„Opus 3“ šventė – ne pati linksmiausia
Gal tai, kad jau gegužės 1-ąją bent kol kas trumpinama radijo stoties „Opus 3“ programa, o gal apskritai pavasarinis nerimas turėjo įtakos faktui, kad kompaktinio disko išleidimo šventė linksma nebuvo. Bent jau mums – skyrėme viešnagei „Havana Social Club“ dvi valandas ir per jas tik keliolika minučių jautėmės išties patenkinti.
Kompaktinį diską „Opus 3. Trečia dalis“ su keliolika naujų lietuviškų dainų, atsveriančių visas „olialialines“ neteisybes, nusipirkome už ypatingą kainą – 20 Lt. Tai – vienas iš gerųjų pristatymo dalykų. Tiesa, tokių pirkėjų daug nematėme – ar ne dėl to, jog, kaip guodėsi vienas pažįstamas muzikantas, paprašęs neišduoti vardo, albumą jau kuris laikas galima parsisiųsti iš vietos, kurią norima uždaryti? Siuntimasis siuntimusi, o mes tikime, kad metalinis kompaktinio disko viršelis tikrai papuoš fonoteką.
Gal reikėjo čia ir baigti bei sukti kitur, bet nusprendėme gyvai išgirsti kai kuriuos diske įrašytus atlikėjus. Visų pirma, programa (ir apskritai niekur neiškabinta, o tai trijų salių renginyje kelia nepatogumų) vėlavo apie pusvalandį. Laiku pamatėme į juodosios salės sceną kopiančius „Happyendless“ ir nusprendėme kol kas paploti jiems. Užtrukome tris dainas – tiek laiko galėjome kęsti akivaizdų garso prastumą ar net nebuvimą bei universitetinėmis rankinėmis per šonus brūžinančias merginas.
Raudonojoje salėje tuo tarpu sau, savo merginai ir dar keliems interesantams house setą susuko Loranas Vaitkus, užleidęs ne ką pilnesnę šokių aikštelę Mario Basanovui. „Silence“ vardas visgi veikia kaip magnetas – netrukus erdvė prisipildė ne tik gyvo kurortinio disco ir house, bet ir šokėjų, ir įvyko linksmiausias vakaro pašnekesys.
Į salę įvairavo dvi simpatiškos merginos. Pirmoji, įsispitrijusi į Basanovą, staiga sušuko savo draugei: „O tai kur Vidis, b***?“. Na, taip, Šerlokas ir Vatsonas, Čipas ir Deilas, Vidis ir Basanovas...
Taip pat nejaukiai nepilnas „Migloko“ koncertas viršutinėje „Havana Social Club“ salėje situacijos nepagerino. Po galais, juk tai gyvos muzikos renginys, kodėl absoliučiai neatkreiptas dėmesys į tai, kaip ji skambės? Nors ir negalime pasigirti absoliučia klausa – veikiau jau atvirkščiai – bet tai buvo kažkas (ne)tokio.
Paskutinis šansas – Golden Parazyth. Jei ne „Tamstoje“, tai gal „Havanoje“? Kur tau. Į salę, kurioje po „Happyendless“ koncerto spėjo pasikeisti publika, bet ne oras, gilyn įsibrauti nesugebėjome. Atsistojome prie garso operatoriaus – ten, sako protingi žmonės, garsas būna geriausias.
Dvi minutės, ačiū, viso gero. Po pusvalandžio jau lingavome „48 ceche“, kur lietuviškų beats dvikovų garsu rūpinosi „Soundboys.lt“. Ausys padėkojo.
Jei viskas bus gerai ir „Opus 3“ reikalai grįš į savo vėžes, o kitąmet sulauksime ketvirtojo kompaktinio disko, tikimės jo pristatymą išvysti gryname ore. Ar bet kur kitur, bet ne „Havana Social Club“. O kol kas einame į „Gatvės muzikos dieną“ ir ten ieškome vakar neišgirstų atlikėjų.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS