Minskas ir jo svajonės
Savaitgalį aplankėm geografiškai artimiausią Vilniui sostinę. Ernestą Sadau pakvietė groti, palaikėm kompaniją. Su traukiniu kelionė tikrai patogi, pakankamai greita ir smagi, tik vizos kaina erzina.
Tūsas pavadinimu МЕЧТА 007, taigi SVAJONĖ, vyko buvusioj televizorių gamykloj, o dabar įvairių paskirčių menų ir veiklų erdvėj. Jis buvo išties geras ir pozityvus, išlauktas, žmonės pasiruošę ir nekantrūs, nusiteikę ir gyvybingi. Videoįrodymą prisegu (ir tai yra viskas, kas liko man po vakarėlio), Ernestas už pulto.
Ernestas Sadau
0:
Gal kažkiek techninių neatitikimų ir buvo, bet prisimena visi tai ne juos. Dar grojo keli maskviečiai, mums gerai pažįstama elektrikė Elena Sizova ir Slava Lepsheev iš Ukrainos, kuris yra taip pat ir vakariečių blogerių pamėgto reikalo „Схема“ promoteris. Po pastarosios pažinties kelionių planuose Kijevas pasiboldino ir pakilo viršun.
Turėjom daug progų pabendrauti su vietiniais ir giliau pasiklausinėti, kaip ir kas Baltarusijoje. Esu buvusi tam pačiam Minske prieš kokius 8 metus, kai grojo Nesakyk Mamai!, tuomet viskas atrodė paslaptingai ir puse lūpų, bet ne vargingai. Dabar su finansais prasčiau, ir tai akivaizdžiai viskam atsiliepę. Apie valdovą kalba jau ne puse lūpų, o visa gerkle, tiesa, už uždarų durų. Na, bet mes čia apie diskotekas. O patekimas į šeštadieninę, beje, kainavo 7 eurus, tad jei, kaip ir aš, manėt, kad Baltarusijoje pigu, tai žinokit, kad ne itin.
Klubų nėra nei vieno, kuris vystytų konkrečiai elektroninės šokių muzikos kryptį. Priminsiu, Minske per 2 mln gyventojų. Yra džentelmenų barų ir šiaip barų, bet klubų - ne. Promoterių - keletas, pasirinkimo yra tikrai ne kiekvieną savaitgalį, būtent dėl to tie žmonės tokie nusiteikę ir pasiruošę. Pas mus tai jau rečiau aptiksi, ar tai išlepimas? Galbūt. Pasisekė mums? Taip.
Taigi tie įspūdžiai tokie dvejopi. Kultūrinis alkis ir iš jo kylantis azartas, aišku, tam tikra siaura prasme yra žavinga, skatina išradingumą ir moko vertinti, kita vertus, kai paskaičiuoji, kad tie mažiau nei 200 km tarp Vilniaus ir Minsko realybėje yra keliolika metų progreso, žavesys pranyksta. Įdomu, kaip bus, kai tų sienų nebebus.
Verta stebėti situaciją. Tikrai verta nuvažiuot aplankyt, verta palaikyt kontaktus ir dalintis patirtim. Kad būtų paprasčiau susikalbėt, nors diskotekoj net ir tas nebūtina.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS