Kelpe apie Londoną, Malkolmą, naujus leidinius, JAV ir Kalėdas (interviu)
Įprastai vienokiais ar kitokiais blogo įrašais palaikau Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų promoterių iniciatyvas, nors porąkart apie tautiečius Londone irgi esu užsiminusi. Šįkart proga vėlgi britiška – vasario 11-ą netikėčiausia nauja naktinė pora – Shmekla ir Ernestas Sadau – kviečia į Shoreditche vyksiantį „WigWag“. Didžiausias šrifto dydis renginio plakate skirtas britui kaleidoskopinės elektronikos kūrėjui Kel McKeown, trumpiau vadinamam Kelpe ir jau įrašytam aukso raidėm į „Satta“ istoriją. Viens, du, ir Kelpe išduoda daug smagių smulkmenų apie būsimus leidinius ir ne tik juos.
Jau keliskart regėjau tave Lietuvoje, „Satta Outside“ ar „Satta Inside“. Šįkart pokalbio priežastis – vasario 11-osios vakarėlis Londone, organizuojamas lietuvių. Kaip pats žiūri į tokius naktinius diasporų judėjimus Britanijoje, ar šie renginiai skiriasi nuo „angliškų“?
Pats „WigWag“ nesu buvęs, bet Fulgeance ir fLako, abu neseniai pas lietuvius groję, atsiliepė tiesiog puikiai. Manau, net šiek tiek juokinga, kad Fulgeance, vienas puikiausių savo srities artistų, Jungtinėje Karalystėje nepelnytai nežinomas, į Londoną yra atgabenamas lietuvių, kurie čia patys yra atvykėliai.
Kaip Londonas atrodo 2012-aisiais? Ar Olimpinių žaidynių dvasia jau apėmusi miestą?
Man asmeniškai metų pradžia vis dar rami, bet ruošiuosi veikliems metams. O mieste – taip, daug statybų, visi bando spėti laiku pasiruošti žaidynėms. Nuotaikos – laukimo. Mano atveju yra ir šiek tiek baimės bei noro, kad visa tai kuo greičiau pasibaigtų.
Norėčiau dar sugrįžti į šventes – smagu buvo prieš Kalėdas prisiminti tavąją „Silent Night“ versiją. Kokia jos istorija?
Su draugais turėjom tokį lyg ir žaidimą – „Album Club“. Dar iki tol, kol tokia pati idėja kilo Beck. Kiekvieną mėnesį kuris nors išrinkdavo albumą, tada visi išsiskirstydavom ir įrašydavom naujas jo kūrinių versijas. Tada vėl susiburdavom ir perklausydavom. Vienais metais ant linksmumo įrašėm „Christmas Special“. Nesu religingas, bet „Silent Night“ man visada labai patiko, taip tavo minėta versija ir gimė.
Ką rodo tavo patirtis – žmones geriau sekasi pasiekti leidžiant atskirus singlus ar viską pakuojant į albumus?
Iš vienos pusės singlus ir EP mielai groja radijo stotys, jie lengviau patenka į blogus ir panašias vietas, tad tokį formatą išgirsta daugiau klausytojų. Bet iš tiesų sunku pasakyti, nuo pastarojo mano LP praėjo jau dveji su puse metų, tad žaidimo taisyklės gal ir spėjo pasikeisti.
Bet albumas jau artėja, tiesa? Kur, kada, kaip? Kur link muzikoje eini?
Taip, jis jau pakeliui. Tikėjausi, kad jau galėsiu tau išduoti ir leidyklą, kurioje albumas pasirodys, bet niekaip nesudėliojam visų taškų ant į. Į klausimą „kada“ jau galiu atsakyti – manau, dar iki vasaros. Muzikine prasme albumas nebus vienodas ir greičiausiai daug melodingesnis, nei „Cambio Wechsel“, taip pat varijuos tempas ir stilius, bus ir greitų mano standartais kūrinių. Man tai patinka.
Kiek konkretesnės žinios – kovą „Svetlana Industries“ išleis naują mano 6 kūrinių EP „I Felt Fuzzy“. Jame ir BNJMN, Cupp Cave, Naïve Machine remiksų.
Beje, kodėl tavo kūryboje nesigirdi vokalų?
O, geras klausimas. Mielai klausydavau muzikos, kurioje dainavimo daug – folk, indie rock ir panašiai. Bet dainuojamoji elektronika man iš esmės niekad nepatiko, na, su keliom išimtim. Bendrai paėmus instrumentinio skambesio mano fonotekoje visuomet buvo daugiau, taigi natūralu, kad tai įkvėpė ir paties kūrybą. Ir tik pastaruoju metu elektronikoje mano ausys išgirsta tikrai įdomiai bei sėkmingai įterptų vokalų.
Gali būti, kad ir aš šiuo keliu pasuksiu, bet tai man, o gal ir mano klausytojams, įpratusiems prie instrumentinės paletės, reikštų tikrai daug. Kaip bebūtų, šiek tiek balso semplų naujesnėje mano kūryboje yra, taip pat yra toks vienas vokalistas, kurį pakalbinti dirbti kartu aš vis dar drąsinuosi.
Jei reikėtų tavo kūrybą apibūdinti vienu žodžiu, koks jis būtų?
Malkolmas.
O koks geriausias išgirstas komplimentas?
Emm, atrodo, Hudson Mohawke kažkada pasakė, kad „Sunburnt Eyelids“ yra jo „mėgstamiausias įrašas ever“. Bet tai buvo senokai.
Nuo tada, kai „D.C. Recordings“ pasirodė albumas „Cambio Wechsel“, lyg ir klajoji po leidyklas. Ko gi taip? Ar ruošiesi nusėsti vienoje vietoje, o gal kursi kažką savo?
Tiesa. Dabar galėčiau pasakyti, kad kai mano leidyba rūpinosi „D.C. Recordings“, buvau pasirašęs išskirtinio turinio sutartį ir jaučiausi lyg ir spąstuose. Ypač kūrybine prasme, nes norėjau kai ką daryti kitaip. Nuo tada, kai išėjau, stengiuosi kuo prasmingiau išnaudoti įgautą laisvę ir įmerkti kojas į skirtingus vandenis. Dabar, atrodo, jau prisivaikščiojau, ir būtų gerai atrasti užutekį.
Kalbant apie savo leidyklą... Yra buvę tokių minčių, bet mieliau leisčiau kitų žmonių kūrybą, ne savo. Manau, stengtis, kad kitų muzika pasklistų kuo plačiau, man būtų smagiau, nei stumti savo.
Kokie tavo mėgstamiausi neelektroniniai atlikėjai? Ar tokia muzika turi tau įtakos?
Bonnie „Prince“ Billy, „Pavement“, „Stars of The Lid“, Max Richter, ankstyvoji Smog kūryba ir daugelis kitų. Taip, manau, įtaka neišvengiama, tik labiau pasąmonėje. Ir kūrinių pavadinimuose.
Kokiais nemuzikiniais savo pasiekimais labiausiai didžiuojiesi?
Turbūt tuo, kad sugebėjau pakankamai daug pasiekti su muzika nesusijusiame ir sudėtingame TV pasaulyje. Taip pat – nusipirkti butą mėgstamiausioje vietoje pasaulyje.
Gerai, o muzikiniais? Ar jie dar ateityje?
Taip, tikiuosi, kad didžiausi muzikiniai pasiekimai dar laukia. Jaučiu, kad nuolat mokausi kurti.
Tavo „Facebook“ perskaičiau, kad esi „nepakankamai populiarus gauti atlikėjo vizą į JAV“. Kas čia nutiko?
Norėjom leistis į turą po valstijas. Tokie vaikinai suorganizavo tikrai neprastų pasirodymų, bet tuomet sužinojome, kad britų atlikėjams turai dažnai neišdega būtent dėl biurokratinių niuansų – daug vizų prašymų nepatenkinami. Dabar nepamenu tikslių skaičių, bet tiek man, tiek mano būgnininkui vien tas prašymas būtų kainavęs po 1500 JAV dolerių, o mokestis nesekmės atveju negrąžinamas, tad paskaičiavę nusprendėme, kad bandyti neverta. Turą teko atšaukti. Košmaras!
O kur, neskaitant JAV, svajotum pakoncertuoti?
Tiesą sakant, smagu būtų dažniau pagroti pačioje Jungtinėje Karalystėje. Kažkodėl rimtų bukingų čia nepasitaiko, o tikrai norėčiau sudalyvauti viename ar kitame festivalyje.
---
Minifestivalis su Kelpe, italu JKO ir mūsiškiais Shn, Sadau, Fingalick, Arnu Multiform - vasario 11-ą kažkur Londono rytuose. Stebėk veiksmą feisbuke ir nueik susitikti su tautiečiais. Aš irgi mielai prisijungčiau.
O čia – trumpa Kelpe viešnagės Šventojoje iškarpa su dar daugiau pokalbių!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS