„We Will Riot“: O kur streikas?
Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjai – jėga, ir jei šiai žiniai paskleisti pasaulyje reikėjo filmo, tuomet gerai. Bet man „We Will Riot“ esmė ir baigėsi sulig paskutiniu garso takelio kūriniu.
Po premjeros galiu pasakyti tiek, kad tai nėra filmas apie beatmakerius ir tai nėra filmas apie Lietuvos muzikos sceną. Jis nėra apie Lietuvą ta prasme, kad lygiai taip pat galėjo būti ir apie Čekiją. Taip, veiksmas vyksta tūsuose, taip groja muzika. Aišku, nėra ko reikalauti dokumentinio tikslumo iš meninio filmo, tad gal aš tiesiog per daug tikėjausi. Iš to pirmojo tyzerio, kuriame pagrindinis herojus su striuke košiasi per Niujorko užkaborį, buvo galima tikrai didelį paveikslą mintyse susikurti.
Taip, galbūt tai filmas paaugliams apie draugystę, naivumą ir pasitikėjimą.
Tuomet aš jam tikrai per didelė.
Taip, turėjau ir aš jame antraplanį vaidmenį, bet turėjome mes visi (Tikrai, kas nevaidino? Kas neprisidėjo?), ir tai puikus kastingo panaudojimo viešiesiems ryšiams pavyzdys. Pačiame filme susikompromitavęs politikas sako išsiginsiąs tiesos, bet mes juk ne politikai.
Beje, ar tai, kas vyko juostos (taip, juostos – kinematografinio grožio čia buvo pakankamai) pabaigoje, tikrai galima vadinti streiku?
---
Viešųjų ryšių eksperto, aktyvisto, prodiuserio, gal kažkada ateityje ir didelio režisieriaus Romo Zabarausko pirmasis ilgametražis „We Will Riot“ kino teatruose dabar. Kai tiek prikalbėta, verta susidaryti savo nuomonę.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS