Penktas techno kartas „Woo“
Techno stilistai buvo tikrai gera „Techstylism“ interpretacija. Įdomu, jie patys apie tai žino? Įdomu ir tai, kad šis renginys mano galvoje neišliko jokiu formatu - dabar tekstą perskaičiau lyg rašytą visai kito žmogaus.
Ilgai sukęsis aplink bunkerius, abejotinos reikšmės kavines ir periferinius klubus, retkarčiais pagerbiamas ir dviejų didžiųjų Lietuvos klubinių banginių, techno jau beveik pusmetis patogiai įsitaisęs visko mačiusiame ir dar norinčiame „Woo“. Čia jo madą užnešė vieninteliai šalyje techno stilistai, komanda „Techstylism“.
„Wired Saturdays“ visuomet išsiskiria iš paaugliško, „jūtubinio“, pjūklinio ir rokenrolinio „Woo“ paveikslo. Nes techno – ne vaikų juokeliai! Parašiau ir pačiai linksma – kad ir kokiais rimtais beapsimetinėtume, kiekvienas serijos vakarėlis baigiasi nežinia kur, nežinia kada, o veidus išpuošia plačios šypsenos. Neapribotas šalių ir muzikinių postilių ciklas mums jau rodė Samuel L. Session, Mr. Velcro Fastener, DJ Misjah ir „Cosmic Force“, šįkart eilės sulaukė belgas Stephane Signore, o kovą laukia dar vienas BUM iš „Kettel“ rankų.
Mažas sutapimas – beveik prieš kiekvieną „Techstylism“ vakaronę „Woo“ nuo šeštos vakaro renkasi elektroninės muzikos entuziastai, įprastai gyvenantys internete, portale „Djscene“. Ir vasario 23-oji buvo ne išimtis. Tik „preparty“ baigėsi neįtikėtinai – visiškai improvizuotai, neplanuotai ir vos vieną kartą paprašius gyvą valandos trukmės koncertą surengė vienintelė tikra elektronikos žvaigždė Few Nolder iš Klaipėdos. Tikra, nes moka elgtis už pulto taip, kad matytų visi, ir dar jo plokštelę išleido britai „Planet Mu“. Žodžiu, klaipėdiškis savo technavotomis išdaigomis publiką paruošė taip, kaip net ir negalėjome tikėtis.
Nors jau „po visko“ girdėjosi, kad trūko žmonių ar merginų, nuoširdžiausieji tai paneigtų. Šokėjų masė buvo ideali tam, kad prakaitas netaptų per sūrus, o susilietimai šokių aikštelėje – nemalonūs. Kaip taisyklė, etatinė „Wired Saturdays“ publika jau ne vieneri metai žino, su kuo valgomas techno, dalinasi stiliaus patiekalais tarpusavyje, todėl Didžėjaus-publikos santykių pilnatvės šįsyk netrukdė pirmosioms pažintims skirtas laikas. Ilgamečiam scenos pilvūzui Pagalvei tinkamai paruošus dirvą, Stephane Signore šypsojosi kaip prisuktas ir dirbo ne ką prasčiau.
Žongliravo šviesiu kaip dar nematyta pavasario saulė ritmu ir vakarietiškai stipriom melodijom. Šios liejosi neįprastai techno žanrui laisvai, tikros padūkėlės. Tiesą sakant, prisiminus muzikinį terminą „dešra“, tai, kas skambėjo šeštadienį, būtų galima pavadinti „desertinėmis sardelėmis“.
Net pagrindiniai baro darbuotojai metė pareigas ir sukosi į techno taktą šokių aikštelėje. Neapsieita be ventiliatoriaus, visas merginas (tiksliau, jų šukuosenas) pavertusio mažų mažiausiai Holivudo princesėmis. Plokštelės tapo vėduoklėmis ir net plojimo įrankiais, jau puslapio viršuje minėtos šypsenos plėtėsi it skutimosi peiliuko pagalba. Tik be kraujo – mes taikūs. Ir nė viena plačiaformatė „Polaroid“ fotografija nenukentėjo!
Nulipęs nuo pjedestalo Stephane Signore, atrodo, pats negalėjo patikėti tuo, ką padarė. Todėl kažkaip atlaidžiai šypsojosi ir stebėjo tai, kas vyko toliau. Retokai, bet visada kokybiškai didžėjaus duoną kremtantis dar vienas „Techstylism“ karžygys Hallucin suprato, kas turima omenyje, ir net negalvojo atsilikti. Ar baigti. Plaukai plaikstėsi, kaip plaikstęsi, langai virpėjo 130 kartų per minutę greičių, automobilių stovėjimo aikštelė netuštėjo. Ir neištuštėjo iki sekmadienio vakaro... Laukiam „Kettel“!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS