Comfort Fit: senamadiškas šviežio garso autorius (interviu)
Londono lietuviai „WigWag“ toliau buria tautiečius į vieną šokių aikštelę ir į savo renginius kviečiasi mums artimus užsieniečius. Su Kelpe plačiau susipažinau sausį, dabar, artėjant kitai naktinei „vigvaginei“, tiesiu ranką dar vienam inteligentiškosios ritmo kartos šaunuoliui – vokiečiui Comfort Fit.
Berlyne gyvenantis Boris Mezga debiutinį albumą išleido vos sulaukęs pilnametystės, o su muzika draugauja nuo viso labo ketverių. „Tokyo Dawn Records“ ir „Error Broadcast“ – artimos jo kūrybai leidyklos, bet nevertėtų pamiršti ir fakto, kad atlikėjo muzika padeda reklamuoti „Mercedes-Benz“ bei kitus visai ne pogrindinius reikalus.
Gegužės 11-ą rytų Londone nesitrinsiu ir pagal Comfort Fit , Mantą T., Ernestą Sadau nešoksiu, bet jei tau pakeliui, nepraleisk gyvo talento pasirodymo. Plačiau apie „WigWag“ – čia, o pokalbis apie Richie Hawtin, Laurent Garnier, reklamą, mokslus ir panašiai – kiek žemiau.
Skaičiau, kad klubuose didžėjavai jau būdamas dvylikos. Kaip tai įmanoma ir kaip tave išleido tėvai?
Dešimtajame dešimtmetyje, kai dar buvau mažas, techno mane pasiekė gana anksti. Vokietijos televizija transliavo laidą „Housefrau“ – ten pirmąkart išvydau Richie Hawtin, Laurent Garnier. Pamenu tamsius monotoniškus ritmus, sukrečiančius efektus ir muzikines atmosferas. Tuo metu nerūpėjo, kas tai, tiesiog sutelkiau į tą muziką visą savo dėmesį.
Kiek vėliau, padirbėjęs maisto prekių parduotuvėje, susitaupiau pinigų pirmiesiems prastos kokybės patefonams. Logiška, kad ir į plokštelių parduotuvę įsigyti minimal techno įrašų užsukau. Taip, dvylikmečiui iš kaimo tai tikrai nebuvo įprasta.
Vyresnėliai greit suvokė, kad visai neblogai moku miksuoti, tad toje įrašų parduotuvėje gavau ir pagroti. Taip, atrodo, viskas ir prasidėjo. Po kelių savaičių vieninteliame techno klube netoliese jau apšildžiau kitą didžėjų. Aišku, visada turėdavau išeiti dar iki suaugusiems pradedant „kapot sumuštinius“. Su vaikų priežiūra reikalai buvo rimti, tiek tepasakysiu.
Tėvai tuo tarpu nė neįsivaizdavo, kur penktadienio vakarais eidavau – grįždavau iki vidurnakčio, tad problemų nekildavo. Kadangi nežinojo, kas ta elektroninė muzika ir jos kultūra, turbūt manė, kad susitinku su draugais ir panašiai. Pasisekė!
Didžėjauti man greitai pabodo, todėl ėmiausi ir kūrybos. Tiesą sakant, 90% rinkoje buvusios techno muzikos man skambėjo labai nuobodžiai. Todėl nusprendžiau pasisemti kiek galima daugiau įkvėpimo iš tų puikiųjų 10%, pridėti dalelę „savęs“ ir įrašinėti tokius kūrinius, kurie idealiai atitiktų mano paties skonį.
Prieš keletą metų tavo kūrinį remiksavo pats Laurent Garnier. Kaip tau ar leidyklai pavyko susitarti?
Pabandysiu ilgą istoriją išdėstyti trumpai. Žodžiu, Laurent kaip ir neberemiksuoja, tad pasiūlymą iš pradžių atmetė. „Tokyo Dawn Records“ atstovai nenuleido rankų ir nusiuntė jam kūrinio dalis. Šiame kūrinyje panaudotas eilėraštis „God Smoked“, kurį parašė ir įskaitė skandalingasis velsietis Howard Marks, arba Mr. Nice. Jo balsas tikrai įtaigus! Ir siuntinys suveikė – po kelių dienų visai netikėtai sulaukėme neįtikėtino remikso. Laurent užsidegė ir tikrai puikiai padirbėjo!
Kiti tavo draugai „Error Broadcast“ – labiau šeima, nei tiesiog įrašų kompaniją. Ar tu – irgi šeimos narys, koks tavo vaidmuo? Kas įdomiausia šioje leidykloje?
Šimtą metų pažįstu vieną iš leidyklos įkūrėjų, Sven Swift, ir ta nuotaika, kurią jie su Filippo diktuoja, man labai patinka. Leidyklos atlikėjų sąrašas labai atviras ir šviežias, jie mėgaujasi eksperimentais.
Prieš keletą savaičių Swift ir Taprikk Sweezee sutikau vakarėlyje, kuris buvo skirtas B-Ju leidinio „Prozac People“ išleidimui, bet visiškai pamiršau paklausti, ar priklausau gaujai! Pasitikslinsiu...
Kurioje kūrybinio kelio atkarpoje dabar yra Comfort Fit? Ką nauja išgirsim netrukus? Ar singlas „Moonshine Navigator“ veda kažko stambesnio link?
Bus remiksų. Vieną, skirtą Benny Tones, netrukus išleis „BBE Records“. Taip pat rekomenduoju patikrinti DJ Vadim komandos „Electric“ darbo „Overloaded“ remiksą ir jūsiškio Genio „Surge For Good“ versiją pas „Lowvibe“.
Dėl stambesnio... Taip, ant mano stalo jau guli naujas albumas „World‘s Falling Apart“. Daugiau kol kas negaliu papasakoti. Įrašus baigiau jau prieš keletą mėnesių, ir dabar paklausęs pagalvojau, kad kūrybinis ryšys su 2005-ųjų „Forget and Remember“ tikrai yra. Atrodo, su „Polyshufflez“ buvau nukeliavęs kažkur kitur, o dabar grįžau. Sunkoka apibūdinti. „Moonshine Navigator“ turėtų sužadinti apetitą, nors tai „minimalistiškiausias“ kūrinys visame albume.
Pastaruosius dvejus metus daugiau dėmesio skyriau mokslui. Čia, Berlyne, dėstytojauju audiovizualinės medijos mokykloje. Vedu būgnų programavimo ir autorių teisių skaitmeniniame amžiuje užsiėmimus. Ši veikla man pačiam padeda nepaskęsti studijos debesyse ir neprarasti ryšio su realybe.
Ar sugebėtum įvardinti vieną atlikėją ar jo įrašą, įkvėpusį užsiimti muzika?
1996-aisiais Richie Hawtin įrašė „Concept“ seriją. Ji mane pastūmėjo pirmiesiems garso eksperimentams. Didelį randą mano muzikinėje atmintyje paliko ir „Basic Channel“ reikalai.
Feisbuke užsirašei, kad tavo muzika skirta senamadiškiems žmonėms. Kuria prasme? Ar pats irgi esi senamadiškas?
Internetas man suka galvą. Ta prasme esu senamadiškas. Pripažįstu. Kartais norėčiau, kad pasaulis suktųsi šiekt iek lėčiau. Manau, futuristo Ray Kurzweil prognozės apie dirbtinį protą yra visai teisingos. Viskas taip susiję, o progresas sukelia akseleraciją.
Visgi kūryboje stengiuosi mąstyti moderniai bei nekartoti savęs vėl ir vėl.
Kaip jautiesi, kai tavo muzika skamba reklamose? Yra du keliai – specialiai reklamoms parašyti garso takeliai ir tiesiog lincencijuoti kūriniai. Ar vaikštai abiem?
Na, kaip. Niekaip nesijaučiu. Kartais, kai kuriu konkrečioms reklamoms, netgi džiaugiuosi, kad nereikia savo vardo sieti su galutiniu produktu. Juk klientams dažnai patinka tai, kas nepatinka tau.
Man asmeniškai „Forget and Remember“ (atsisiųsk čia, jei dar neturi. - D.D. past.) buvo ne tik pirmasis išgirstas tavo įrašas, bet ir savotiška naujos naujo skambesio eros pradžia. Ir įtariu, kad ne man vienai. Ar praėjus tiek laiko pats supranti, koks įtakingas buvo tas albumas?
Mane visuomet trikdo, kai kiti atlikėjai pasakoja, kad „Forget and Remember“ buvo svarbi jų muzikinio išsilavinimo dalis. Ir šiandien žmonės tų kūrinių klauso, nors nuo išleidimo praėjo 7 metai, o kai kurie sukurti net prieš dešimtmetį. Ir vis dar veikia? Juk 10 metų šiandien lygu šimtmečiui. Nerandu tam paaiškinimo. Formulės irgi nematau. Geriau paklausk klausytojų.
Ar pastebi tavo stiliaus kopijuotojų?
Kol nepaklausei, nebuvau pastebėjęs. Bet, vadinasi, tokių yra. Nuostabu.
Remiksavimas įkvepia ar išsiurbia energiją?
Abu atsakymai teisingi. Remiksuojant daugiau spaudimo. Bet galiausiai įsijungia reikiamas mygtukas ir remiksas liejasi it nuosavas kūrinys. Tik norint tą mygtuką pasiekti ir muziką paversti sava reikia šiek tiek daugiau paprakaituoti.
Jei reikėtų savo kūrybos principą sudėlioti į tris paprastus žingsnelius, kaip jie atrodytų?
Pradėk paprastai ir nekritikuok savęs.
Pridėk tai, kas patinka, atimk tai, kas nepatinka.
Mėgaukis rezultatu.
Kokia beats judėjimo ateitis?
Šiuo metu stebiu grįžimą į „muzikantizmą“, ir tai labai gaivus dalyjas. Miegamųjų ritmo dėliotojai staiga ėmė dainuoti ir groti instrumentais, vadinasi, įgavo muzikos teorijos žinių ir kultivuoja motorinius įgūdžius, ne tik aklai spaudo ekraną ir glosto savo ego. Nesustokit, prašau!
Kurie, tavo nuomone, judėjimo atstovai pavertė jį ypatingu ir nepamirštamu?
DJ Krush buvo pradininkas ir įkvėpėjas, o Jay Scarlett ir Cinnaman visa tai pastūmėjo su rinkiniu „Beat Dimensions“. Ypatinga asmenybė ir kūrėjas yra Dimlite – dėl to, kad visada yra čia nebūdamas čia. Jam net garso nereikia išleisti, kad skambėtų gražiai.
Ar sutiktum su teiginiu, kad savam pranašu nebūsi? Kaip tavo karjera sekasi Vokietijoje palyginus su kitais ritmo mylėtojų kraštais?
Būtent Berlyne scenai viskas tikrai gerai. Bet taip, dažnai tenka lankytis oro uoste norint nusigauti į pasirodymus.
Mano muzika dažniausiai instrumentinė. Vadinasi, tai, kad ji pasiekia tolimus kraštus, nepaisant kalbos barjerų, yra natūralu. Ir labai gražu.
Socialiniai tinklai informacijos sklaidai ir reklamai padeda, bet ar matai blogąją to pusę? Kuriuos kanalus pats naudoji ir kokiems tikslams?
Būsiu sąžiningas – visus tuos feisbukus naudoju tik todėl, kad reikia. Internetas nėra tikslus realaus pasaulio atspindys, nors taip kai kas ir galvoja. Be to, jam reikia labai daug brangaus laiko. Taigi jei kas ilgai nesulaukiat iš manęs atsakymo Facebook, geriau parašykit emailą.
Prieš porą metų lankeisi „Satta“ bare Lietuvoje. Kaip ten patiko ir kaip apskritai susipažinai su tave pakvietusiais „Mondayjazz“ vaikinais?
Kai „Mondayjazz“ tik startavo, Justas Fresh mane pakvietė įrašyti jiems miksą. O vizitas „Satta“ bare buvo nesveikai geras! Puiki nuotaika, mieli žmonės, tikri ritmo fanatikai. Girdėjau, kad neseniai barą teko uždaryti – tikrai gaila. Tikiuosi, komandai pavyks išlaikyti tą dvasią festivaliuose „Satta Outside“. Siunčiu patogių linkėjimų visiems klausytojams Lietuvoje!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS