Trejų „Smalos“ metų čempionai
2013-ųjų sausį, netrukus po „Opium“ persikėlimo į antrąjį aukštą, užkurta „Smala“ yra įdomus pavyzdys beveik-kasmėnesinės sėkmės, kuriai nereikia nei kaskart iš naujo išradinėjamų dekoracijų, nei sveikatos ministerijos leistiną epitetų kiekį viršijančių renginių aprašymų, nei pranešimų spaudai (na, šių apskritai nedaugeliui vakarėlių bereikia), nei kitų rinkodarinių sprendimų, kurie sėkmingai veikia kitur.
Tai keista, bauginanti sėkmė, kurią kiti, sąmoningai ar ne, bando pakartoti, bet... charizma ir muzika, dvi „Smalos“ jėgos, yra nenuperkamos. Ir lygios. Kaip ir užsienio svečiai bei serijos rezidentai, retkarčiais imantys ir įrodantys, kad naktį užkelti gali ir be pastiprinimo iš svetur. O šis, beje, vis nori grįžti dar ir dar. Dar ilgesnėms viešnagėms ir pažinties stiprinimui. Pažintys, kaip Manfredo su Ivan Smagghe, ima virsta įrašais ir kontraktais, bet ar tai suplanuosi? Greičiausiai ne.
Kalbant apie rinkodarą, visgi nevalia nepaminėti išskirtinės plakatų serijos, kurią startavo Rūtos Kiškytės ir Visvaldo Morkevičiaus tandemas, o šį sezoną iš naujo interpretuoja Imantas Selenis. „Smalos“ iškaba per trejus metus spėjo pabuvoti pačiose keisčiausiose vietose, ir, šokdamas toje begalinėje pirmoje eilėje priešais DJ pultą, galiausiai pats į tas vietas nusikeli. Be to, argi ne žavingai keista tai, kad nei vienam plakatui neprireikė panaudoti artisto presspack'e esančios nuotraukos?
Archyviniai
Archyviniai
Pasitikdamas trečiąjį serijos gimtadienį į mano net ne visai klausimus atsakinėja Simas, arba Billy Kristal, arba viena antroji „12 inčų po žeme“ (aha, man geriausia DJ komanda Lietuvoje), arba viena trečioji „Smalos“. Killl My Disco ir Manfredas, tikiuosi, pritariamai linksi rūšiuodami kūrinius, kurių shazaminti bandyti gal geriau neverta. Tiesiog užsibūnam.
Imanto Selenio nuotr.
Imanto Selenio nuotr.
Tas, kuris įkvėpė viską užkurt.
Ta, kurioj svečias grojo ilgiausiai.
Greičiausiai Hugo Capablanca, šiek tiek aplenkęs pirmą Ivano setą.
Prieš grojimą jam leptelėjom, jog svečiai čia visuomet groja mažiausiai 6 valandas, o jis tikrai negalėjo sau leisti groti trumpiau.
Gaila, jo skrydis buvo ryte...
Ta, kurioj svečias grojo keisčiausiai.
Pirmas Tomas More vizitas. Svečių daugiau niekada nevaišinsime cepelinais!
Ta, kuri labiausiai norėjai, kad nesibaigtų.
Vienareikšmiškai 2-asis „Smalos“ gimtadienis su kirviais.
Ta, kuri ilgiausiai užtruko.
Pirma su Ivanu. Skilnda gandas, kad po jos sekęs šeštadienio tūsas turėjo šiek tiek luktelti savo eilės.
Čia buvo ir su Ivanu, ir su Timu. Lipdukai dar ir šiandien tebegyvena mieste.
Čia buvo ir su Ivanu, ir su Timu. Lipdukai dar ir šiandien tebegyvena mieste.
Ta, kuri netikėčiausia.
Paskutinioji su Gabe Gurnsey gyvai, kuri šiek tiek netikėtai užsitarnavo geriausios šio sezono „Smalos“ titulą.
Ta, kurioj jūs sugrojot geriausiai.
Paskutinėje, po svečio live'o įvyko kažkas magiško!
Tas, kuris skambėjo dažniausiai.
Be jokios konkurencijos bet kas iš „Red Axes“ Bet galų gale titulą vistiek paiims šitas, jį grosim tol, kol žodžius išmoksim mintinai, kas yra ganėtinai sunku nes kol kas dar tik dainuojam savo susigalvota kalba.
Tas, kuris nuskambėjo įtaigiausiai.
Daniel Avery! Vienas geriausių setų smaloj ir turbūt girdėtų apskritai.
O šitas momentas…
Super. Manau, tuomet ir patikėjome, kad „Smala“ nebus eilinė reinginių serija.
-
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS