Dreems („Multi Culti“): „Kai keliavau su grupe, supratau, kad muzikantams gerokai sunkiau, nei didžėjams“
Feisbuke Dreems dar neturi nė pusės tūkstančio fanų, bet tai, kas slepiasi po šiuo pseudonimu – škotų kilmės australas Angus Guzman – per savo margą gyvenimą neabejotinai paliko daug daugiau neabejingų. Šiandien jis išmainęs savo tėviškę į Kanadą kartu su Tigos broliu Thomas Von Party darbuojasi dukterinėje „Turbo Recordings“ kompanijoje „Multi Culti“.
Tiesą sakant, ji čia dėl visko ir kalta. „Opium“ programos vadas Vidis žiemą, vos pasirodžius pirmajam „Multi Culti“ įrašui, taip susižavėjo (ir mane netruko užkrėsti) šamanoelektroniniais leidyklos garsais ir pačiu Dreems, kad štai, vieną paskutinių sezono naktų ugningasis australas svečiuosis renginyje „Pazuzu“. Sprendžiant iš įrodymų internete, taps nakties valdovu.
Vietoje nenustygstantis Angus turi daugybę istorijų iš mokyklos, darbo bare, kelionių po Europą ir dar bala žino ko. Kelias spėjo papasakoti man. Kai derinom interviu laiką, perspėjo, kad tikrinčiau pagal Niujorką.
Labas. Ką veiki Niujorke?
Oi, iš tikrųjų aš visai ne ten. Tik laiko zona ta pati, tai lengviau paaiškinti. Esu Monrealyje.
Mieste, kuriame įsikūrusi leidykla „Multi Culti“, ane?
Taip, taip. Kaip žinai, esu australas, bet va, jau porą mėnesių gyvenu Kanadoje. Atvykau dėl darbo leidykloje. Kažkaip pagalvojau, kad kanadietiška vasara turėtų būti ne prastesnė, nei australietiška...
Skaičiau, kad praėjusiais metais nemažai laiko praleidai Europoje. Keliavai su grupe?
Taip. Grojau su kolektyvu „Jagwar Ma“, rūpinausi sintezatoriais ir ritmo mašinomis. Prancūzija, Kroatija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė, Airija... Dar kažkur buvom, bet nebeprisimenu.
Ar vis dar esi „Jagwar Ma“ narys?
Ne, šiaip situacija buvo keistoka. Vienas grupės narių yra labai geras mano draugas. Pernai „Jagwar Ma“ išleido naują albumą ir susiplanavo turą, bet tas draugas žiauriai susirgo. Iš pradžių grupė atšaukė kelis koncertus ir laukė, kol jo sveikata pasitaisys, bet taip neįvyko. Draugas pasiūlė man pakeisti jį grupėje – kadangi buvom kambariokai, su projektu buvau neblogai susipažinęs, tad sutikau, ir po savaitės jau grojau Anglijoje...
Buvo įdomi patirtis. Anksčiau nebuvo tekę groti kolektyve ir dar gyvai, nors muziką kuriu jau seniai.
Tai gal ir Monrealyje įstosi į kokią grupę?
Aha, arba savo pradėsiu – išplėsiu Dreems! Jei rimtai, tai labai gerai jaučiuosi už DJ pulto. Žinai, net juokinga, bet kai keliavau su grupe, supratau, kad muzikantams gerokai sunkiau, nei didžėjams. Buvau apšalęs. Visiškai žiauru, sunku patikėt, kad žmonės tai kažkaip išgyvena!
Dabar supranti, kaip tau pasisekė?
Aha! Todėl daugiau į grupę nenorėčiau.
Pakalbėkim apie senesnius įvykius. Koks tavo pirmasis su muzika susijęs prisiminimas?
Na, šeimoje muzikantų nebuvo, bet tėvai mane skatino tuo užsiimti. Aštuonerių ėmiau mokytis griežti smuiku, tai truko gal penkerius metus. Vėliau – mano šeima kilusi iš Škotijos, tad lankiau škotų mokyklą – įstojau į mokyklos orkestrą ir grojau dūdmaišiu!
Jėga!
Aha, iki pat pilnametystės. Bet čia pirmi prisilietimai prie instrumentų, o prisiminimas... Vaikystėje dažnai viešėdavau pas senelius, kurie gyveno prie pat jūros. Senelis balkone grodavo „Beach Boys“, o mes, žaisdami paplūdimyje, viską girdėdavom.
Šiaip iki kokių 16-os negalvojau apie muziką labai rimtai.
O tada nuėjai į diskoteką?
Aha, būtent dėl to dabar esu apsėstas muzikos. 16-os turėjau tokį vyresnį draugelį, kuris jau buvo baigęs mokyklą ir labai daug tūsindavosi. Pasiimdavo ir mane – išlipdavau per langą ir parsliūkindavau kokią penktą, o kitą dieną lyg niekur nieko eidavau į mokyklą. Dėl jauno amžiaus ir pamokų daug negėriau, narkotikų nevalgiau – tik daug šokau ir klausiausi muzikos – dažniausiai house. Eidavau pas didžėjus klausti, kas čia groja, ir dainų pavadinimus užsirašydavau į specialų blonknotą. Tais laikais dauguma tų dainų būdavo plokštelėse, tad taupiau pinigus ir pirkau. Tada patefoną. Tada antrą. O tada ėmiau miksuoti.
Logiška. Dar esu girdėjusi, kad ir barą bei restoraną turėjai. Kaip čia viskas įvyko?
Aha, aha, smagus ir įdomus periodas buvo, prasidėjęs prieš kokius penkerius metus. Tuomet daug didžėjavau ir dar tvarkiausi su leidykla. Draugų kompanija pasiūlė visiems susimesti ir pasidaryti savo barą – tuomet Sidnėjuje tokio, kokio mums norėjosi, nelabai buvo, tad atradome nišą.
Ėmėmės reikalo šešiese ir nė vienas neturėjom žalio supratimo, kaip gi baras veikia. Bet pamanėm, kad jei jau esam beveik visą gyvenimą pralindėję baruose, kaip nors susitvarkysim. Ir susitvarkėm. Baras buvo sėkmingas, tad po kurio laiko priėjome ir iki restorano idėjos. Tuomet turėjau kambarioką, kuris buvo labai geras virėjas, bet tingėjo tuo užsiimti. Mes jį įkalbėjom.
Galiausiai visa tai virto pagrindiniu ir labai daug laiko atimančiu darbu. Vis daugiau atskomybių prisiimdavau, naktys ilgėjo, dienos trumpėjo... Gal tiesiog apsisuko ratas ir po ketverių metų supratau, kad esu pavargęs. Leisdavau savo bare beveik visą laiką.
Tikrai sudėtinga ir prižiūrėti verslą, ir jame linksmintis tuo pačiu metu!
Aha, būtent.
Ar galvoje jau sukasi kokia nauja verslo idėja, ar lauki, kol gyvenimas nustebins?
Kartais apie naujus projektus pagalvoju. Bet šiuo metu tikrai labai džiaugiuosi kurdamas muziką ir būtent jai skiriu visą energiją. Baras ir restoranas buvo labai smagu ir labai kitaip. Po šio periodo pasijaučiau lyg ir atsigavęs, nusiteikęs vėl panerti į kūrybą. Šiuo metu tam puikus laikas, neturiu daug įsipareigojimų. Nei šeimos, nei gyvūnų. Galiu keliauti ir linksmintis. O ateitis parodys, smarkiai apie tai negalvoju.
Kaip manai, ar įmanoma išlaikyti tvirtą šeimą bei sveikus santykius nuolat keliaujant ir laiką leidžiant klubuose bei festivaliuose?
Na... Turiu nemažai draugų, kuriems tai tikrai sekasi. Bet mano praeityje visko buvo. Klausimas geras. Norėčiau, kad kada nors pavyktų. Nes jau labai daug kartų nepavyko. Santykių ir jausmų prasme muzikos pasaulis tikrai sudėtingas. Sunku išvengti nuolatinių vakarėlių, ilgų naktų ir viso kito. Reikia disciplinos. Bet, jei esi labai smarkiai atsidavęs savo aistrai – šiuo atveju muzikai – sudėtinga atskirti laisvalaikį, namus ir verslą. Jei man pavyks, aš būtinai papasakosiu. Parašysiu knygą! Kaip būti sėkmingam. Kaip tūsintis ir išlaikyti santykius!
O ar esi dirbęs normalų darbą, na, nuo devintos iki šeštos?
Net nežinau... Nelabai! Esu darbavęsis tokioj mados kompanijoj. Techniškai turėdavau pradėti devintą ir baigti šeštą, bet mano darbdaviai nebuvo labai tipiški dizaineriai. Dirbti dėl to buvo labai įdomu. Kartais pradėdavom vidurdienį ir baigdavom vidurnaktį, o kartais ir visai nereikėdavo ateiti. Geri laikai buvo.
Kaip atsidūrei „Multi Culti“ projekte?
Su Thomas Von Party šią idėją esame svarstę kelis kartus skirtingose sąmonės būsenose. Viskas prasidėjo nuo diskusijų apie meilę muzikai, be to, mes esame labai geri draugai ir norėjom kažką veikti kartu. Vieną sykį tiesiog baigėm galvot ir pradėjom daryt. Suvienyta energija – tai puiku. Galėjom įkurti vegetariškomaisto kavinę ar dar ką nors, nebūtinai susijusio su muzika. Daug yra dalykų, kuriuos abu mėgstam. Taip jau nutiko, kad planas išsivystė į leidyklą.
Matau daug privalumų tame, kad esate didelio žaidėjo – „Turbo Recordings“ – dukterinė leidykla. O ar yra kažkokių trūkumų?
Gal kartais užeina toks mažojo brolio sindromas, jauti, kad reikėtų augti, nors ne į tai reikia koncentruotis. Bet šiaip neigiamų dalykų šioje situacijoje nėra. Tikrai patogu, kai žinai, kad tave palaiko kažkas didesnio. Gali tiesiog paklausti, ką daryti, kai ištinka kokia kliūtis.
Tai kaip „Multi Culti“ sekasi?
Gerai! Anksčiau buvo sunkiau, nes dirbom per atstumą. Sidnėjus ir Monrealis yra taip toli vienas nuo kito... Jei norėdavom pakalbėti per „Skype“, man reikėdavo labai ilgai nemiegoti, o Thomas keldavosi žiauriai anksti. Dabar komanda daug stipresnė ir viskas pamažu stoja į savo vietas. Pradėjom palengva, tempas greitėja. Jau esame suplanavę 7 ar 8 leidinius ateinantiems metams. Taip pat kuriame drabužių liniją, o vasarą Monrealyje turėsim keletą atviro oro reginių. Jo, tiesioginis bendravimas – labai geras dalykas. Vietoj to, kad lauktum atsakymo pusę paros, priimi sprendimą per 5 minutes!
O kaip tavo asmeninio projekto Dreems ambicijos? Ar irgi turi planą metams į priekį?
Nežinau... Esu realistas. Aišku, ambicijų turiu, ir nemažų. Tikiu, kad tai, ką turiu ir tai, su kuo dirbu, ves mane dar toliau. Bet sunku įsivaizduoti save po metų, ypač šiais laikais. Muzika yra ypač greitai vartojama, nes žmonės taip nori, ir viskas jiems labai greitai nusibosta... O aš nesu čia tam, kad žaisčiau trumpą žaidimą. Suprantu, kad tai, ką noriu pasiekti, gali užtrukti ir penkerius metus. Tad po metų... Būsiu laimingas, jei kursiu muziką šiek tiek geriau, nei tai darau dabar, ir būsiu toje pačioje pozicijoje. Ir, aišku, išlaikysiu pozityvumo lygį. Tai, manau, svarbiausia.
Tenka bendrauti su nemažai jaunesnių žmonių, kurie, atrodo, jaučia spaudimą tikslą pasiekti kuo skubiau. Visi tik ir nori būti jauni ir sėkmingi. Aš tuo netikiu. Nemanau, kad taip gali įvertinti visus sėkmės privalumus. Nematai, kaip gražiai kažkas auga, jei tiesiog ima ir sprogsta. Bet tai tik asmeninė nuomonė.
Paminėjai didelį atstumą ir laiko skirtumą tarp Sidnėjaus ir Monrealio. O nuotaikos skirtumas? Ar teko atrasti vakarėlius iš naujo, stebėtis, kaip kanadiečiai linksminasi ir vartoja muziką? Ar visgi viskas taip pat, kai saulė nusileidžia?
Haha! Jo, galiausiai juk vis tiek kalbam apie tamsų kambarį su stroboskopais ir garsia muzika... Ne, aišku, skirtumų yra. Kaip bebūtų keista, kanadiečiai turi ir nemažai bendrumų su australais. Požiūris, humoro jausmas – ir tie, ir tie atsipalaidavę.
Atradau tai, kad Monrealis išties atviras įvairiai muzikai. Australijoje underground rinka gerokai mažesnė dėl to, kad ten visi mėgaujasi saule, šypsosi, tai ir muzika tokia – lengva, pozityvi. Australai taip stipriai nepergyvena sezonų kaitos. Čia ir žiemą 26 laipsniai. O Kanadoje ryškūs visi keturi metų laikai, ir tai turi įtakos žmonių emocinei būsenai bei kūrybai. Kai pagaliau atiena vasara, visi raunasi stogus ir vaduojasi iš patalpų, kuriose ką tik praleido 4 ar 5 mėnesius. Plėšia drabužius nuo kūnų ir tūsinasi.
Lietuvoj visai taip pat...
Ane? Jėga, reiškia, atskrendu pačiu laiku.
Gal galėtum „Opium“ lankytojus įspėti, ko iš tavęs penktadienį tikėtis?
Ha... Tikiuosi, rasiu bendrakeleivių savo psichodeliniams šokių aikštelės tyrinėjimams. Bet šiaip ir pats nežinau, ko tikėtis. Taigi expect the unexpected.
---
Multi Culti Soundcloud Facebook (visi relyzai geri!)
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS