„Tundros“ meno vadovė Kristė pristato savo valdas
„Instra:Mental“, Raiden, Addison Groove, „Fusedmarc“ ,DJ Proton, Brokenchord, Golden Parazyth, Ricardo Tobar, Steve Rachmad, „Girių dvasios“, Tom Cosm, Dissociactive ir dar turbūt dvidešimt eilučių vardų bei pavadinimų, šiemet sudėliotų į penkias scenas, liepos 7-10 dienomis zvimbs Zarasų rajone. Aštuntoji „Tundra“ žada būti ne silpnesnė, nei anksčiau – tendencija augti čia stipri kaip niekada.
Festivalio atlikėjų ir jų muzikos pilnas „Facebook“, jiems skiriamos radijo laidos ir išsamūs pranešimai spaudai. Man šįkart parūpo tai, kas daugelyje festivalių akcentuojama iš anksto (gal tik dėl akių), kai kuriuose pavyksta ypač smagiai ir raiškiai, kituose gi nublanksta ar paskęsta. Menas! Bendrąja prasme.
„Tundros“ meninės dalies kuratorė Kristė man papasakojo apie tai, kas jau kitą savaitgalį vyks tarp, per, greta muzikos bei pasidalino mintimis apie tai, kodėl kito veiksmo reikia ir kaip apskritai tas menas festivaliuose jaučiasi. Viską perskaičius nemandagu būtų bent jau nosies į kokią mandrą palapinę neįkišti! Kad būtų skalsiau, muzikinio fono nevengiu.
Žinosi, kam mojuoti festivalio metu
Žinosi, kam mojuoti festivalio metu
Kokia šiemet bendra „Tundros“ meninės dalies koncepcija? Beje, ar ji keičiasi kasmet?
Apskritai viena iš pagrindinių „Tundros“ festivalio idėjų yra ekologija, todėl ir šiais metais netrūks workshopų, kurie bus susiję su šia tema. Taip pat, kitaip nei anksčiau, siekiame, kad veikla būtų interaktyvi, tiesiogiai įtraukianti festivalio lankytojus – žaidimai, performansai, meninės dirbtuvės ir t. t. Kiekvienais metais keliami uždaviniai auga, kaip ir pats festivalis, todėl koncepcija plečiasi ir apjungia skirtingas meno rūšiis. Pavyzdžiui, šiemet prie „Tundros“ prisijungs A. Pulkauninko kinetinis teatras.
Kiek įtakos meninei daliai turi muzikinė programa, kiek – festivalio veiksmo vieta? Ar menas - atskiras gyventojas?
Menas toks „dalyvis“, kuris puikiai prisiderina prie kintančių aplinkybių, bet tuo pačiu lieka autonomiškas. Vienintelis dalykas kas gali daryti blogą įtaką, tai blogas oras.
Kokia tavo pačis patirtis kuriant meną festivaliuose? Ar „Tundros“ komandoje esi senbuvė?
Prie festivalio organizatorių kolektyvo prisijungiau prieš porą metų, tad senbuve savęs vadinti dar nedrįsčiau. Anksčiau padėdavau organizuoti nekomercinius koncertus ir dalyvavau VDU studentų atstovybės veikloje (buvau kultūros komiteto koordinatorė), todėl šiokį tokį patirties bagažą turėjau.
Kaip prisijungiau? Tiesiog papuoliau reikiamu metu ir reikiamoje vietoje. Susipažinau su „Tundros“ tėvu Aivaru ir užsiminiau, kad turiu patirties kuravime. Taip ir išmėginau jėgas 2009-ųjų festivalyje.
Taip pat kuriant meninę koncepciją festivaliui padeda tai, kad esu baigusi menotyrą, o šios studijos man suteikė platesnį suvokimą apie meno procesus.
Gal galėtum pavardinti įsiminusias panašias kitų festivalių, kuriose pačiai teko dalyvauti?
Kaip vieną geriausiai išpildančių meninę dalį galėčiau įvardinti festivalį „Pasaka iš rūsio“, būtent 2009-ųjų veiksmą. Mano nuomone, jis tuomet nusvėrė muzikinę programą. Labiausiai įstrigo atmintyje, kad festivalio dalyviai galėjo pamatyti neblogus jaunų aktorių spektaklius.
Šio klausimo klausiau prieš porą metų „intervuodama“ tuometinį „Satta Outside“ meninės dalies vadovą Valentiną Klimašauską. Kaip manai, kodėl festivaliuose, be muzikos, reikia ir kitokios veiklos? Kitaip tariant, koks vaidmuo tenka menui ir panašioms veikloms muzikos festivaliuose?
Menas, pramogos, paskaitos, dirbtuvės ir visa kita yra svarbios užpildant dienos programą. Tokios veiklos skatina būti aktyviais, ne vien pailsėti, bet kažką sužinoti ir maksimaliai išnaudoti turimą laisvą laiką.
Be to, kai festivaliuose nėra išpildyta dieninė veikla, tai žmonėms lieka pagrindinis užsiėmimas – gėrimas, o kai ateina vakaras, tampa nesvarbu kas groja, jei apskritai to vakaro sulauki. Man asmeniškai festivaliai, kurie neturi dieninės programos ir interaktyvios veiklos, nėra tokie įdomūs ir net kartais nuobodūs.
Ar nesumažėja kūrinių vertė dirbtuvėms vykstant gamtoje, blaškančioje muzikos apsuptyje, o ne meno inkubatoriuje ar panašiai?
Dienos metu muzikinė programa nėra pati intensyviausia, todėl nėra sudėtinga vykdyti kitą veiklą. Jei festivalyje būtų kuriamas menas rinkai, tai tikrai nebūtų nei kokybės, nei rezultato, bet kadangi meno dirbtuvių tikslas yra ne tiek rezultatas, kiek procesas, tai, manau, festivalio erdvė yra kaip tik.
Registracija menininkauti „Tundroje“ jau baigėsi. Kokias veiklas siūlė žmonės?
Šiemet mane ypač nudžiugino tai, kad žmonės siūlo labai kūrybiškas ir novatoriškas idėjas, taip pat tai, kad prie festivalio prisijungia workshopai iš Latvijos ir Švedijos.
Kiek iš siųstų atsirinkai, kokie buvo kriterijai?
Kadangi visi pasiūlymai buvo skirtingi, nesunku buvo atrinkti. Pagrindiniai kriterijai – sąlygų suderinimas. Gaila, bet ne visus galėjome pasikviesti, nes buvo per brangu.
Pabaigai trumpai papasakok, kas šiemet laukia „Tundroje“ ieškančių ne tik muzikos?
Kaip jau minėjau, festivalyje bus Kinetinio teatro trupė, kuri stebins lankytojus performansais, akcijomis. Įsikurs žonglierių miestelis, kuris mokys pasidaryti žongliravimo įrankius, jais naudotis, demonstruos rodys ugnies šou. Latviai siūlys jogos užsiėmimus, o „Om tree“ – surengti linksmą fotosesiją. Svečiai iš Švedijos meditacija padės atsipalaiduoti. „One pramogų parkas“ kvies tarzanauti, jaunas kolektyvas „Funny pramogation“ papuoš, pabendraus, pavaišins ir padės sukurti. Vyks workshopai, kurie prikels šiukšles naujam gyvenimui. O dar šokio pamokos, papuošalų dirbtuvės, vienaračio pamokos... Sunku dabar būtų viską išvardinti. Greitu metu viską rasite „Tundros“ tinklalapyje.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS