Siskid: „Man patinka klaidos galimybė“
Kai „1 Gram of Eros“ organizatoriai paskelbė į Kablį atvešiantys Siskid, apie jį žinojau tik tiek, kad yra „Blackstrobe“ narys. Bet „Blackstrobe“ man iki tol buvo Ivan Smagghe ir Arnaud Rebotini. Nepaisant tokio neišprusimo kalbėtis buvo nerealiai įdomu. Gaila, kad jo daugiau niekada nesutikau.
Juodas ir dar kartą labai juodai juodas Sisco Khan, arba Siskid, arba "Blackstrobe" gitaristas, arba esamas būsimo "Animal Machine" kūrėjas. Vasario 9-osios naktį jis kartu su mumis uostė trijų tūkstančių kojų sukeltas dulkes nuo senosios elektrinės grindų, o kelios valandos prieš tai "Romantikoje" pasakojo, kodėl negroja kompiuteriu, ko pasigenda minimal, ir ką jam reiškia Mančesteris bei architektūra.
Kaip gyveni?
Ai, pavargęs... Vakar atskridom, su persėdimu, tada "Romantikoj" truputį išgėrėm, truputį pagrojau, tai ir pavargau. Nieko per daug ypatingo nenuveikėm, net miesto šiandien nespėjau apžiūrėti. Atsikėliau, nusiprausiau ir puoliau atsakinėt į klausimus.
Vakaro tikiuosi intensyvesnio. Labai įdomus man tas elektros muziejus, ar kaip ten - esu su Hackeriu grojęs panašioje vietoje Belgijoje, o ir koncertuodami su "Blackstrobe" mėgstam užklysti į tamsesnes industrines erdves.
Nemėgsti naktinių klubų?
Taip, labiau mėgstu ne klubus, nes atmosfera keistose vietose būna keista ir tuo įdomi. Tiesa, klubai irgi turi savo privalumų - kartais man mieliau mažesnės intymios erdvės, nes mėgstu būti arti žmonių. Nes tuomet tikrai daliniesi tuo, ką darai. Matai akis, matai net prakaitą, bėgantį žmonių smilkiniais. Aišku, didelėj erdvėj irgi iš dalies smagu - matai kažkur apačioj besiblaškančią minią, tai stiprina ego.
Tai ką manai apie DJ kultą, kurį išpažįsta tos minios?
Nenoriu būti perdėm kritiškas, nes, kaip ką tik sakiau, tai sveika mano ego. Bet 400-500 žmonių man yra visiškai užtektina masė. Manau, kad tas diskžokėjo iškėlimas aukščiau debesų - tai kiek per daug, truputį atsiduoda liga.
Man DJ tėra interpretatorius, ir jo šlovė neturėtų prilygti puikios roko grupės šlovei. Jis juk viso labo groja kitų žmonių kūrinius. Jis nėra "artistas".
Taip, be abejo, man patinka sukti plokšteles ir matyti žmonių reakciją, bet dar labiau man patinka sėdėti studijoje, brazdinti gitarą, tobulinti savo skambesį.
Kuo skiriasi tavo gyvų pasirodymų ir setų atmosfera?
Tai tuo ir skiriasi, kad man labiau patinka groti gyvai. Man tai labiau patinka net fiziškai - liesti instrumentą visgi maloniau, nei mikšerį. Nesuprask neteisingai, didžėjaudamas irgi jaučiu fizinį pasitenkinimą, nes man patinka pats šou. Demonstravimas, kad esu laimingas grodamas. Muzikos išreiškimas ne tik garsu, bet ir judesiu. Pamatysi šiandien.
Apie ką yra tavo projektas "Animal Machine"?
Tai kol kas "vieno žmogaus ansamblis", bet ant scenos lips grupė. Kartu gros ir "Blackstrobe" būgnininkas Benjaminas. Kol kas tupiu studijoje, programuoju, rašau muziką, tekstus. Turim dvi dainas. Dar nedaug, bet koncertuoti pradėsim tik kitąmet. Tai išties ambicingas projektas, todėl ir dirbam lėtai. Tai nebus klubinės dainos, tai tikros dainos, su smuiku ir pianinu, cha cha. Stilius? Asmeninis "Animal Machine" stilius, kuriam įtaką daro "My Bloody Valentine|", "TV on the Radio", "Nine Inch Nails" ir kiti..
Dabar baiginėjam "Blackstrobe" albumą, laukia turas. O kur dar Siskid, visi kiti bendradarbiavimai. Nėra labai gerai daryti tiek daug dalykų vienu metu, bet man tiesiog patika dirbti. Aš apsėstas laiko pojūčio, nuolat manau, kad nespėsiu padaryti visko, ko noriu iš gyvenimo. Penkias dienas per savaitę lindžiu studijoje, praktiškai kiekvieną savaitgalį groju. Keliauju iki Japonijos, Australijos, Singapūro. Lietuvos, cha cha.
Tavo paskutinėje plokštelėje be "Architect" dar yra ir kūrinys "Mayfair Cottage". Kodėl abu pavadinimai tokie architektūriški?
(Siskid nurausta... )
Man patinka geometrija. Patinka matematika. Nors ir nesu geras matematikas... Na, gerai, papasakosiu. Mano buvusi mergina - architektė. Taigi šis singlas buvo kaip atsisveikinimo daina. Ji dėl jos eina iš proto, cha cha. Žmonės sako, kad tai labai skiriasi nuo praėjusio mano įrašo, tokia jau buvo mano nuotaika. Bet nieko blogo - negalėčiau gyventi viename stiliuje.
Tu iš Mančesterio?
Taip, ten gimiau ir aš, ir mano tėvai. Ten ir augau. Šiaip esu pusiau indas iš tėvo pusės. Į Prancūziją su visa šeima persikraustėm kai man buvo 15.
Gaila, gyvendamas Anglijoje buvau dar per jaunas patirti tą tikrąją "Madchester" būseną, bet nuolat stebėjau savo vyresnius pusbrolius, kurie buvo gan giliai į tai įklimpę, tiesa, jau eros pabaigoje. Pats dar ten būdamas atradau elektroniką - ankstyvuosius "The Orb" ir "Aphex Twin".
Labai neblogai atsimenu, kaip tai įvyko - važiavom kažkur užmiestyje, mano būsena buvo truputį "ne spaudai". Vairavo pusbroliai. Išgirdau "The Orb - Little Fluffy Clouds", ta melodija susipynė su pro langą bėgančiu kraštovaidžiu, galvojau "Wooooooow...". Tuo metu klausiausi išskirtinai roko - "My Bloody Valentine", "Stone Roses" ir kitų. Bet tuo "Fluffy clouds" momentu išprotėjau - susiliejau su muzika ir po truputį pradėjau gilintis į elektroniką. Manau, man tikrai pasisekė, nes Mančesteris pasižymėjęs abiejose sferose - tiek roke, tiek elektronikoje. Mančesterio scena buvo mano tokio, koks esu dabar, pradžia.
Dabar gyveni Paryžiuje?
Taip, bet noriu grįžti į Angliją. Ne Mančesterį, nes tai sunkus miestas, nors ir aš pats tamsus ir sunkus, bet gal tiek to. Labiau norėčiau į Londoną. Tai ne planas, kol kas tik idėja. Londone brangu, o aš ne superžvaigždė. Bet... jei kada nors ja tapsiu, taip, būtinai, iš karto pirksiu namą Londone, cha cha...
Žinai frazę "Let's be cool and move to Berlin"?
Aišku! Ne dėl to, ne tik dėl to! Iš tiesų su vienu geru draugu kalbėjom apie tai, kad šių metų gale reikėtų išsinuomoti butą Berlyne ir kraustytis ten. Nežinau, ar pavyks - noriu koncentruotis ties kūryba. Berlyne buvau ne kartą, be to, universitete studijavau vokiečių kalbą, tas miestas turi man kažką labai artimo. Ne, tai ne dėl to mano švarko su Vokietijos vėliava iš nuotraukos! Cha cha... Aš nesu pro-vokietis, tačiau tikrai mėgstu tą kultūrą. Berlynas ir berlyniečiai turi sielą iš didžiosios S. O kur dar vakarėliai, klubai, elektronikos žvaigždės, ten atvažiuojančios iš viso pasaulio. Na, be to, ten sąlyginai pigu.
O kas smagaus Paryžiuje?
Klubai pas mus tikrai geri. Ypač "Rex" ir "Pulp". "Pulp", be to, dažnai būna nemokamas - tai dar geriau. Bet šiaip Paryžius nėra "open-minded", pas mus daug snobų. Nenoriu daryti antireklamos, nes vis dėlto Paryžiui esu dėkingas už daug gerų akimirkų - tiek kasdieniam gyvenime, tiek naktiniame - pagal tradiciją čia būtinai užsuka visi geriausi. Bet tas snobiškumas kartais žudo. Klube grodamas, kaip ir sakiau, noriu susilieti su minia, noriu dalintis su jais tuo, ką darau, o paryžiečiai kartais gali tiesiog pakraipyti nosį. Tai nervina.
Skaičiau, kad tu - vienas iš Prancūzijos elektronikos scenos atgimimo simbolių. Ką manai apie tai?
Malonu tai girdėti. Bet kiek ir juokinga. Aš darau, ką darau, ir ne tik elektronikoje. Darau sau. "Atgimimas"... nežinau. Jei jie taip sako, tebūnie. Tai tik epitetas. Man asmeniškai "einamiausias" naujas skambesys - vienas mano geriausių draugų "Remote" Iš "Kill the DJ". Jis pats talentingiausias Prancūzijoje, tikrai. Labai gerai jaučiu, ką jis daro - tai ne tipinė šokių muzika, ji turi labai daug tamsos ir grūvo. Iš esmės mes dalinamės ta pačia muzikine energija. Nelabai mėgstu visokius "Agoria"...
Kas grįš į sceną po dabartinių madų? Tarkim, po minimal?
Na, bet juk šiandieninis minimal - tai jau nebe minimal, ar ne? Tai daug vienodų garsų, tiesa, jų net ne daug, jie tiesiog kartojiami ir leidžiami tonomis, ir tai verčia vemti. Labai sunku surasti ką atitinkančio mano skonį šiandieninėj jūroj įrašų. Be to, minimal apskritai nėra nauja - tik mada nauja. Kiek gi metų kuria Richie Hawtinas, penkiolika? "M_nus" neseniai dešimtmetį atšventė. O didžioji masė dabar tėra to pačio Plastikmano ir "M_nus" klonai. Visiems labai svarbu galėti įvardinti. "O, tai minimal. O čia jau electro. O gal techno?" Mėšlas visa tai, man atrodo...
Tipiškas, grynas minimal, kuris klapsi valandų valandas ir nieko neįvyksta - ne man. Mėgstu, kai grojama energingiau. Nesakau, kad stipriau, garsiau ir aštriau - įsivaizduok valties plaukimą kalnų upe. Lėtai, bet užtikrintai - tai muzikoje seksualiausia.
Klubų scenoje manau, kad grįžtame į hausą. Tiesa, jis irgi nėra toks, kaip prieš dešimt metų. Sakyčiau, rytdienos hausas bus tai, kas dabar yra minimal, tik labiau groovy, su sau būdingomis lėkštėmis ir plojimais, galiausiai savo hausiška nuotaika, o ne tuo šiandieniniu "klip - klap" mėšlu . Va, mano draugas "Remote" man yra naujasis hausas. Taip pat vokiečiai - Dixon, "Wighnomy Brothers" iš "Freude am Tanzen", kiti, įtakoti tokių, kaip Derrickas Carteris.
Plokštelės?
Visada tik jos. Nesipykstu su "Final Scratch", "Ableton" ar "Traktor", bet man patinka klaidos galimybė, kuomet dirbi mechaninį darbą. Be to, jau turbūt mintinai žinai, kad grojant man svarbu judėti ir savo ekspresija parodyti, ką man reiškia leidžiama muzika. O kaip gi atrodo už kompiuterio stūksantys diskžokėjai? Lyg sėdėtų vieni kambaryje...
---
... Diktofonui pasitraukus iš pokalbio šis vystėsi toliau - apie šiandieną, rytojų, rinkodarą ir sloganus, muziką ir techniką, cigaretes ir diskotekas. O kas buvo toliau, jūs jau žinot - "1 gram of Eros" tilpo nemaža dalis Djscene bendruomenės.
Siskid
1:31
Siskid (DJ Set) @ 1 Gram of Eros, Electricity Museum, Vilnius, 2007 02 09
ŽIAURIAI blogos kokybės video. Ir ką aš sau galvojau?
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS