1-800-DAINAD : ARCHYVAS

Koks klubas be stiklinių, bokalų ir taurių? Kokia naktis be barmenų? Ir kokie gi tie žmonės, aukojantys laiką, kai galėtų linksmintis ar ilsėtis tam, kad gerai (tik iš pradžių) jaustųsi kiti?

Susipažinkite – Nidas Kiuberis, Milena Černiakaitė ir Gabrielis Žvirblis. Kaune užaugęs Nidas kasdien plečia „Coffee Inn“ kavinių tinklą, Milena – vegetariškoje kavinėje „Vieta“ su draugėmis šeimininkaujanti mergina iš Marijampolės, Gabrielis – šokėjus, reperius, gatvės gyventojus ir pačią gatvę – jau ne tik Vilniaus – ženklu „GRLA“ puošiantis idėjų malūnas.

Klubas „Opium“ leidžia menesinį laikraštį „Opiumas liaudžiai“, kuriame tekstus raitau aš. Artėjančio vizito proga pakalbinau airį John Daly. Ne golfo žaidėją, o labai gerą prodiuserį.

Kai paklausiau, ar sutiktų apie save papasakoti „Laikas.lt“, Albertas Žvinys beveik iškart susidomėjo, kodėl žurnalo neranda Klaipėdoje, ir taip pat spėriai pasiūlė, jei prireiktų, padėti jį platinant. Ši smulkmena mane tik dar kartą įtikino, kad šis 19-metis transporto specialybės vadybininkas, beje, jau dvejus metus gyvenantis savarankiškai, yra idealus temos „Karta Y“ herojus. Generuojantis idėjas ir jomis tikintis. Nereikalaujantis palaikymo ir pritarimo bei nedvejojantis.

Jis sako, kad yra joks poetas, ir vis dirba nemuzikinį darbą „part time“ nepaisant to, kad 2011-ieji yra jo metai. Kreivą ir duslų margų šaknų londoniečio Obaro Ejimiwe, arba Ghostpoet, albumą „Peanut Butter Blues & Melancholy Jam“ išleido originalia uosle pasižyminčio Gilles Peterson leidykla „Brownswood Recordings“, ir neabejojam, kad festivalio metu tikrai atsiras norinčių savo kopijas papuošti atlikėjo parašu. Prieš akis – dar ir tekstinė pažintis su viena „Satta Outside“ vinių.

„Alarmaaa“, – prieš keliolika metų mums šaukė teutonų projektas „666“, o šią vasarą, drastiškai modifikuotai, iš garsiakalbių spjaudo visi pradedant ir baigiant The Gaslamp Killer.

Retas Djscene.lt lankytojas nepastebėtų, kad bent jau dalis redakcijos festivaliui „Audioriver“ simpatizuoja tikrai gausiai. Ir kodėl gi ne? Visiškai patraukli kaina (net ir šiemet, viskam pabrangus, bilietai kainuoja mažiau, nei į kokią „Tundra“), ne tokia ir tolima vieta Lenkijoje (500 km arba 12 h autobusu), išties pavydėtinas line-up (jau pabuvo „Moderat“, Ricardo Vilalobos, Richie Hawtin ir dar tuzinai –iausių)... Ir, aišku, per porą metų susiformavęs tvirtas bei smagus lietuvių branduolys, į Plocką, kur festivalis ir vyksta, keliaujantis „Minimal.lt“ organizuojamais reivobusais.

Atsidaro, užsidaro, atsidaro, užsidaro – amžinas uroboras sukasi Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame pasaulio mieste ar net kaime. Visada rasi kur išgerti, dažniausiai – ir kur pašokti, jei pasiseks, įtiks ir muzika. Apie naujas vietas visada trimituojama iškilmingai ir spalvingai, užsidarymai gi ne tokie vieši.

Santi Touch vardas lietuviškoje house scenoje pasigirdo prieš septynerius metus. Tuomet jį pastebėjo „RyRalio“, o 2011-uosius kaunietis pasitinka jau kaip įsibėgėjusios leidyklos „EleFlight“ savininkas. Darbai rūksta, leidiniai skamba, vakarėliai sostinėje, o ir tolimesnėse vietose – pavyzdžiui, Osle – sukasi – daug visko mums turi papasakoti Santi Touch. Ypač apie šiandieną, ne tokią ir saulėtą, Lietuvoje. Kadangi iki šiol jokio platesnio šio veikėjo pristatymo Djscene.lt nebuvo, pradedam nuo pat pradžių. O fone klausom leidyklos rinkinio „Departure Series Vol. 1“.

Ir kas galėjo pagalvoti, kad pokalbis su Lone, arba Matt Cutler, bus toks sudėtingas? Ne dėl paties pokabio fakto – surinkau numerį, paskambinau, pakalbėjom, ir tiek, bet turėjau įrašą perklausyti gal trisdešimt kartų, kad suvokčiau, ką pilietis iš Notingemo bando man pasakyti! Sunki žurnalistų duona, bet visuomet buvo įdomu sužinoti, kas slepiasi po magiškais atostogomis, saulės išblukintomis nuotraukomis, žaidimais ir įsipareigojimų nebuvimu dvelkiančiais kūriniais.

Artėja antroji ciklo „IN->“ serija. Kaune ir Vilniuje šįkart vėl turėsime svečią iš Berlyno, miesto, apie kurį kalbėta jau šimtąkart, lankytasi gal kiek mažiau, bet negalvoti apie jį lyg ir neįmanoma. Sascha Kösch nėra „tikras“ berlynietis, gimė jis Kelne (sutapimas – ten dabar gyvena „IN->“ idėjininkas Mantas T.), bet Vokietijos sostinėje savas yra apie pora dešimtmečių. Ir nesumeluosiu bei nepagražinsiu sakydama, kad prie šiandieninio Berlyno muzikinio bei klubinio žemėlapio jis prisidėjęs daugiau nei eilinis pilietis. Nes kultūrą ne tik vartoja, bet ir apie ją kalba bei prisideda prie kūrimo. Sascha Kösch, arba DJ Bleed, jau keturiolika metų yra žurnalo „De:Bug“ redaktorius. Žurnalo, kuris savo nuotaika ir idėjomis atitinka tą mano galvoje susikurtą Berlyno kaip neįpareigojančio, bet daug duodančio miesto paveikslą. Todėl daugelis interviu klausimų yra būtent apie tai.

KTU karjeros dienų rengėjai ir šiemet, jau bene penktą kartą iš eilės, nepamiršta svarbios renginio dalies. Tos, kuri vyksta jau sutemus ir prisigrūdus į galvą labai daug informacijos. Su stipria elektroninės muzikos programa, ir labai smagu, kad būtent tokia. Juk daug paprasčiau būtų pakviesti kokias Lietuvos popscenos žvaigždutes - gal net pigiau. Na, bet studentijos šviesuolių dėka Kaune jau regėjome „Pluxus“, Apparat, Monolake, Patha du Prince. Šiemet - kai kas šviežesnio.

Neužfiksuotomis aplinkybėmis 2009-ųjų pabaigoje Djscene.lt kilo idėja surengti šiek tiek kitokius apdovanojimus, kurių centre, žinoma, stovėtų didžėjai. Geri. Gal net geriausi? Nesame mokslininkai ir nesiekėme išvesti formulės, kuri padėtų apskaičiuoti tą vienintelį, atitinkantį visų melomanų bei šokėjų lūkesčius. Todėl nusprendėme surengti apklausą. Nelabai plačią, bet rezultatyvią. Joje dalyvavo tie, kurie, mūsų manymu, į didžėjų žiūri šiek tiek atidžiau bei plačiau, nei klubų lankytojai ir interneto gyventojai.

2005-aisiais pasirodymą festivalyje „Jauna muzika“ surengęs garso ir vaizdo menininkas Carsten Nicolai, arba alva noto, šįkart į Lietuvą grįžo kiek solidesniam vizitui. Jam drauge su Vokietijos kultūrą Lietuvoje pristatančiu Goethe institutu pradėjo ruoštis dar gruodį – tuomet aplankė ne tik būsimos parodos ir pasirodymo vietą, bet ir prieš penkerius metus suspėtą pamėgti kavinę.

Dar nenutrintas ir nepavargęs vardas, sukeliantis jaudulį tiek žanro senbuvių, tiek jaunimo ausyse (ir kojose) – tikrai geras pasirinkimas riebiai vakaronei. „MiestoMuzika.lt“ šį penktadienį, vasario 4-ąją, švenčia 3-ąjį gimtadienį, ir deramai parollinti jiems padės britas Joe Syntax. Leidyklos „Phunkfiction“, „Allsorts“, „Hustle Audio“, „Blu Saphir“, „Med School“ – jo vardą pastaraisiais metais tikrai buvo kur pamatyti. Kol įvertinsim, kaip viena 2011-ųjų vilčių vadinamas Joe Syntax elgiasi už pulto, paskaitom, ką jis mano apie gyvenimą.

Naujieji metai. Šventė 98 procentams pasaulio ir absoliučiai eilinis savaitgalis tiems, kurie ir taip kiekviena pasitaikiusia proga trinasi į didžėjaus pultą. Skirtumas iš esmės čia vienas – brangesnės pramogos. Nes, žinia, Naujųjų naktį muzika skamba daug gražiau, o gėrimai saldesni, ir taip toliau. Jokiu būdu nesmerkiu žmonių noro užsidirbti – į sveikatą. Bet, kaip jau minėjau, laisvadieniai lieka laisvadieniais.

Nors už pulto jis tikrai įkūnija gero didžėjaus savoką, Simon Lee - šeimyninio dueto "Faze Action" pusė - tikrai nėra pats iškalbingiausias pašnekovas. Gal per daug energijos ir meilės skiria disco, funk, soul, house ir t.t. įrašams, jų kūrybai, paieškoms ir katalogavimui? Prieš trejus metus jo interviu Djscene.lt buvo itin lakoniškas, ir šiandien atsakymai praktiškai nepailgėjo. Na, bet muzikos po šiuo vardu slepiasi į valias. Penktadienį, gruodžio 17-ą Simon Lee su vėl susivienijusia "Discomafia" komanda pirmojo gimtadienio proga tvarkys "Opium" šokių aikštelę, o kol kas - šis bei tas apie jį, jo projektą ir mu-zi-ką.

Kai „Satta Outside“ paplūdimyje sukaitęs Nostra iš „Partyzanų“ pasakojo apie idėją surengti elektroninės muzikos konferenciją, man buvo skeptiškai įdomu. Galiausiai viskas susiklostė taip, kad į pirmąjį tokį susibėgimą „Baltijos elektronika“ visus kitus kviečiame jau mes abu. Kas ten vyks?

Pokalbiai su tokiomis asmenybėmis, kaip Charlie May - atgaiva ir ausims, ir smegenims. Nors iš ties sudėtinga paruošti tokių klausimų, kurių niekas per ilgus karjeros metus jiems nebūtų uždavęs, smagu, kai pokalbis ima lietis nešnairuojant į klaustukais nužymėtą lapą. Nes pasakyti šie muzikantai turi daug daugiau, nei kada galėtum sugalvoti. Ir kalba jie ne klišėmis.

Idėjų šiam prodiuseriui bei didžėjui tikrai nestinga. Kaip ir pasitikėjimo savimi bei laiko, kurio jis viskam randa daugiau nei visi kiti. Bent jau taip atrodo pasižiūrėjus į vien šiemet pasirodžiusių Butch leidinių sąrašą. -iolika! Ir viską vainikavo lapkritį išleistas antrasis jo albumas "Eyes Wide Open". Albumo paklausyti bei apie jį pasiskaityti tikrai nesudėtinga, tad pokalbyje su Vokietijos mieste Maince gyvenančiu Bülent Gürler, leidyklos "bouq.' savininku ir daugelio kitų ("Great Stuff", "Trapez", "Cecille", "Area Remote", "Sci+Tec") dažnu svečiu, lietėme kitas temas.