„Baltic Balkan“ svečias DJ Borzin: visai ne iš Balkanų
Balkanuose galima ir įmanoma viskas. Ūsai auga ir moterims, arkliai pasitinkami plojimais, samagonas vertesnis už auksą, dūdos geriau už hi-hatus, o prakaitas madingesnis už naujausią parfumą. „Baltic Balkan“ sostinės ir kitų neaiškių taškų supratimą apie tai, kas yra vakarėlis, verčia štai jau kelinti metai. Ir vis pasikviečia lygiai taip pat nesuprantamai smagių svečių iš įvairių užsienių.
Pamenu, DJ Click „Gorky“ pultą apstatė ganeišomis ir marijomis... Neįsivaizduoju, ką atsiveš DJ Borzin, bet vien tai, kad jis, kadaise Hamburge grojęs po Prince koncerto, dabar šokdina šaltuosius suomius, daro įspūdį. Turi žmogus ką papasakoti, o savo world muzikos čemodaną Vilniuje atvers net du kartus. Lapkričio 16-ą – „Plum Bum Bar, 17-ą – „Tappo D’Oro“. Laba diena, Helsinki!
Tavo biografijoje figūruoja trys šalys – Iranas, Vokietija ir Suomija. Įdomus trikampis...
Gimiau Vokietijoje, bet mano tėtis – iš Irano. Didžėjauti pradėjau gyvendamas Hamburge, prieš trisdešimt metų. Teko groti ir klubuose, ir Prince, James Brown, „Beastie Boys“ koncertuose... Iš pradžių leisdavau roką, tuomet funk, soul, new wave...
Į Suomiją persikrausčiau baigiantis praėjusiam amžiui. Porą metų negrojau – dirbau stilistu ir modeliu, fotografavau... Žodžiu, visai kas kita. Tuomet vėl atsidūriau Helsinkio klubuose. Visuomet mėgau viso pasaulio muziką, tad Balkanai buvo gana natūralus ir netolimas žingsnis.
Ar dažnai lankaisi Balkanuose? Kada buvo pirmas kartas?
Kadaise buvau buvusioje Jugoslavijoje. O vėliau, tiesą sakant, labai dažnai ir neteko lankytis.
Manau, negalima tavęs pristatyti vien kaip „Balkanų didžėjaus“. Groji daug plačiau, tiesa?
Taip. Toks išplėstinis balkaniškas reikalas, suteikiantis teisę groti seną ir naują muziką iš tų kraštų, čigoniškas melodijas, klezmerį, svingą, bhangra, ska, cumbia, reggae... Na, tai, kas tinka.
Kaip gimė tavo projektas „Club Balkan Fever“?
Su partneriu Rumunijoje aplankėme „Fanfare Ciocarlia“ koncertą. Po jo, važiuodami tramvajuje, viską ir aptarėme, ir nuo 2009-ųjų vedam Helsinkį iš proto.
Ar „balkaniškieji“ vakarėliai labai skiriasi nuo tų įprastinių, kuriuose skamba XXI a. elektroninė šokių muzika?
Kad ne. Tūsai kaip tūsai. Geri didžėjai ir gera muzika. Geras didžėjus esi, kai groji ne sau, o žmonėms. Dar reikia tinkamai sukombinuoti tinkamus kūrinius, ir viskas.
Beje, ar tau įdomi suomiška muzika?
O, labai. Pastaruosius dešimt metų šios šalies scena sparčiai auga, kasdien gero skambesio vis daugiau, traukinys nesustoja, ir tai puiku.
Kuriame Helsinkio naktinio gyvenimo piramidės aukšte stovite?
Na, balkanišką muziką ėmėme skleisti pirmieji, ir tai darome vieninteliai. O apskritai tai praėjusiais metais laimėjome geriausio klubo titulą. Manau, nieko pridėti nebereikia.
Kokie žmonės renkasi į jūsų vakarėlius? Daugiau suomių, o gal užsieniečių?
Manau, suomių apie 70 procentų. Mūsų šokiuose lankosi ir 18-mečiai, ir 60-mečiai. Labai daug damų nori pašokti, o kai jos šoka, vyrai džiaugiasi, tad grojame moterims. Na, visokie žmonės ateina – aktoriai, muzikantai, darbininkai, hipsteriai. Visiems patinkame.
Kaip suprantu, nuolatinės vietos savo renginiams neturite, migruojate. Taip patogiau?
Nuolat bendradarbiaujame su dviem Helsinkio klubais. „Dubrovnik“ buvo mūsų pradžia. Jame telpa apie 200 žmonių, čia dažnai koncertuoja vietinės grupės, o mes didžėjaujame. Čia rengiame ir savo sukaktuves gegužės 1-ąją. Kita vieta – „Le Bonk“, į ją kviečiame svečius iš užsienio. Shantel, Robert Soko, DJ Click, „Gypsy Box“, Gaetano Fabri... Taip pat dalyvaujame ir įvairių kino, muzikos, meno festivalių programose.
Kartais organizuojame stambesnius įvykius – Shantel ir „Bucovina Club Orkestar“, Boban & Marko Markovic ir kitų atlikėjų koncertus. Tai, kaip jau minėjau, Suomijoje ėmėme daryti pirmieji ir kol kas vieninteliai. Balkaniška muzika gyvai ir iš įrašų – toks konceptas.
Minėjai, kad už pulto esi jau 30 metų. Kokie įdomiausi etapo momentai? Gailėtis neteko?
Turiu pasakyti, kad tai muzika mane pasirinko, kad perdavinėčiau ją masėms. Aišku, visko buvo, kartais pagalvodavau, velnias, niekas manęs nesupranta, ką aš čia veikiu... Bet kitą dieną geram vakarėlyje viskas apsiversdavo. Įsimintiniausia, matyt, buvo groti Prince koncerto afterpartyje. Na, ir kai „Beastie Boys“ bei „Run DMC“ įsiveržė ir užgrobė DJ pultą.
Šiemet jau dukart grojau Paryžiuje, taip pat Londone, Berlyne, visur susirinko po 1000 žmonių. O praėjusią savaitę tikrai puiku buvo groti po Boban & Marko Markovic koncerto Suomijoje. Laukia Lietuva!
D.D. 2004 - 2016
Degalai Mushroom CMS