DJ Hell: “Įkvėpimo semiuosi iš D.Bowie, A.Warholo ar T.Fordo”
Iš karto skubu pasigailėti, kad birželio 1-ąją "Nokia Trends Lab" taip ir neapsilankysiu, vadinasi, neišvysiu ir DJ Hell. Visada madingas, visada žavus ir visada esantis dviem žingsniais toliau, nei kiti. Trisdešimt metų karjeros ir bookingai taip dažnai, kad nesuprantama, kaip lieka laiko vadovauti "Gigolo Records". Pankrokas ir hip-hopas, tada Detroito techno, Čikagos house ir vokiškas trance. Ir dar dešimtkart tiek visko... Linkiu gerų šokių!
Kaip tave vadinti - DJ Hell ar tiesiog Hell?
Kaip patogiau, kaip nori. DJ Hell - Helmut - Dr. Hell - Dr. Love - Gigolo - Hell... Man visaip tinka.
Kitąmet minėsi didžėjavimo 30-metį. Per tą laiką gerokai pasikeitė profesijos koncepcija, o didžėjai tapo tokie pat populiarūs, kaip roko žvaigždės. Ką apie tai manai?
30 metų naktinio gyvenimo buvo teisingas gyvenimas. Man vis dar labai patinka klubinė kultūra ir futuristinė muzika. Maniau ir manau, kad klubas - tai situacija, kurioje nereikia jokių taisyklių, o kiekvienas atėjęs gali peržengti į kitą pasaulį. Klubai - viena iš nedaugelio likusių vietų, kur gali būti savimi ir "nušokti" naktį.
Manau, šiandien didžėjai turi vis labiau stengtis parinkdami teisingą ir ypatingą muziką, taip pat būti pasirengę visoms įmanomoms situacijoms ir mokėti manipuliuoti naktimi.
Aš tebedarau tai, kas mane džiugina labiausiai, žinoma, per tiek metų tapau profesionalesnis. Tačiau vis dar vadovaujuosi tuo pačiu požiūriu ir tuo pačiu slaptu savo ginklu tiek didžėjaudamas, tiek prodiusuodamas, tiek vadovaudamas įrašų kompanijai bei klubui.
Ar naudoji ir palaikai naujas DJ technologijas?
Žinoma. Priėjimas prie jų kiek užtruko, bet tiesa tokia, kad negalima stovėti vietoje. Aplink tiek daug naujos technikos ir tiek daug galimybių groti muziką... Tebegroju plokštelėmis ir kompaktais, tačiau netrukus planuoju peršokti prie Serato.
Ko šiandienos scenoje pasigendi? Ar yra kažkas, ko neturėtų čia būti?
Jei kažko pasigesčiau, tuoj pat bandyčiau tai pakeisti. Viena vertus, didžėjai neturėtų tapti vien tik linksmintojais. Yra ne vienas, tapęs klounu, kalbu kad ir apie groteskiškas vizualizacijas renginių metu. Manau, muzika turėtų kalbėti pati už save.
Žinoma, aš pritariu tam, kad didžėjavimas - tai taip pat menas, atlikimas. Taigi visada svarbu tai,kaip atrodai, svarbu mokėti sukontroliuoti klube šviesas, o visų svarbiausia - tai, kad muzika skambėtų taip gerai, kaip tik įmanoma.
Žinai, kaip elgtis su išvaizda ir įvaizdžiu. Ką manai apie tave kopijuojančius? Kas daro įtaką tavo paties stiliui?
Ar tokių yra? Dar nemačiau... Na, yra toks stereotipas, kaip atrodo eilinis didžėjus. Prieš jį kovojau dar dešimtajame dešimtmetyje, ir tai nebuvo sunku. Pradėjau dėvėti klasikinius drabužius - kostiumus, kaklaraiščius... Įkvėpimo semiuosi iš tokių asmenybių, kaip Davidas Bowie, Andy Warhol ar Tomas Fordas.
Ar tiesa, kad netrukus pasirodys Hello mados linija?
Taip, tiesa, ir taip, netrukus. Pastaruoju metu dirbu prie jos kiekvieną dieną, medžiagų ir rūbų struktūros klausimais man padeda dizaineriai. Tai nebus tik klubiniai drabužiai, bet tinkami dėvėti ir kasdien. Liniją sudarys tokie modeliai, kurie patinka man pačiam. Visų laikų mėgiamiausi, bet šiuolaikinio įvaizdžio. Kažkas panašaus į second hand-military-mod-70s-dandy.
Eklektika - šiuo metu labai madingas terminas tarp didžėjų, vakarėlių ir kompiliacijų. Ar turi visą tą eklektiką vienijančią žinutę, kurią siunti publikai? Kaip parenki kūrinius?
Labai paprasta - tai "hot or not".
"International DeeJay Gigolo Records" jau beveik vienuolika metų. Ką laikai didžiausiais pasiekimais, kas klausytojų laukia ateityje?
Dar šiemet, rudeniop, pasirodys mano paruošta knyga apie pirmuosius 10 "Gigolo" metų. Viską paaiškinsiu toje retrospektyvoje.
"Gigolo" dabar svarbu eiti į priekį ir nekopijuoti pačių savęs. Muzikos verslas ir kultūra pastaraisiais metais pasikeitė gana dramatiškai, kaip, beje, ir pati muzika. Nuolat matau labai daug naujų madų ir krypčių...
Didžėjų pasaulyje nuolat esame ant muzikinių naujovių slenksčio. Bandau visuomet būti šviežias ir atsimerkęs, tikrinu, ką veikia kiti didžėjai, o pirkti naujų įrašų einu dukart per savaitę.
"Gigolo", be abejo, pasikeis, kadangi keičiasi visas pasaulis. Dar nežinau naujo vardo, bet tai vis tiek labai "Gigolo".
Šiemet pasirodys ir naujas tavo albumas. Ar jis sulaužys visus stereotipus?
Nesijaudinkite, visiškai naujas, visiškai kitoks, visas kelyje, visas visiškai naujoje man kryptyje.
Kokie tavo, kaip prodiuserio, mėgstamiausi įrankiai studijoje?
Vis dar naudoju labai daug analoginės aparatūros, bet manau, kad muzikos magija slypi tame, kaip analogą sumaišysi su skaitmeniniu pasauliu. Tik taip galiu išgauti man ir tik man būdingus garsus.
Ar būdamas ant scenos nerviniesi?
Ne, bet maloniai jaudinuosi ir visada esu pilnas naujos muzikos.
Koks tavo pastarojo meto mėgstamiausias kūrinys?
Tai Cortney Tidwell "Don't Let Stars Keep Us Tangled Up", Ewano Pearsono miksas.
Bandžiau paklausti tavęs apie stilių, kuris nepadarė įtakos tavo muzikai, bet jokio nesugalvojau. Toks yra?
Ne.
Tarkim, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas. Pateksi į pragarą ar dangų?
Aš jau pragare. Ar yra kelias atgal?
Girdėjau, mėgsti futbolą?
Taip, esu Miuncheno "Bayern" fanas.
Tavo kūrybą veikė daug šalių miestų. Kur pasaulyje jautiesi geriausiai?
Man patinka gamta, jūra ir kalnai. Bet taip pat negaliu gyventi be metropolių - Tokijo, Niujorko, Berlyno, Barselonos...
Tavo setas 1992-ųjų "Love Parade", kurį baigei "My Definition Of House", padarė tavo gyvenimui ir karjerai nemažą įtaką. Ar tiki "Love Parade" šiandien?
Paradas buvo dešimtojo dešimtmečio fenomenas, tais laikais jis buvo stebuklingas ir nuostabus. Be "Love Parade" būčiau kitas žmogus, o mano karjera būtų pasisukusi visai kiton pusėn.
Bet laikai pasikeitė. Manau, turėtume palaikyti tuos gerus prisiminimus ir pasakoti žmonėms apie tai, kaip buvo, bet taip pat kartais reikia suvokti, kad etapas baigėsi.
Ar džiaugiesi, kad vėl atsidaro "Tresor"?
Pamatysim. Eisiu ten rytoj. Taip, tai legendinis klubas, žinoma, bet pamatysim.
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS