„Skaņu Mežs“ organizatorius: „Metafiziškai festivalis jau būna įvykęs nupirkus lėktuvų bilietus ir atspausdinus programą“
Rygos festivalio „Skaņu Mežs“ organizatoriai Rihards T. Endriksons ir Viestarts Gailītis neturi bendro biuro, o priežastys tam – gana pragmatiškos. Žinoma, ūkiškas taupymas neturi neigiamos įtakos paties festivali kokybei bei svarbai. Nuo 2003-ųjų augantį garsų mišką inicijavo Viestarts, o Richards prie jo prisijungė po kelerių metų. Kodėl, papasakos pats kiek žemiau, o aš skubu perspėti, kad šių metų nuotykingos muzikos įvykis prasideda jau spalio 2-ąją, penktadienį.
Pati kelionę esu suplanavusi spalio 9-10 dienomis, o per du savaitgalius ištęsta „Skaņu Mežs“ programa šiemet apima viską nuo Peter Brötzmann improvizacijos iki DJ Niggafox ritmikos. Beje, malonu, kad vengras Gábor Lázár gros ne tik rygiečiams, bet ir kauniečiams – spalio pabaigoje jis viešės „Centre“. Bet kol kas – pokalbis su be Rygos savo gyvenimo neįsivaizduojančiu visų pirma aistringu melomanu, tuomet – „Skaņu Mežs“ meno vadovu Rihards T. Endriksons. Na, ir videovilionė Rygon.
Ar nesudėtinga su vieno festivalio programa dirbti dviems kuratoriams?
Prie šios minties priprasti buvo sudėtinga, bet tuomet sužinojome, kad festivalyje CTM dirba net trys meno vadovai. O tai daug blogiau.
Rihards T. Endriksons and Viestarts Gailītis
Rihards T. Endriksons and Viestarts Gailītis
Ar su Viestarts buvote pažįstami dar iki pradėdami dirbti kartu?
Susipažinome, nes buvau muzikos žurnalistas. Esu kalbinęs daugelį Viestarts į Rygą pakviestų atlikėjų. Galiausiai jis nusprendė susirasti tą bičą, kuris jo festivaliui prigamina tiek daug nemokamo PR’o.
Tuomet „Skaņu Mežs“ išgyveno ne pačius geriausius laikus, ir optimizmo Viestarts turėjo mažai. Paprašė pagalbos su popieriais, o apie juos aš nelabai nusimaniau. Paaiškėjo, kad visgi tam esu gabus, o dar gabesnis – paraiškų pildymui! Tais ir kitais metais pritraukiau tikrai nemažai lėšų. Žodžiu, nuo tada tvarkomės vienas su kitu ir festivalio programą lipdom po lygiai. Iš esmės tai nėra sudėtinga, nes dėl daugelio dalykų sutariame, o kai nesutariame, atvirai diskutuojame.
Galutinėje programoje dėl 80% vardų sutariame visiškai – dažniausiai juos, kalbėdami apie ateinntį festivalį, ištariame vienu metu. O dėl kitų sprendimų pasitikime vienas kitu. Manau, tai gerai, nes festivaliai šiandien neturėtų būti per gryni. Sveika pakviesti atlikėją, kuris tau galbūt nelabai patinka – vien diskusijos vardan. Nuomonių įvairovė svarbi, kaip ir žurnalistikoje.
Beje, ar apie muziką pradėjai rašyti iš meilės?
Taip, tikrai taip. Žinoma, domėjausi labai specifine muzika. Beje, pirmasis „Skaņu Mežs“ kontekste mano aprašytas pavadinimas buvo Sunn O))), tuo metu man neypatingai patikę.
Pamenu pirmajį savo „Skaņu Mežs“ koncertą – tai buvo Evan Parker. Buvau nustebęs, kad tokį atlikėją kažkas gali atvežti į Rygą. Ėmiau labiau domėtis ir festivaliu, ir panašia muzika. Dabar galiu pasakyti, kad festivalis turėjo tiek pat įtakos mano skoniui, kiek mano skonis – jo programai. Abipusė nauda!
Ar leidi sau manyti, kad „Skaņu Mežs“ – svarbiausias tokio tipo festivalis Baltijos šalyse?
Prisipažinsiu, nesu itin gerai informuotas apie tai, kas vyksta pas kaimynus. Kai dirbi su tokiu renginiu, kaip „Skaņu Mežs“, tiesiog neturi laiko niekam kitam. Gal ir kvailai skamba, bet juk organizavimas – ne tik kalbėjimas telefonu ir buvimas VIP zonoje. Tai daug, daug valandų įbedus akis į kompiuterio ekraną. Bet neabejoju, kad ir kitur vyksta įdomių dalykų.
Jūsų festivalis – vienas iš inovatyvią muziką ir audiovizualinį meną populiarinti skirtos platformos SHAPE (Sound, Heterogeneous Art and Performance in Europe) steigėjų. Jau skaičiau gana išsamų interviu su tavimi ir kolegomis portale S13. Akivaizdu, kad „Skaņu Mežs“ visgi svarbu, kas vyksta svetur. Ar narystė SHAPE skatina augimą?
Tikra tiesa – ne itin spėju sužiūrėti, kas vyksta Baltijos šalyse, bet kitos Europos vietos SHAPE dėka man neblogai pažįstamos. Dar iki plaformos steigimo buvome kolegomis ICAS tinkle, kurį rėmė Europos Sąjunga.
SHAPE kontekste mes bendromis jėgomis išrenkame 48 atlikėjus, ir kiekvienas festivalis-narys įsipareigoja į savo renginius įtraukti bent po 9 iš to sąrašo. Ir taip kasmet.
Neturime amžiaus, žanro ar kitų apribojimų – ieškome stiprių darbų, to, kas neskamba kaip niekas anksčiau, to, kas galėtų būti įdomu didesniam ratui žmonių. Stiprių ir didesnės auditorijos nusipelniusių kūrėjų.
Pavyzdžiui, Gábor Lázár ar DJ Niggafox dabar daug populiaresni nei tada, kai įtraukėme juos į sąrašą. Nesakau, kad būtent SHAPE dėka, bet toks mūsų tikslas – pabrėžti įdomius nežinomuosius.
UNSOUND, taip pat SHAPE narys, iš gimtosios Lenkijos jau išaugo iki Niujorko ir Toronto. Ar „Skaņu Mežs“ renginiai galėtų būti eksportuoti į kitas šalis?
Tai nėra mūsų tikslas. Bet taip, tai tendencija. CTM, pavyzdžiui, organizuoja renginį Sibire. Pradinė „Skaņu Mežs“ idėja buvo pakeisti vietinę sceną, bet ne ją išaugti. Norime geros muzikos Rygoje. Viestarts būtent todėl viską pradėjo, todėl ir aš prie jo prisijungiau.
Jei jau norisi tapti festivalių tinklu, tuomet atsiranda ir komercinių ekspektacijų, kurias reikia išpildyti. Mums tai ne visai aktualu. Šiuo metu aktualiau – rasti tokių vardų, kurie, neišbalansuodami programos, būtų patrauklūs platesniam žmonių ratui, kurio atstovai, apsilankę festivalyje, atrastų sau naujų dalykų.
Įtariau tai. Manau, tokie atlikėjai, kaip James Holden, būtent šį vaidmenį ir atlieka, tiesa?
Maniau, paminėsi Squarepusher, bet turbūt nepaminėjai, nes jis dar šį mėnesį bus Lietuvoje, haha!
Kaip bebūtų, taip, mes elgiamės būtent taip. Norime turėti galimybę kviesti tik tuos, kuriuos tikrai norime pakviesti. Yra headliner’iai, yra prieinamesni, jei taip galima pasakyti, atlikėjai, bet festivaloi esmė – įdomūs ir toliau žvelgiantys asmenys, o tai ne visuomet sutampa su komerciniais interesais. Būtent todėl ir neturime ambicijų augti toliau nei Ryga.
Daug yra eksperimentinės – na, ir pasenęs terminas, bet geresnio nėra – muzikos festivalių, kurių programos pusę sudaro ritminė muzika. Žinoma, tai nėra blogai, mūsų pačių vienas vakaras šiemet jai skirtas. Tada kiti 40% – ambientas ir panašūs tonai, like 10% – kokia nors paroda ar instaliacija. Iš tiesų paprasta suorganizuoti tokį prieinamą festivalį, bet kam, po velnių, vadinti save eksperimentinės muzikos festivaliu, jei jame neskamba eksperimentinė muzika?!
Nuo tokios vagos save saugojame į programą įtraukdami ne itin lengvai suvartojamus pasirodymus. Nenoriu, kad būtų per patogu, kaip klausant Nils Frahm. Prieš 10 metų tam tikra muzika buvo vadinama inovatyvia tik dėl to, kad buvo technologiškai – bet ne estetiškai – pažengusi. Šiandien ji – mainstream’o dalis...
... pamiršau klausimą!
Jo gal net nebuvo?
Haha. Beje, ką tik sulaukiau pasiūlymo mūsų festivalyje kepti blynus. Jau ko nemėgstu, tai maisto renginiuose. Gal kai kuriems sekasi tai derinti, bet man asmeniškai valgymas ir muzikos klausymas nėra suderinami. Ypač jei muzika man svarbi.
Mes čia Lietuvoje turim tokį terminą „karbonadinis džiazas“.
Haha, suprantu, ką turi omenyje. Ir tai, kad maistas – organiškas, situacijos tikrai nepagerina. Kaip tik daro ją dar labiau apsimestine. Blynai!..
Surimtėkim. Neseniai mąsčiau apie tai, kad eksperimentinė muzika gal jau apskritai neegzistuoja. Gal negalime kalbėti apie eksperimentiką neturėdami omenyje konkretaus žanro? Jei tai tiesa, galbūt eksperimentikos šiandien reikia ieškoti specifinėse muzikos nišose?
Kai organizatoriai kalba tiesiog apie eksperimentinę muziką ir nemini žanrų, skamba labai jau abstrakčiai. „Mums nesvarbu žanrai, esame atviri, ieškome naujovių“. Tuomet pažiūri į programą ir pamatai tą patį per tą patį. Jie kopijuoja vieni kitų atlikėjus, ir viskas baigiasi lengvai suvokiamais reivais.
Tad, manau, atsigręžti į jau žinomas muzikos formas ir jose ieškoti naujų išraiškos būdų tikrai nėra blogiausia idėja. Pavyzdžiui, šiemet „Skaņu Mežs“ nėra noise, ir tai manes nedžiugina. Dar reikėtų grįžti prie moderniosios muzikos, improvizacinės kompozicijos. Tikrai yra kur gilintis – ten, kur dar neprisilietė komercijos letena.
Kada imate galvoti apie kitų metų festivalį?
Aš jau galvoju apie kitų metų festivalį. Metafiziškai festivalis jau būna įvykęs nupirkus lėktuvų bilietus ir atspausdinus programą. Be to, visuomet klausau muzikos, tad visuomet kyla idėjų.
Pamenu, pirmą laišką agentui dėl šių metų parašiau vos grįžęs iš paskutinio praėjusių metų koncerto.
Rugsėjo pradžioje su „Skaņu Mežs“ renginiu dalyvavote Rygos festivalyje „Baltosios naktys“. Ar taip ieškote naujų lankytojų?
Ir taip, ir ne. „Baltosios naktys“ – tai toks miesto festivalis, finansuojamas savivaldybės, nemokamus renginius jo metu organizuoja daugelis kultūrinių institucijų. Tai – šventė vietiniams gyventojams, turistai dėl to į Rygą nevyksta. O tarp vietinių naujų lankytojų mums rasti būtų sudėtinga.
„Baltosios naktys“ – labiau tradicija, įprotis. Kita vertus, turime tiek daug svajonių vardų, kuriems nerandame vietos festivalio programoje, kad visuomet smagu gauti papildomą datą ir juos pasikviesti.
Pernai išpardavėme visus bilietus dar iki festivalio, ir vieno koncerto metu suvokiau, kad į salę susirinkę daugiau žmonių, nei yra tokia muzika besidominčių latvių. Pasiekėme maksimumą, daugiau lankytojų reikštų daugiau nesiorientuojančių kontekste.
Aš manau, kad tarp lietuvių – o gal ir estų – „Skaņu Mežs“ kasmet populiarėja. Šiomis dienomis tik ir girdžiu apie planus į Rygą važiuoti šį ar kitą savaitgalį.
Smagu girdėti. Laukiam atvykstant.
O ar tau pačiam patinka gyventi Rygoje?
Jei klausi, ar patinka tai, kad Latvija – ne Rusija, tuomet tikrai taip. Jei rimtai, Ryga yra neatsiejama nuo to, ką veikiu. Neįsivaizduoju saves tai darančio kur nors kitur.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS