje, bet išvykdami dar spėjo suraityti trumpą muzikinį pasaulio muzikos gausų sveikinimą man. Beje, šią vasarą gintarinį Pyčką aukso rėmuose bus galima išvysti net tokiame egzotiškame festivalyje, kaip „Yaga‟. Ir didžiojo „Sziget‟ dukteriniame renginyje Vengrijoje...

Na, po praėjusio savaitgalio nuotykių Splinterio šiaip ar taip nepamiršiu visą gyvenimą. Bet ir apskritai šis personažas-veikėjas-darytojas apie save primena nuolat ir visada. Ir žodžiais, ir darbais. Ir muzika! Tikiuosi, titrų šiam linkėjimui neprireiks?

Dvi balandžio savaitės pralėkė, smagu, kad didžėjai pareigingi (bent kol kas) ir „Dainos Dainai“ skamba be didesnių trukdžių. Antrasis rinkinys vieno šūvio principu pas mane atskrido iš Kauno. Ausys džiaugiasi, koja spaudžia gazą – Antanas Gustaitis, vos vos nukrypęs nuo savo firminės deep house linijos, pataikė tikrai pavasariškai. Ir sako:

„Mondayjazz“ tikrai nėra viskas, kas telpa Justo Fresh įrašų bagaže. Todėl neprašoviau pakvietusi jį atidaryti naujos 1-800-DAINAD rubrikos „Dainos Dainai“ ir įrašyti kažką tokio, ką galėtų dedikuoti man.