Om Unit apie mokslus, footworką ir plačiau
Chaotiškas naujasis „Satta“ baro sezonas ateinantį penktadienį pakvies dar tik į trečią renginį. Bet gal ir geriau rečiau, bet užtikrinčiau, ane? Juolab kad didžiausias gruodžio 2-osios skrajutės vardas tikrai vertas pasiruošimo bei kojų ir ausų pailsinimo.
Londonietis Om Unit nėra naujokas diskotekose – kadaise jaunuolis atstovavo tėvynei pasaulio DMC čempionatuose, dabar gi kategorijos jau kitos, bet susidomėjimas tikrai didesnis, nei tuomet, kai nepaleisdavo iš rankų krosfeiderio.
Sunku nuo hiphopo labai toli nenuklydusį, bet labai plačiai griebiantį atlikėją apibūdinti kažkaip trumpai ir sklandžiai, nes vietoje jis nestovi. Tai tik pabrėžia faktas, kad šiemet jis tapo vienu iš šešiasdešimties „Red Bull Music Academy“ studentų – mokytis ir atrasti kažką nauja niekada ne vėlu. Taigi kol kas atraskit skaitydami, o penktadienį – po baru.
Ar tu dabar Madride?
Ne, dalyvavau pirmojoje „Red Bull Music Academy“ sesijoje, dabar baiginėjasi antroji, taigi jau beveik pora savaičių esu namuose Londone.
Ir kaip ta akademija?
Fainai, man patiko. Intensyvios dvi savaitės. Sunku apsakyti, ką veikėm, bet viskas suorganizuota taip, kad kuo daugiau pasisemtum ir išmoktum – tiek iš paskaitų, tiek iš bendramokslių. Buvo smagu. Mus išties lepino, tai irgi prisidėjo prie smagumo.
Iš kelinto karto į „RBMA“ papuolei?
Čia buvo antras bandymas. Pirmąkart, manau, gerokai persistengiau pildydamas anketą – pervertinau savo humoro jausmą. Šįkart viską rašiau taip, kaip yra, be to, pagerėjo mano kūryba, spėju, tai irgi padėjo.
Ar nebuvo keista būti akademijos studentu, kai tavo kolegos ir pažįstami tuo tarpu dėstytojauja?
Čia kas tokie?
Na, kad ir Addison Groove. Ta prasme, noriu paklausti, ar labai skiriasi akademijos studentų lygis? Kaip jauteisi tarp įvairaus amžiaus ir patirties atlikėjų viename katile?
Jis skiriasi, bet patirtis čia nėra tokia svarbi. Dalies bendramokslių iki pažinties tikrai nebuvau girdėjęs, tik po kurio laiko supratau, kad jie tikrai – ir ne veltui –
vertinami savo aplinkose, gal tik nelabai seniai užsiima muzika. Tokie atradimai ir pažintis su naująja banga man tikrai patiko. Pats nesu labai senas – kiek man ten, 31-ri – bet bendraujant su 20-mečiais man realiai vėrėsi akys. Pas juos ten viskas kitaip ir naujai.
Tikrai turėjau ko pasimokyti, o mokytis, mano nuomone, niekada nevėlu ir negalima sustoti. Nesvarbu, kiek turi patirties. Manau, šviežiai muzika užsiimantys žmonės turi daugiau šansų sukurti kažką visiškai netikėtai bei negirdėtai naujo, nei, pavyzdžiui, kad ir aš, che che. Pats turiu susidėliojęs savo darbo procesą, kuris po „RBMA“ kiek pasikeitė, ir tai pabai gerai.
O dėl kolegų... Na, tiesiog buvo smagu susitikti kitoje aplinkoje, ne įprastinėje klubinėje, che che.
Ar pats norėtum būti dėstytojas?
Nežinau, ar turėčiau pakankamai daug šnekos. Bent jau ne kol kas. Paklausk po 20-ies metų, tada jau turėčiau būti sukaupęs solidesnį bagažą!
Beje, ar šiemet į akademiją stojai todėl, kad tai – „RBMA“, ar todėl, kad ji turėjo vykti Japonijoje?
Žinoma, dėl pačios akademijos. Aišku, Tokijuje porą savaičių praleisti būtų buvę žiauriai smagu, bet didelio skirtumo tame, kur sesija vyksta, tikrai nėra. Netgi daug negalvojau apie tai, kad šiemet teko ieškoti naujos vietos. Ir tikrai nemanau, kad kas nors iš studentų dėl to nusiminė.
Akademijoje labai svarbus bendradarbiavimas. Vieni dainuoja, kiti daro bytus, treti – dar kažką, o kūrinys gimsta vienas. Kaip pavyko tai ir ar planuoji darbų su bendramoksliais ateityje?
Šiuo metu lyg ir neplanuoju. Tiesą pasakius, daugelis bendramokslių atstovavo house ir techno pasauliams, kurie man nėra taip baisiai artimi. Aišku, buvo ir panašią natą traukiančių. Žodžiu, nepasakyčiau, kad bendras darbas neįmanomas, bet kam žadėti, kol niekas nepatvirtinta, tiesa?
Gerai, Madridą palikim ramybėje. Šiomis dienomis išleidžiamas tavo EP „Transport“. Jau klausiau promo, viskas patiko, ypač iTAL tEK remiksas, o ir Machinedrum neblogai susidorojo su užduotimi. Todėl įdomu, ar pats rinkaisi kolegas šiam darbui, ar tau juos pasiūlė leidykla „Civil Music“?
Na, Machinedrum – mano draugas, be to, esu senas jo gerbėjas nuo kokių 2001-ųjų. Jis mielai sutiko. Su iTAL tEK tuo tarpu susipažinom per jo vadybininką, kuris tuo pačiu darbuojasi ir „Civil Music“. Vyko šiokie tokie mainai – jis man, aš jam. Beje, mano remikso jam nepatvirtino, che che. Bet nieko tokio. Strategiškai man tai nėra taip svarbu, tiesiog asmeniškai džiaugiuosi, kad mano muziką remiksuoja tokie, kaip iTAL tEK ar Machinedrum. Man jų muzika labai patinka.
Gal gali plačiau papasakoti apie „Transport“ idėją apskritai?
„Transport“ nėra pavadinimas be priežasties. Turėjau mintį lėtą tempą maišyti su greitu, vieno atributus su kito. Tai priminė man kelionę traukiniu – kai žiūrint pro langą atrodo, kad toli esantys objektai juda lėtai, o arti – labai greitai.
Manau, skirtingų ritmų jungimas labai įdomus ir įtraukia įvairiais aspektais. Kai du skirtingi dalykai veikia kartu, tai nuostabu. Žodžiu, tokia „Transport“ idėja, įgyvendinusi pati save. Jai įtakos tikrai turėjo footwork muzika. Bet nenorėjau tiesiog footwork leidinio – man patinka įkvėpimo pasisemti iš skirtingų dalykų ir viską sumaišyti.
Aha, footwork. Koks tavo santykis su šiuo smagiu dalyku?
Na, aš gerbėjas. Tikrai. Manau, man footwork parodė Mike iš „Planet Mu“. Vienas draugas kalbėjo apie tai, bet per daug dėmesio nekreipiau, tuomet išgirdau ankstyvuosius Rashad reikalus, pašnekėjau apie tai su Mike, ėjau į pasirodymą. Patiko, bet tuo metu mano ausiai pasirodė gana primityvoka. Pažintį pristabdžiau, o prie skambesio grįžęs radau ten halfstep nuotaikų ir tai man buvo artima bei įdomu.
Taigi turiu tokį Phillip D Kick projektą – nenorėjau tiesiog gaminti footwork, bet nagai niežėjo, bet kažkuo jis man priminė seną gerą jungle, taigi sudėjau du į vieną ir štai.
Taigi toks mano ryšys. Kultūriškai jo nėra. Nemanau, kad suprasčiau visa tai, kas vyksta Čikagoje. Taigi net nebandysiu ir nebūsiu footwork atlikėjas, che che che.
Ar yra kažkoks kitas muzikinis terminas, kuriuo prisistatytum kaip atlikėjas?
O ar kas nors gali?
Nežinau, skaičiau, kad jei kas nors gali pristatyti tave dviem žodžiais, tai metas galvoti kažką naujo.
Chahah! Va, va. Negaliu atsakyti. Ne.
Tai irgi geras atsakymas. Grįžtam prie leidybinių reikalų. „Transport“ – antrasis tavo EP pas „Civil Music“. Kaip draugystė prasidėjo ir ar ateityje bus kažko rimtesnio?
Jie patys su manimi susisiekė – gavau laišką iš jau minėto iTAL tEK vadybininko Marko. Nuėjau susitikti, nusinešiau muzikos, jam patiko skambesys, bet didžioji dalis kūrinių jau buvo išleisti ar paviešinti, o „Civil Music“ reikėjo naujienų. Tuo metu žaidžiau electro idėjomis. Kai parodžiau „The Timps“, Markui žiauriai patiko, taip ir gimė pirmasis EP! Jis gerai „prasisuko“, taip atėjo metas antram.
Tiesą sakant, manau, „Civil Music“ norėtų, kad apsistočiau ties vienu stilium – taip būtų paprasčiau su manimi dirbti. Bet nesiruošiu dar vieno electro darbo įrašinėti, nors tu ką. Man labai patinka senasis tikrasis Detroito skambesys – „AUX88“, „Drexciya“ ir kiti, bet man patinka ir daugybė kitų garsų bei skambesių. Man tiesiog patinka elektroninė muzika. Todėl prisirišdamas prie vieno stiliaus jausčiausi tiesiog nejaukiai. Turbūt todėl „Transport“ neturi daug bendra su „The Timps“, bet gerai, kad leidyklai jis irgi patiko. Kitas leidinys bus, manau, ateinantį pavasarį. Ir tai vėl bus žingsnis tolyn. Kaip tik dabar auginu savo studiją, bus naujų žaisliukų!
Ar tau svarbu, kad pagal tavo kūrinius būtų įmanoma šokti, ar tiesiog kuri muziką?
Viskas susiję, žinai. Sėdėdamas studijoje neišvengsi patirties, kurią sukaupei už jos ribų. Dabar didžėjauju beveik kiekvieną savaitgalį, taigi ir tos diskotekos skambesyje nevengiu. Žinoma, klausymo malonumas ir svarba niekur nedingsta. Tiesa, mano muzika nėra pati akivaizdžiausia – iki esmės kartais tenka pasikapstyti, bet toks jau aš, tokį skambesį kuriu sąmoningai. Jei didžėjaujant mano muzika renginyje žmonių nekabins, neužsiparinsiu ir neišjungsiu grotuvų – paleisiu kitų kūrybą, kuri man patinka, ir tuo atveju šokdina gal kiek labiau nei manoji.
Buvo 2Tall, yra Om Unit, ar bus dar alter ego, ar jau viskas?
Tai, ką kuriu Om Unit vardu, man patinka. Viskas gerai. Patinka, kas vyksta. Bet kas bus vėliau, tikrai nežinau.
Gerbėjai prašė paklausti, ką žinai apie Lietuvą. Pati tokių klausimų nelabai mėgstu, todėl klausiu, kur arčiausiai Lietuvos esi buvęs?
Ryčiausiai Europoje esu grojęs Bratislavoje, Slovakijoje. Buvo tikrai labai smagu! Nepasakyčiau, kad smarkiai kitaip nei Londone. Tiesa, daug žmonių nelabai suprato, kur yra ir kodėl atėjo, bet vis tiek gerai laiką praleidau, manau, jie taip pat. Ir man tai netgi patiko – Londone saugu ir patogu, o naujoje vietoje gali kažką dar ir nustebinti! Nors ir ne visi šoko, bet klausėsi susidomėję.
Manau, „Satta“ bare susirinkusiųjų dauguma žinos, kas tu per vienas. O jei kam bus staigmenų, tuo smagiau. Tai iki penktadienio.
--
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS